Kad ir kokį didžiulį sąmyšį sukėlė „VAG“ koncerno sukeltas skandalas, tačiau dyzeliniai varikliai dar daugelį metų išliks viena mėgstamiausių jėgainių. Vartotojai neturėdami alternatyvų, sumokės 2000 ar 3000 eurų daugiau, tačiau džiaugsis kukliomis kuro sąnaudomis ir mažesnėmis išlaidomis kurui.
Vis dėlto, automobilių gamintojai nuolatos privalo sugalvoti naujų būdų kaip sumažinti variklių NOx emisiją. Pagal dabartinius „Euro 6“ reikalavimus, benzininių variklių NOx emisija neturi viršyti 60 mg/l, o dyzelinių variklių - 80 mg/l. Nors benzininiai varikliai, vis dar, yra ekologiškesnis pasirinkimas, tačiau artimiausioje ateityje automobilių gamintojai į pagalbą pasitelks keletą naujų technologijų, kurios padės drastiškai sumažinti dyzelinių variklių NOx emisiją.
1 ) Išmetimo sistemos
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai turi keletą brangiai kainuojančių priedų, kurių pagalba pro išmetimo vamzdžius išeinančios dujos nenuskriaustų net ir Antarktidos ledynų. Tačiau dabartinės priemonės padės dyzeliniams varikliams išgyventi tik iki 2017 metų rugsėjo, kai įsigalios „Euro 6.2“ reikalavimai.
Ateityje, daugelis senojo žemyno automobilių gamintojų naudos „Bosch“ specialistų sukurtą katalizatorių, kuris veiks kaip savotiška NOx talpykla. Jis bus montuojamas priešais „SCR“ katalizatorių. Suporavus „Bosch“ sistemą, „SCR“ katalizatorių, „DPF“ filtru ir „Adblue“ sistema - dyzelinių variklių išmetamųjų dujų emisija turėtų sumažėti maždaug 10 - 15%.
2 ) Kintamas suspaudimo laipsnis variklio cilindruose
Į pagalbą pasitelkus kintamą suspaudimo laipsnį variklio cilindruose, degalų sąnaudas galima sumažinti iki 30%. Šis sprendimas padėtų sumažinti ne tik dyzelinių, bet ir benzininių variklių, tačiau ši technologija daugelio gamintojų yra vystoma nuo 2005 metų. Kol kas, ne vienas gamintojas nepristatė efektyviai veikiančios sistemos, kuri galėtų keisti suspaudimo laipsnį variklio cilindruose.
Vis dėlto, ne vienas automobilių industrijos ekspertas teigia, jog varikliai su kintamu suspaudimo laipsniu pasirodys 2017 - 2018 metais. Per pakankamai ilgą inžinieriams pavyko išspręsti daugelį bėdų, tačiau prie šio variklio tipo dirbantys specialistai iki šiol neišsprendė vienos bėdos. Iki šiol nebuvo sukurtas tinkamas elektroninis valdiklis, kuris galėtų greičiau nei 100 milisekundžių pakeisti suspaudimo laipsnį.
3 ) Cilindrų išjungimas
Tai nėra visiškai nauja technologija. Cilindrų išjungimo sistemą turi ne vienas „Volkswagen“, „Audi“ ar kurios nors kitos markės motoras, tačiau iki šiol ši technologija buvo naudojama tik benzininiuose varikliuose.
Artimiausioje ateityje cilindrų išjungimo sistema bus pradėta montuoti ir į dyzelinu varomus motorus. Kol kas, nėra žinoma kada ši technologija bus pradėta naudoti daugelio mėgstamuose motoruose, tačiau „Daimler“ koncernas ne vieną kartą buvo pareiškęs, jog ši sistema išplis ne anksčiau kaip 2018 metais.
4 ) Įpurškimo sistemos
Jeigu eksploatuojate naujesnius, modernesnius dyzelinius variklius, tikrai esate girdėję įvairiausias siaubo istorijas susijusias su purkštukais. Tai - vienas brangiausių ir dažniausiai gendančių komponentų, tačiau vienas didžiausių automobilių komponentų gamintoja „Delphi“, šiuo metu dirba prie naujos kartos purkštukų, kurių efektyvumas bus 20% didesnis. „Delphi“ atstovai taip pat teigia, jog naujos kartos purkštukai bus 10% ilgaamžiškesni. Pirmieji naujos kartos purkštukai dyzeliniuose varikliuose bus pradėti naudoti 2020 metais.
5 ) Elektrinės turbinos
Ateitis priklauso elektrinėms turbinoms. Kitaip negu tradicinės turbinos, kurioms reikia laiko įsivažiuoti, elektros energija varomos turbinos maksimalia apkrova pradeda veikti iškart. Elektrinių turbinų eksploatacija ir gamyba taip pat yra pigesnė, todėl nenuostabu, jog „Audi“ ir „Mercedes Benz“ šio tipo turbinas pradės naudoti 2016 metais.
Pirmasis dyzelinis variklis su elektrine turbina pasirodys ne anksčiau kaip 2017 metais.
