Nepasiskiepijusi moteris vos nemirė nuo COVID-19 – ją išgelbėjo pagyvenęs vyras, kuris paaukojo jai savo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, kad jos tikimybė išgyventi būtų didesnė, pasakoja moters sūnus, rašoma mirror.co.uk.
Amerikietė Michelle Fluegge (56) iš Minesotos valstijos pasidalino savo nuotrauka iš ligoninės, kurioje ji guli be sąmonės su vamzdeliais nosyje po to, kai rugsėjo mėnesį užsikrėtė koronavirusu.
Ragina skiepytis kitus
Mokykloje dirbanti moteris prarado balsą ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti per kasdienes fizioterapijos sesijas, kai tik per plauką nemirė intensyvios terapijos skyriuje. Dabar ji ragina kitus pasiskiepyti – ji pati išėjusi iš ligoninės jau gavo dvi vakcinos dozes.
M. Fluegge pasakoja, kad susirgusi koronavirusu ji jautėsi taip prastai, kad nebegalėjo pastovėti ant kojų, ir negalėjo dalyvauti savo anytos laidotuvėse. Dviejų vaikų mama, serganti diabetu, pasakoja, kad iš pradžių atrodė, kad sveiksta, bet šeštą ligos dieną deguonies kiekis jos kraujyje labai nukrito.
Vyras ją rado ant vonios grindų ir iškvietė greitąją
Medikai jai diagnozavo plaučių uždegimą ir pasakė, kad jai būtinai dirbtinė plaučių ventiliacija. Jos sūnus Scottas pasakojo, kaip manė, kad mama mirs, kai per kelias valandas laisvo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato neatsirado. Tuomet buvo rastas vienas Mineapolyje, tačiau mama nebuvo vienintelis žmogus, jo laukiantis eilėje, pasakoja sūnus.
Jis sako: „Ten buvo pagyvenęs vyras, kuris turėjo būti sraigtasparniu skraidinamas į Mineapolį dėl ventiliatoriaus, bet mano mama buvo jaunesnė. Jis pasakė, kad iš jų dviejų turėtų išgyventi ji ir paprašė skraidinti ją jo vietoje“.
M. Fluegge buvo prijungta prie vienintelio laisvo ventiliatoriaus, bet šeimą medikai įspėjo, kad ji gali neišgyventi ir kelių dienų.
„Jos plaučiai buvo stipriai pažeisti. Mes iš esmės su ja atsisveikinome“, – pasakoja Scottas.
Ligoninėje jos lankyti nebuvo galima
Artimieji ir toliau su M. Fluegge kalbėjosi telefonu, nes ligoninėje jos lankyti nebuvo galima. Po trijų savaičių dirbtinės plaučių ventiliacijos, Scottas prisimena, kaip sulaukė skambučio iš ligoninės – gydytojas jam pranešė, kad jo mama išgyvens, kad bus galima ją atjungti nuo ventiliatoriaus. M. Fluegge kitas kelias savaites mokėsi vaikščioti ir po truputį atgavo balsą, o lapkričio 20 dieną pagaliau galėjo grįžti namo. Jos laukė visi šeimos nariai apsivilkę marškinėliais su užrašais „pasiskiepyk“.
Jos vaikai pasakojo: „Mama norėjo, kad pasidalintume šia jos nuotrauka ir parodytume, kaip atrodo intubacija. Nė vienas mūsų prieš tai to nežinojo, ir ji nori, kad žmonės išgirstų jos žinutę ir skiepytųsi – tai svarbu ne tik kiekvienam asmeniškai, bet ir kiekvieno žmogaus artimiesiems“.
M. Fluegge su vyru koronaviruso vakcinos atsisakė ne dėl „antivakseriškų“ pažiūrų, bet todėl, kad gyvendami mažame 10 000 gyventojų miestelyje nejautė didelio pavojaus ir didelio poreikio skiepytis.
„Mes neturėjome pakankamai informacijos. Bijojome“, – priduria M. Fluegge, – „Daugelis žmonių iš mūsų mažo miestelio nesiskiepijo, mūsų vaikai mus ragino skiepytis, bet jie gyvena kitoje valstijoje. Ir, nežinau, tiesiog nebuvome įsitikinę. Dabar labai gailiuosi, kad taip pasielgėme. Aš nebūčiau atsidūrusi tokioje situacijoje, kurioje buvau“.
Moteris antrąja vakcinos doze pasiskiepijo gruodžio mėnesį.
