Po 44-erių tarp keturių sienų praleistų metų, vyrui per sunku prisitaikyti prie šiuolaikinių technologijų, neaprėpiamų galimybių, didžiulio maisto pasirinkimo ir, žinoma, gerokai pakilusių kainų.
Visus kontaktus su šeima Otis Johnsonas tikina praradęs dar 1998-aisias. Nuo tada niekas nemėgino su kaliniu susisiekti. Niujorkietis iki šiol prisimena kaip mylėjo dvynukes savo pusseseres. „Labai pasiilgau savo šeimos“, – priešais filmavimo kameras sielvartavo buvęs kalinys.
Praėjusių metų vasarą į laisvę paleistam vyrui įkalinimo įstaiga skyrė 40 dolerių ir kelis autobusų bilietus. Otis tikino, kad nuo tada beveik visą laiką leido vienas, tačiau kiek vėliau jam pavyko susisiekti su agentūra, kuri skiria apgyvendinimą buvusiems kaliniams.
Iki šiol visas savo naktis Otis leidžia būtent ten. Visuomet stengiasi grįžti laiku – iki 21 valandos (nuo šio meto prasideda komendanto valandos), o dienomis vyras lankosi religinėse apeigose, medituoja ir net praktikuoja tai chi.
„Kalėjimas mane be galo paveikė. Prisitaikyti man labai sunku sunku, pasaulyje viskas pasikeitė“, – tikino vyras, kuris pirmą kartą kultūrinį šoką patyrė įsėdęs į metro „Times“ skvere, Manhetene.
69-erių vyras mėgino pasinaudoti taksafonu, tačiau dar vieną šoką jam sukėlė kaina, kuri nuo 25 centų už minutę šoktelėjo iki dolerio. Kiek vėliau Otis suprato, kad vietiniai taksafonais išvis nebesinaudoja.
„Pastebėjau, kad dauguma žmonių dabar vaikšto vieni. Tuomet atkreipiau dėmesį į kažkokius daikčiukus jų ausyse“, – sakė vyras, kuris vangiai gebėjo apibūdinti ausines ir vos įstengė prisiminti žodį „iPhone“.
„Galvojau – kuo virto žmonija? Visi dabar CŽV agentai, ar ką? Nes tai vienintelė priežastis, dėl kurios verta į ausis kištis laidus“, – šyptelėjo vyras.
Dar keistesni jam pasirodė žmonės, kurie eidami nesidairo, o yra pasinėrę į technologijas. „Kai kurie žmonės net nežiūri kur eina. Vis bandau suvokti, kaip jie sugeba kontroliuoti save vaikštant, kalbant telefonu ir net nežiūrint į kelią.“ – nuostabą reiškė vyras.
