Tėvai vaikus moko saugiai pereiti gatvę, gerų manierų, neturėti žalingų įpročių, nesityčioti iš kitų, mandagiai kalbėti, tačiau šiame technologijų amžiuje reikiamų žinių poreikis kinta. Tyrimų duomenimis, 80 proc. paauglių kasdien daugiau nei 3-4 val. praleidžia elektroninėje erdvėje. Kas penktas Lietuvos vaikas yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje. Norėdami tinkamai apsaugoti savo vaikus, tėvai turi ne tik domėtis vaikų elgsena elektroninėje erdvėje, bet ir patarti jiems, kaip geriau apsisaugoti nuo internete laukiančių pavojų.
„Dažnai tėvai namuose draudžia naudotis internetu ir socialiniais tinklais, tačiau jie nežino, kad internetą vaikas turi ir savo mobiliajame telefone, – pastebi Moterų informacijos centro (MIC) projektų vadovė, „LOG IN – saugumas man patinka!” mokymų jaunimui organizatorė Rugilė Butkevičiūtė. – Todėl svarbiausia užduotis tėvams, norintiems apsaugoti vaiką elektroninėje erdvėje, ne drausti ja naudotis, o išmokyti naudotis saugiai.“
Pasak R. Butkevičiūtės, jaunimui atrodo, jog jie žino viską apie „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus, deja, dažnas nežino net kurioje vietoje galima rasti saugumo nustatymus, kokie jie yra ir kam juos reikia naudoti: „Vienintelis teisingas atsakymas, į klausimą, kaip mes galime sumažinti vaikų patyčias internete – įtraukti visą vaiko aplinką“.
Tėvai: 1. Susipažinkite su socialiniais tinklais, kuriuos naudoja Jūsų vaikas, peržiūrėkite jų registracijos ir saugumo nustatymus. Susipažinkite su pagrindinėmis socialinio tinklo funkcijomis. Įsigilinę į socialinę platformą, pakalbėkite su vaiku, ką jis labiausiai mėgsta joje veikti, ar daug draugų ten turi, ar visus iš jų pažįsta. Paaiškinkite, kodėl reikia naudoti saugumo nustatymus. 2. Parodykite vaikui socialinę reklamą, skirtą saugumo socialiniame tinkle „Facebook“ skatinimui (www.takethislollipop.com). 3. Susipažinkite su specialia edukacine programa jaunimui – „Saugumas man patinka!” (www.saugumaspatinka.lt). Programa siekiama suteikti jaunimui daugiau žinių apie saugumą elektroninėje erdvėje, paskatinti juos aktyviai prisidėti prie patyčių ir smurto tarp jaunimo mažinimo. Suaugusiems programa suteikia žinių, kaip padėti jaunimui apsisaugoti elektroninėje erdvėje.
Mokytojai: 4. Mokytojams trūksta praktinių žinių, kaip kovoti su elektroninėmis patyčiomis, nepaisant to, kad su jomis susiduria kasdieniniame darbe. Dėl to mokytojai yra skatinami dalyvauti įvairiuose edukaciniuose projektuose. 5. Mokyklose vis dar trūksta programų, susijusių su patyčių elektroninėje erdvėje prevencija, todėl šią temą siūloma įtraukti į oficialius pamokų planus ir diskutuoti apie saugumą elektroninėje erdvėje pamokų metu. Pastebėta, kad patyčios dažnai kyla dėl egzistuojančių stereotipų: kas yra standartinis grožis, kas būdinga merginoms, o kas būdinga vaikinams. 6. Mokytojams yra siūloma vykdyti prevencines patyčių elektroninėje erdvėje pamokas klasės valandėlių bei susirinkimų su tėvais metu.
Vaikai: 7. Į patyčių elektroninėje sprendimą būtina aktyviai įtraukti visą mokyklos mokinių bendruomenę. Sėkmingu ir pasiteisinusiu tokio įtraukimo įrankiu galima laikyti modernų „Peer to Peer“ mokymo metodą. Naudojant šį metodą mokymų moksleiviams apie saugumą elektroninėje erdvėje metu atrenkami keli moksleiviai savanoriai pageidaujantys pagal pristatytą saugumo elektroninėje erdvėje programą vesti mokymus jaunesniųjų, vyresniųjų klasių moksleiviams ir mokytojams. Taikant šį metodą apie saugumą elektroninėje erdvėje sužino visi mokyklos moksleiviai. Pavyzdžiui, Kėdainių Juozo Paukštelio mokykloje keli savanoriai moksleiviai išklausę mokymus apie saugumą elektroninėje erdvėje per vieną mėnesį apmokė daugiau nei 100 jaunesniųjų klasių moksleivių.
