Susidūrus su tokiais teiginiais, kad „vakcinos nuo koronaviruso iš tiesų yra mikroschemos, skirtos mus valdyti“ ar „Covid-19 neegzistuoja“, gali apimti nevilties jausmas, bet yra dalykai, kuriuos galima išbandyti prieš staiga nutraukiant pokalbius tokiomis temomis. Ypač, jeigu tai yra artimi šeimos nariai.
1. Išlaikykite ramybę
Melagingus tvirtinimus užginčyti yra gerai ir net svarbu, bet jeigu kyla barnio grėsmė, reiktų įvertinti, ar tai kam nors padėtų.
„Mano numeris vienas taisyklė yra nesugadinti Kalėdų šventės, – BBC cituojamas mokslo ir konspiracijos teorijų temomis rašantis Mickas Westas. – Pykčiu ir įkaitusia atmosfera pasižymintis pokalbis visus tik privers jaustis prastai bei tik sustiprins sąmokslo teorijų įsitikinimus“.
Psichologas Jovanas Byfordas pažymi, kad sąmokslo teorijos dažnai pačios savaime turi stiprų emocinį užtaisą. „Jos nėra vien tik apie teisinga ar klaidinga, – cituojamas jis. – bet paremtas apmaudo, pykčio ir pasipiktinimo jausmais dėl to, kaip veikia pasaulis“.
Todėl viena svarbiausių taisyklių yra pokalbio metu išlaikyti ramybę, mat reikia nepamiršti, kad kitas diskusijos dalyvis gali „ginti savo teisybę iki grabo lentos“.
2. Nebūkite kategoriški
Su dezinformacija kovojančios organizacijos „First Draft“ atstovė Claire Wardle perspėja, kad bendraujant su draugais ar artimaisiais derėtų rodyti daugiau empatijos ir įdėmiai įsiklausyti į tai, ką jie sako.
Jos auksinė taisyklė: niekada viešai nesmerkite kažko dėl jų pažiūrų. Dažniausiai tai virs ugningu atsaku.
Psichologas J. Byfordas taip pat sutinka, kad „reikia surasti bendrą pagrindą“. Jo teigimu, pirmiausiai reikia suvokti, kad dažnai žmonės tiki konspiracijos teorijomis, nes nerimauja ar jaučia baimę.
3. Paskatinkite kritinį mąstymą
Žmonės, kurie tiki sąmokslo teorijomis, dažnai sako: „Aš pats atlikau tyrimą“. Problema yra tai, kad toks „tyrimas“ dažniausiai būna jokio sąryšio su aptariama tema neturinčių žmonių iš feisbuko citatos ir beprasmiai „YouTube“ filmukai.
Daugelis tų, kurie tiki sąmokslo teorijomis, save laiko „išrinktaisiais, kurie sugeba aptikti tiesą neteisybės jūroje“. Vienas iš būdų pradėti su tokiu žmogumi pokalbį – įvertinti jo pastangas ir norą domėtis informacija viena ar kita tema.
Jūsų užduotis juk yra ne sumažinti jų norą kažkuo domėtis ar abejoti gaunama informacija, o tiesiog pakeisti kryptį, kuria ta informacija yra ieškoma.
Kai tik toks žmogus pradės taip pat skeptiškai, remiantis mokslo metodais vertinti ne tik „valdžios informacijos šaltinius“, bet ir „alternatyvią informaciją“, tuomet galimi visai pozityvūs pokyčiai.
Tikrinant informacijos šaltinius svarbu atkreipti žmogaus dėmesį į tai, kad „alternatyvios informacijos“ skleidėjai dažnai patys būna suinteresuoti tokios informacijos sklaida. Pavyzdžiui, ne tik skleidžia sąmokslo teorijas, bet ir pardavinėja maisto papildus ar alternatyvios medicinos gydymą.
4. Užduokite klausimus
Faktų tikrinimas yra svarbu, tačiau tai gali visiškai neveikti, jeigu žmogus yra nuoširdžiai įtikėjęs sąmokslo teorijomis. Vietoje teiginių ir faktų pasitelkite klausimus, pataria ekspertai.
Pavyzdžiui, ar kai kurie jų įsitikinimai nėra prieštaringi? Ar jų aprašomos teorijos detalės yra prasmingos? Ar jie pagalvojo apie kitos pusės turimus įrodymus?
Sulaukę klausimų žmonės dažnai patys aptinka, kad jų teorija nėra tokia jau tvirta, kaip galėjo pasirodyti paskaičius feisbuką. Tai dažnu atveju atveria kelią kiek atviresnei diskusijai.
5. Nesitikėkite greitų rezultatų
Jeigu manote, kad per vieną vakarą pakeisite pasaulį, tai taip nebus. Nepakeisite ir savo tetos ar dėdės mąstymo, bet bent jau pažinti artimą žmogų ir pasidalinti su juo savo požiūrio tašku gali būti naudinga.
Tikriausiai pašnekovas iškart nuomonės nepakeis. Gali pasirodyti ir taip, kad „nieko iš to neišėjo gero“. Tačiau civilizuotas pokalbis su argumentuotu ir taktišku žmogumi sąmokslo teorijų gerbėjui gali palikti prisiminimą ilgam. Galimai, vėliau susidūręs su naujomis sąmokslo teorijos detalėmis jis jau skeptiškiau vertins gaunamą informaciją.
Psichologas J. Byfordas perspėja, kad iš tokių diskusijų nėra realu tikėtis greitų rezultatų. „Sąmokslo teorijos į tikinčius jomis įskiepija viršenybės jausmą. Tai yra svarbus savigarbos generatorius – ir tai vers juos priešintis pokyčiams“, – BBC cituojamas specialistas.
