Tazovo rajone Sibiro pusiasalyje Jamaloje didelė vietos gyventojų šeima tiesiogine to žodžio prasme apsigyveno bačkoje. Tam, kad jų „namo“ neapverstų vėjas, iš šonų cisterną gyventojai ją parėmė mediniais balkiais. Šeima eilėje gauti būstui stovi jau nuo 2005-ųjų, tačiau valdžia tik skėsčioja rankomis – tam skirtame fonde lėšų nėra, o ir niekada nebuvo, rašoma „Readovka“.
Žiniasklaidai nušvietus šią istoriją žmonės pasipiktino: kaip gali tokiomis sąlygomis gyventi 11 žmonių. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad cisternoje gyena ne visi 11, o tik 6 šeimos nariai. Šeimos galva Ivanas Salinderis – II grupės neįgalumą turintis žmogus, ligoti jo tėvai, 92-ejų sulaukusi akla močiutė, kuriai tenka miegoti ant grindų, ir dar septyni vaikai, vienas kurių dar ir įsivaikintas. Dalis jų gyvena atskirai, šalia stovinčiame name.
Anksčiau šeima apskritai neturėjo savo būsto ir glaudėsi kur papuola, tačiau 2009-aisiais už 50 tūkst. rublių (apie 650 eurų) jie įsigijo „gyvenamąją“ bačką, kadaise, tikėtina, buvusią traukinio cisterna. Šeimos galva, siekdamas išlaikyti vaikus, žvejoja, tačiau neseniai jį sugavo su stambiu žuvų laimikiu, ir dėl nelegalios veiklos paskyrė dar ir administracinę baudą.
Pasirodo, namas yra, bet nebe jų
Siekdami nors kiek pasigerinti savo gerbūvį jie rašo į visas instancijas tikėdamiesi, kad, galų gale, jiems bus paskirtas nors koks socialinis būstas. Tačiau vietos valdžia keičiasi, o kiekvienas naujas administracijos atstovas jiems pateikia jau tradicinį atsakymą: regiono fondas išnaudotas, be eilės skirti būsto negalima. Bandė kreiptis į regioną atstovaujančius deputatus, tačiau šie užklausą persiunčia atgal į administraciją.
Rajono administracija vietos žiniasklaidai pasakoja, kad ši šeima, pasirodo, namą turi. Jie yra Sibiro nencų tautos atstovai, todėl valdžia jais tariamai itin rūpinasi. Šeimai buvo skirtas būstas, tvirtina Tazovo rajono atstovė Alena Černenko. „Jiems savo laiku buvo pastatytas didžiulis namas netoli Nachodkinsko. Namas prijungtas prie elektros tinklų, ir stovi jis šalia tos didžiulės bačkos. Savu laiku jie buvo labai valdžios popinami, jiems net produktai ten buvo vežami. Jie yra nencai ir laikomi vietiniais čiabuviais. Ta bačka pas juos liko po darbų tiriant vietovės išteklius. Ir pas juos ten gal kokia vasaros rezidencija, gal. Aš nežinau, kodėl jie ją rodo ir neparodo namo“.
Marija Salinder paaiškino, kad namą nencams iš tiesų kadaise pastatė, jis buvo užrašytas jų dėdei, kuriam mirus nuosavybės teisė perėjo jauniausiajam sūnui. Nuo tol šeima pagausėjo ir pusei jų „teko apsigyventi bačkoje“. Dabar 5 žmonės gyvena name, o 6 – cisternoje. Gyvenimo sąlygos šokiruoja: „Šviesą įsivedėme iš „Lukoil“ bokšto, vandenį iš upės atsitempiam, o tualetas yra lauke“.
Gauti socialinį būstą ši šeima turi visas teises, tačiau tarnyboje aiškinama, kad jų rajone naujos statybos nevyksta jau 10 metų, o eilėje prieš Salinderių šeimą stovinti šeima būsto laukia nuo 1989-ųjų.
