Norite išvysti kažką nepaprastą? Kažką panašaus į elfus, drakonus, vienaragius bei velykinius zuikučius? Pasiimkite žiūronus ir fotoaparatą – šiose vietose gyvena nepaprastos būtybės!
Džersio velnias – Wharton State mišktas, Niu Džersis, JAV.
Kaip pasakoja legenda, Džersio velnio motina buvo vargšė moteris, pavarde Leeds. Gyvendama su žiauriu ir ją mušančiu vyru, ji susilaukė 12 vaikų. Pastojusi 13-ąjį kartą moteris pratrūko – iškėlusi į dangų kumščius ji ėmė šaukti „tegul 13-asis būna pačiu velniu!“. Vos gimęs prakeiktas vaikas išskleidė sparnus iš išskrido pro kaminą.
Nors tai – akivaizdžios vietinės pasakos, tačiau gausybė žmonių patvirtino Wharton State miške patyrę kažką baisaus. 10 metrų ilgio sparnais, arklio galva bei kanopomis – Džersio velnias yra tikrų tikriausia satanistų nakties pabaisa.
Medžioklės patarimai: pabaisą lengviausia išvysti miške pasiklydus vienam, išsigandusiam, tamsoje ir verkiant. Jei po kelių valandų blaškymosi tarp medžių nieko nesutiksite, galite paprasčiausiai užklysti į vietinę suvenyrų parduotuvę ir nusipirkti pabaisos modelį. Tuomet apsistokite miško kempinge, žvejokite, vaikščiokite po miškus bei plaukiokite baidarėmis.
Mamlambo – Mzintlava upė, Pietų Afrikos respublika
Gražioji PAR – milijono laukinių žvėrių bei skambiųjų vuvuzelų žemė. Tarp antgamtinių reiškinių mylėtojų, ji žinoma ir dėl Mamlambo – padaro, terorizuojančio gyventojus, įsikūrusius greta Mzintlava upės.
1997-aisiais pabaisa tapo žinoma visame pasaulyje po to, kuomet pareikšta, jog ji nužudė net septynis žmones, kurių kūnai buvo rasti siaubingai sumaitoti.
Liudininkų tikinimu, Mamlambo pasirodymą lydi audros, tad tikina, jog jis pritraukia blogą orą. Teigiama, jog padaro ilgis – 20 metrų, jis turi arklio galvą, žuvies kūną ir krokodilą primenančią odą.
Medžioklės patarimai: Mamlambo savo aukas renkasi iš žmonių, gyvenančių maždaug 270 kvadratinių kilometrų zonoje netoli Durbano. Tad būtent čia reikėtų atvykti audringą naktį. Tiesa, prisiminkite – Mamlambo, gal ir egzotiškiausias, bet ne vienintelis čia gyvenantis pavojingas padaras. Krokodilai, gyvatės bei įvairūs parazitai taip pat tyko aukų Mzintlava upėje.
Čiupakabra – Teksasas, JAV
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie masiškai žudomus ir maitojamus galvijus Pietų Amerikoje, vietos pareigūnai tvirtindavo, jog tai – laukinių šunų ar piktavalių žmonių gaujos darbas.
Tačiau gausėjant aukų ir pranešimų apie keistą šunį primenantį plėšiką, gąsdinantį Puerto Rico, Dominikos respublikos, Čilės, Kolumbijos, Argentinos Meksikos bei kai kurių JAV valstijų ūkininkus, Čiupakabra tapo tikra įžymybę.
Teigiama, jog Čiupakabra (chupacabra – ožkų čiulpikė) yra juoda maždaug metro aukščio pabaisa, kurios nugarą puošia plunksnos. Savo aukas – dažniausiais ožkas – ji nužudo iščiulpdama jų kraują.
Medžioklės patarimai: pastaruoju metu pabaisa dažniau matoma pietiniame Teksase. Tad paimkite žiūronus ir traukite į ten esančius ūkius.
Mngwa – Tanzanija
Tarsi neužtekų ir kitų Afrikoje gyvenančių pabaisų, Tanzanijoje gyventojus jau nuo 1900-ųjų šiurpina Mngwa. Tai – didesnis už tigrą ir greitesnis už leopardą, matyt, kačių šeimai priklausantis grobuonis, besislapstantis žolėtose Tanzanijos lygumose ir medžiojantis gyvūnus bei žmones.
Katės akimis bei pilku kailiu, beveik 2,5 metro ilgio, daugiau nei 180 kilogramų svorio padaras ( jei tikrai egzistuoja...) gali būti laikomas didžiausiu pasaulio plėšrūnu.
Medžioklės patarimai: Mngwa ar koks kitas – Afrikos stepės pilnos plėšrūnų, tad keliaukite tik gerai pasiruošę ir su patyruiu gidu. Neradę Tanzanijoje Mngwos, galite nusiraminimo ieškoti mene.
Didpėdis – Ramiojo vandenyno pakrantė, JAV
Didpėdis žinomas įvairiais vardais o jo „pusbroliai“ sutinkami beveik visuose pasaulio žemynuose. Ar tai Himalajų Jetis, ar Šiaurės Amerikos Sasquatch ar kinų Yerenas, ar australų Yowie – visų šių padarų aprašymai yra stulbinančiai panašūs: jie visi primena beždžiones, vaikšto ant dvejų kojų ir yra nuo 1,8 iki 3 metrų ūgio. Kailio spalva skiriasi priklausomai nuo regiono – Himalajuose jie šviesesni, šiaurės Amerikos miškuose – rudi, Kinijoje- rusvi. Jų būdas irgi skiriasi – didpėdžiai vienur aprašomi kaip taikūs vegetarai, kitur kaip pavojingi žudikai.
Nepaisant jo drovumo (palieka tik pėdsakus ir slepiasi nuo bet kokių žvilgsnių), Didpėdį drąsiai galima pavadinti labiausiai atpažįstama šiuolaikine mitine būtybe.
Medžioklės patarimai: nenorintiems pasiklysti Tibete ar Australijos dykumose, supratingi Šiaurės Amerikos laukinių gyvūnų tyrimų grupės nariai parengė idealų maršrutą – Siskiyou nacionaliniame parke Oregone jie surentė spąstus Didpėdžiui. Kelionę pradėkite Collings kalnų taku ir pasislėpkite greta spąstų. Nepamirškite gipso – tik taip galėsite grįžti su žvėries pėdos antspaudu – tikru visų Didpėdžio medžiotojų pasididžiavimu.