Pačiame kino karjeros žydėjime už grotų atsidūrė Georgijus Jumatovas, Segejus Ševkunenka, Valentina Maliavina, Nikolajus Gorodikovas, Borisas Sičkinas, rašoma „Life“.
Georgijus Jumatovas: „Oficiery“, „Raznyje sudby“, „Oni byli pervymi“
1994-aisiais G. Jumatovui buvo pateikti kaltinimai dėl 33-ejų kiemsargio žūties, kuris padėjo aktoriui palaidoti šio mylimą šunį Frosį. Konfliktas įsižiebė po „paminėjimo“. Žodis po žodžio du vyrai pradėjo pyktis, G. Jumatovas čiupo namuose laikomą ginklą ir nušovė savo sugėrovą. Teismas turėjo prasidėti 1994-ųjų birželį, tačiau vyrui buvo pritaikyta Pergalės dienos 50-mečio minėjimo amnestija (G. Jumatovas pats buvo fronto dalyvis). Po tragiško įvykio praėjus trejiems metams aktorius mirė.
Sergejus Ševkunenka: „Kortik“, „Brozovaja ptica“, „Propavšaja ekspedicija“
1976-ųjų kovą S. Ševkunenka įsivėlė į muštynes ir už „ypač pavojingą chuliganizmą“ metams sėdo į kalėjimą. Išėjęs į laisvę jis įsidarbino „Mosfilm“ apšvietėju. Tačiau jau kitais metais gavo antrą teistumą – 4 metams sėdo į kalėjimą dėl produktų vagystės iš to paties „Mosfilm“ bufeto. 1982-aisiais – dar vienas teistumas. Šįkart už vagystę iš buto ir narkotikų laikymą. Už tai jam buvo skirta dar 4,5 metų kalėjimo. Jau atliekant bausmę, už atsisakymą dirbti kalėjimo administracijai ir bandymą bėgti S. Ševkunenkai buvo skirti dar papildomi 1,5 metų bausmės. 1989-aisiais jis yra dar sykį teisiamas – metams sėdo į kalėjimą už ginklo laikymą. Vos išėjus iš kalėjimo jis ir vėl sulaikomas – sėda dar 3 metams už vogtų ikonų laikymą. 1994-aisiais – vos išėjęs iš kalėjimo – S. Ševkunenka tapo tikru nusikaltėlių autoritetu. Jis subūrė „brigadą“, kuri kontroliavo prekybvietes Mosfilmo gatvės rajone. 1995-aisiais jis, kartu su savo motina, buvo nužudyti savo pačių namuose. Nusikaltimas nebuvo ištirtas iki šiol.
Valentina Maliavina: „Ivanovo detstvo“
Su savo eiliniu vyru – aktoriumi Stasu Ždanko – Valentina Maliavina susipažino po spektaklio „Nusikaltimas ir bausmė“. Spektaklio pavadinimas tapo pranašišku aktoriams. Tragedija įvyko 1978-aisiais. Pasak pačios Valentinos, ji girtavo su vyru virtuvėje, kuomet šis netikėtai pats sau įsmeigė peilį. Byla buvo nutraukta. Tačiau praėjus penkeriems metams, 1983-iaisias, byla buvo vėl pradėta tirti. Buvo vėl pradėtas teismas, kuriame aktorė buvo pripažinta kalta tyčine žmogžudyste ir nuteista 9 metams kalėjimo. Visos bausmės aktorė neišbuvo: ją paleido po 4 metų, praleistų už grotų.
Nikolajus Godovikovas: „Beloje solnce pustyni“
1979-aisiais Nikolajus buvo nuteistas metams kalėjimo už veltėdystę. Išleistas jis buvo 1980-aisiais, tačiau laisvėje daug laiko nepraleido. Už vagystes jam buvo skirta 4 metų bausmė. Išėjęs iš kalėjimo jis sukūrė šeimą. Tačiau ramus šeimyninis gyvenimas ir vėl greitai baigėsi. Susipykęs su uošve, jis ir vėl ėmėsi senų darbų. Bandant apiplėšti vieną butą N. Godovikovas ir jo sėbrai buvo sulaikyti. 1991-aisiais Nikolajui buvo skirta 2,5 metų kalėjimo bausmė recidyvistams skirtame Vladimirskij kalėjime. Atlikęs bausmę jis dar spėjo atlikti kelis epizodinius vaidmenis kine.
Borisas Sičkinas: „Neulovimyje mstiteli“
1973-iaisiais populiariam tuo metu aktoriui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tuo metu aktoriai gaudavo „juodus“ pinigus už savo koncertus, tačiau tai retai tapdavo kam nors problema. O jeigu byla ir pasiekdavo teismą, tai atsakydavo už tai dažniausiai koncertų administratoriai. Tačiau B. Sičkino atveju nubaudė būtent jį. Išsėdėjęs kalėjime metus jis sulaukė žinios, kad „byla buvo uždaryta nesant nusikaltimo sudėties“. B. Sičkinas vėliau emigravo į JAV.
