Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas svarbioje antradienio kalboje žadėjo atskleisti „nuogą tiesą“ apie žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymą Saudo Arabijos konsulate Stambule.
Galiausiai kalboje parlamentui R. T. Erdoganas pirmą kartą paviešino reikšmingų naujų detalių apie sudėtingą šios žmogžudystės planavimą. Tačiau jis nepakartojo kai kurių sensacingiausių Turkijos žiniasklaidoje paskelbtų įtarimų dėl nužudymo metodo.
Be to, prezidentas pripažino, kad yra kelios sritys, kur Turkijai dar reikia atsakymų.
Praėjus trims savaitėms po to, kai J. Khashoggi įžengė į konsulatą Stambule ir dingo, byloje dar liko penki svarbūs klausimai.
Kaip Khashoggi buvo nužudytas?
Nors pateikė informacijos apie tai, ką kiekvieną valandą prieš žmogžudystę veikė nužudymo komanda, R. T. Erdoganas nepaskelbė detalių, kaip žmogžudystė buvo įvykdyta.
Neaišku, ar jis šios informacijos nepaviešino todėl, kad per tyrimą jos dar nėra atskleista, ar todėl, kad norėjo apsaugoti Saudo Arabiją nuo dar keblesnės padėties paskelbus galbūt kraują stingdančių detalių.
Provyriausybinės žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad į Stambulą nusiųstas Saudo Arabijos teismo ekspertas supjaustė J. Khashoggi palaikus kaulo pjūkleliu.
Tačiau turkų pranešimai ne visuomet buvo nuoseklūs; vienuose sakoma, kad žurnalistui buvo nukirsta galva, o kituose – kad jis buvo pasmaugtas.
Ar yra koks nors garso įrašas?
Turkijos žiniasklaida taip pat skelbė, kad egzistuoja nužudymo garso įrašas, padarytas neskelbiamomis priemonėmis ir esą įrodantis, kad buvo įvykdyta žmogžudystė.
Analitikai tokį įrašą, jei jis egzistuoja, laiko didžiausiu Turkijos turimu svertu prieš Saudo Arabiją. Paties įrašo, o ne vien pareiškimų apie jo egzistavimą, paviešinimas galėtų itin padidinti Saudo Arabijos krizę.
Tačiau R. T. Erdoganas savo kalboje tokio garso įrašo nepaminėjo.
Kur lavonas?
Kol kas nebuvo oficialių duomenų, kad palaikai būtų rasti, nors laikraščiuose buvo įvairių pranešimų, kad palaikai buvo supjaustyti ar net susukti į kilimą ir kažkur išvežti.
Tyrėjai daug dėmesio skyrė dideliam Belgrado miškui Stambulo pakraštyje ir Jalovos uostamiesčiui į pietus nuo Stambulo. R. T. Erdoganas sakė, kad šiose vietose Saudo Arabijos nužudymo būrys vykdė žvalgomuosius darbus.
Didelį sujudimą sukėlė ir šią savaitę surastas Saudo Arabijos diplomatinis automobilis, paliktas vienoje Stambulo stovėjimo aikštelėje. Turkų pareigūnai dabar turi apieškoti šį automobilį.
„Kodėl žmogaus, kuris, kaip aiškiai pripažįstama, buvo nužudytas, kūnas vis dar nerandamas?“ – klausė R. T. Erdoganas.
Kas užsakė žmogžudystę?
Šį klausimą iškėlė pats Turkijos prezidentas. Jis užsiminė manantis, kad 15 vyrų komanda iš Rijado atvyko turėdama tikslą nužudyti J. Khashoggi ir veikė nurodžius aukštesnei valdžiai.
„Šie (15) žmonių – iš ko jie gavo nurodymus? Mes ieškome atsakymų“,– sakė jis.
Turkijos žiniasklaidoje buvo kalbama apie įtakingą Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną (Mohamedą bin Salmaną), vadinamą inicialais MBS, bet Rijadas piktai paneigė tokius įtarimus, o užsienio reikalų ministras sakė, kad kalti yra agentai, „viršiję savo įgaliojimus“.
Vis dėlto svarbūs Saudo Arabijos sąjungininkai, įskaitant pagrindines ginklų eksportuotojas Jungtines Valstijas ir Didžiąją Britaniją, užsiminė, kad Rijadas dar nepateikė nuodugnaus paaiškinimo.
Ar Erdoganas mato sąsają su MBS?
R. T. Erdoganas pastarosiomis dienomis dukart telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu, o savo kalboje išreiškė lūkesčius, kad senstantis monarchas užtikrins Rijado bendradarbiavimą atliekant tyrimą.
Tačiau savo kalboje jis įtartinai nepaminėjo sosto įpėdinio.
Manoma, kad R. T. Erdoganas palaiko šiltus santykius su karaliumi Salmanu, bet MBS dominavimas sutapo su didesne įtampa tarp Ankaros ir Rijado.
Kai kurie komentatoriai R. T. Erdogano pastabą, kad niekas, nepriklausomai nuo rango, neturėtų išvengti bausmės, įvertino kaip netiesioginį perspėjimą M. bin Salmanui. Bet nors provyriausybinė žiniasklaida visos krizės metu atkreipdavo dėmesį į princą, R. T. Erdoganas jo vardo nė karto viešai nepaminėjo.
