.jpg)
Kokios jūsų pamokose naudojamos technologijos labiausiai patinka mokiniams?
Didžiausio pasisekimo sulaukė QR kodų kūrimo programėlė „GoQR.me”, kurią neseniai panaudojome jungtinėje informacinių technologijų ir rusų kalbos pamokoje. Sukūrėme orientacinį „Lobių ieškotojų” žaidimą. Vaikai ieškojo skirtingose mokyklos vietose paslėptų QR kodų, juos skenavo savo mobiliaisiais telefonais, ir tokiu būdu mokėsi rusų kalbos žodžių, kuriais jie galėtų apibūdinti žmogaus aprangą ir jos spalvas. Surinkę atskiruose koduose paslėptas detales, jie pasigamino ir atitinkamomis spalvomis aprengė popierines lėles.
Manau, vienas labiausiai nuobodulį vaikams keliančių dalykų – nuolatinis sėdėjimas vienoje vietoje klasėje. Tokie orientaciniai žaidimai juos išjudina ir paskatina kūrybiškiau žiūrėti į problemas. Žinoma, pasirengimas tokiai pamokai užima laiko, tačiau juk kitais metais tą pačią pamoką bus galima pravesti kitoms kelioms klasėms.
Kokiais atradimais galite pasidžiaugti klasėje pradėjusi naudoti išmaniąsias technologijas?
Vaikus labai motyvuoja galimybė pabūti mokytoju. Tai sužinojau taip pat naudodama išmaniąsias technologijas, konkrečiai – kaupiamojo vertinimo programėlę „ClassDojo”. Ji skirta fiksuoti mokinių pažangą klasėje, skiriant balus už įvairias atliktas arba neatliktas užduotis. Mano klasėje šiuos kriterijus nusistato patys moksleiviai. Jie nutaria, kad mokytojas juos turės įvertinti už, pavyzdžiui, dalyvavimą pamokose, išsamius atsakymus, komandinį darbą ar pagalbą draugui. Po kelių pamokų paaiškėjo, kad būtent padedant draugui paties moksleivio mokymasis tampa labai efektyvus.
Kokias programėles galėtumėte rekomenduoti savo kolegoms?
Tokių programėlių tikrai – ne viena. Štai elektroninis sąsiuvinis „Evernote” iš mano pamokų panaikino popierinius sąsiuvinius. Mokiniai nebegali pasiteisinti, esą paliko užrašus namuose, nes sąsiuvinis dabar visada yra kartu tiek telefone, tiek ir kompiuteryje.
Taip pat naudoju testų rengimo programėlę „Socrative”. Po kiekvienos pamokos mokinių telefonu atliekamas trumpas testas yra puikus įrankis, padedantis suprasti, kaip mokiniai suprato pamokos medžiagą ir kaip reikėtų pratęsti temą kitos pamokos metu.
Naudoju ir grupių formavimo ir veiklų organizavimo įrankį „Team up” bei virtualią skelbimų lentą „Linoit.com”, kurioje mokiniai gali rašyti savo mintis ar atlikti trumpą apklausą apie praėjusią pamoką.
Žinau, kad jau yra mokyklų, kuriose įrengtos išmaniosios klases. Štai Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, kurioje skaičiau paskaitą, veikia „Samsung School“ sprendimas – pamokos metu visa klasė naudoja planšetes, mokytojas gali stebėti kiekvieno mokinio darbą, suteikti pagalbą, įvertinti atliktas užduotis. Tai šiuolaikiškas, vaikus įtraukiantis, mokymo būdas, tad, manau, tokių klasių Lietuvoje tik daugės.
Kaip pasikeitė mokiniai, pamokose ėmę plačiau naudotis technologijų galimybėmis?
Pastebėjau, kad mokiniai savo mobiliuosius telefonus dabar naudoja nebe tik žaidimams ir pokalbiams socialiniuose tinkluose. Turimas technologijas jie mielai panaudoja mokymosi procese. Kai budžiu mokyklos koridoriuose, šalia bevielio interneto stotelės yra ramiausias kampelis – mokiniai ten ruošia namų darbus, pasitaria vieni su kitais, parengtus namų darbus įkelia į „debesį”, kad grįžę namo galėtų rasti savo kompiuteryje.
Kokius iššūkius tenka įveikti pedagogams, norintiems pradėti naudotis išmaniosiomis programėlėmis?
Mano patirtis sako, kad mokytojai, kurie pabando naudoti išmaniąsias technologijas, jų nebeatsisako. Taigi sunkiausias yra pradinis etapas, kai reikia surasti laiko gerų programėlių suradimui, kitų patirties dirbant su jomis įvertinimui, pasiruošimui pamokai. Dėl to labai svarbu, kad pedagogai, kurie naudoja išmaniąsias technologijas, apie jas kuo plačiau informuotų kitus. Tai vertinga ir kitų laiką taupanti informacija. Mokytojai, kurie įsitraukia į šį procesą, sėkmingai naudoja išmaniąsias technologijas ir jomis džiaugiasi.
Kokia nauda mokytojams iš informacinių technologijų naudojimo?
Be to, kad jos palengvina mokytojo darbą, leidžia iškart matyti mokymosi rezultatus ir motyvuoja mokinius, jos gerąja prasme išskiria mokytoją ir mokyklą iš kitų pedagogų ir įstaigų būrio. Konkurencija švietimo srityje yra didelė ir mes visi norime, kad mokiniai pasirinktų būtent mūsų mokyklas ir pamokas.
Jūsų patarimas visiems Lietuvos pedagogams?
Šiuolaikiniam mokytojui svarbu nebijoti iššūkių ir įsiklausyti į mokinius. Tikiu, kad vienos svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų – kūrybiškumas ir iniciatyvumas. Mūsų mokiniai yra būtent tokie, todėl ženkime koja kojon su jais naudodami išmaniąsias technologijas, ir mokymosi procesas stimuliuos ne tik mokinių, bet ir mokytojų kūrybiškumą.
