1. Tirpios kavos išradimo pirmenybės laurai priklauso japonų mokslininkui Satori Kato. Šį išradimą jis padarė dar 1899 metais, tačiau jam nepavyko pasiekti, kad tokia kava būtų pradėta gaminti pramoniniu būdu. Masinė jos gamyba prasidėjo tik 1938 metais, kai kompanijos „Nestle“ technologas chemikas Maksas Morgentaleris (Max Morgenthaler) pristatė tirpią kavą, kuri buvo paruošiama iš granulių per keletą sekundžių. Liepos 24 dieną buvo pagamintos pirmosios tirpios kavos dėžutės, ir ši diena įėjo į istoriją kaip tirpios kavos gimimo diena.
2. Yra dar viena versija, kaip atsirado tirpi kava. Didžiosios Britanijos mokslinio žurnalo „New Scientist“ nuomone, toks gėrimas atsirado amerikiečių armijos užsakymu. Manoma, kad kareiviams kavos reikėjo tonusui palaikyti mūšių metu.
3.Tirpiai kavai gaminti paprastai naudojamos Robusta rūšies kavos pupelės. Tirpi kava gaminama taip: fabrikuose kavos pupelės paskrudinamos, sumalamos ir užplikomos didžiuliuose kubiluose. Po to skystis išgarinamas ir, priklausomai nuo to, kokiu būdu tai daroma, gaunama įvairaus pavidalo kava. Ant mūsų prekystalių būna trijų rūšių tirpios kavos: miltelinės, granuliuotos ir sublimuotos. Brangiausia – pastaroji, ją galima atpažinti iš plokščių, šiek tiek blizgančių granulių. Ši kava geriausiai išlaiko kavos pupelių savybes.
4. Tirpios kavos puodelyje yra apie 60 mg kofeino, o maltos – 80 mg. Kofeinas padidina kraujo spaudimą ir gali pagerinti hipotonikų (žemą kraujospūdį turinčių žmonių) savijautą. Tačiau hipertonikams ji gali labai pakenkti, todėl nerekomenduojama. O mėgstantiems gerti kavą be pieno nereikia jaudintis dėl papildomų kalorijų, kadangi šis gėrimas jų turi nedaug.
5. Kava, taip pat ir tirpi, sustiprina vaistų, ypač aspirino, poveikį. Tai susiję su tuo, kad išgėrus kavos padidėja skrandžio rūgštingumas, ir tabletės intensyviau tirpsta. Nerekomenduojama gerti kavos tiems žmonėms, kurie serga chroniškomis virškinamojo trakto ligomis.