Kad ir kokį didžiulį sąmyšį sukėlė „VAG“ koncerno sukeltas skandalas, tačiau dyzeliniai varikliai dar daugelį metų išliks viena mėgstamiausių jėgainių. Vartotojai neturėdami alternatyvų, sumokės 2000 ar 3000 eurų daugiau, tačiau džiaugsis kukliomis kuro sąnaudomis ir mažesnėmis išlaidomis kurui.
Vis dėlto, automobilių gamintojai nuolatos privalo sugalvoti naujų būdų kaip sumažinti variklių NOx emisiją. Pagal dabartinius „Euro 6“ reikalavimus, benzininių variklių NOx emisija neturi viršyti 60 mg/l, o dyzelinių variklių - 80 mg/l. Nors benzininiai varikliai, vis dar, yra ekologiškesnis pasirinkimas, tačiau artimiausioje ateityje automobilių gamintojai į pagalbą pasitelks keletą naujų technologijų, kurios padės drastiškai sumažinti dyzelinių variklių NOx emisiją.
1 ) Išmetimo sistemos
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai turi keletą brangiai kainuojančių priedų, kurių pagalba pro išmetimo vamzdžius išeinančios dujos nenuskriaustų net ir Antarktidos ledynų. Tačiau dabartinės priemonės padės dyzeliniams varikliams išgyventi tik iki 2017 metų rugsėjo, kai įsigalios „Euro 6.2“ reikalavimai.
Ateityje, daugelis senojo žemyno automobilių gamintojų naudos „Bosch“ specialistų sukurtą katalizatorių, kuris veiks kaip savotiška NOx talpykla. Jis bus montuojamas priešais „SCR“ katalizatorių. Suporavus „Bosch“ sistemą, „SCR“ katalizatorių, „DPF“ filtru ir „Adblue“ sistema - dyzelinių variklių išmetamųjų dujų emisija turėtų sumažėti maždaug 10 - 15%.
2 ) Kintamas suspaudimo laipsnis variklio cilindruose
Į pagalbą pasitelkus kintamą suspaudimo laipsnį variklio cilindruose, degalų sąnaudas galima sumažinti iki 30%. Šis sprendimas padėtų sumažinti ne tik dyzelinių, bet ir benzininių variklių, tačiau ši technologija daugelio gamintojų yra vystoma nuo 2005 metų. Kol kas, ne vienas gamintojas nepristatė efektyviai veikiančios sistemos, kuri galėtų keisti suspaudimo laipsnį variklio cilindruose.
Vis dėlto, ne vienas automobilių industrijos ekspertas teigia, jog varikliai su kintamu suspaudimo laipsniu pasirodys 2017 - 2018 metais. Per pakankamai ilgą inžinieriams pavyko išspręsti daugelį bėdų, tačiau prie šio variklio tipo dirbantys specialistai iki šiol neišsprendė vienos bėdos. Iki šiol nebuvo sukurtas tinkamas elektroninis valdiklis, kuris galėtų greičiau nei 100 milisekundžių pakeisti suspaudimo laipsnį.
3 ) Cilindrų išjungimas
Tai nėra visiškai nauja technologija. Cilindrų išjungimo sistemą turi ne vienas „Volkswagen“, „Audi“ ar kurios nors kitos markės motoras, tačiau iki šiol ši technologija buvo naudojama tik benzininiuose varikliuose.
Artimiausioje ateityje cilindrų išjungimo sistema bus pradėta montuoti ir į dyzelinu varomus motorus. Kol kas, nėra žinoma kada ši technologija bus pradėta naudoti daugelio mėgstamuose motoruose, tačiau „Daimler“ koncernas ne vieną kartą buvo pareiškęs, jog ši sistema išplis ne anksčiau kaip 2018 metais.
4 ) Įpurškimo sistemos
Jeigu eksploatuojate naujesnius, modernesnius dyzelinius variklius, tikrai esate girdėję įvairiausias siaubo istorijas susijusias su purkštukais. Tai - vienas brangiausių ir dažniausiai gendančių komponentų, tačiau vienas didžiausių automobilių komponentų gamintoja „Delphi“, šiuo metu dirba prie naujos kartos purkštukų, kurių efektyvumas bus 20% didesnis. „Delphi“ atstovai taip pat teigia, jog naujos kartos purkštukai bus 10% ilgaamžiškesni. Pirmieji naujos kartos purkštukai dyzeliniuose varikliuose bus pradėti naudoti 2020 metais.
5 ) Elektrinės turbinos
Ateitis priklauso elektrinėms turbinoms. Kitaip negu tradicinės turbinos, kurioms reikia laiko įsivažiuoti, elektros energija varomos turbinos maksimalia apkrova pradeda veikti iškart. Elektrinių turbinų eksploatacija ir gamyba taip pat yra pigesnė, todėl nenuostabu, jog „Audi“ ir „Mercedes Benz“ šio tipo turbinas pradės naudoti 2016 metais.
Pirmasis dyzelinis variklis su elektrine turbina pasirodys ne anksčiau kaip 2017 metais.
