Moteris jokių simptomų nejautė, nė neįtarė, kad serga vėžiu iki dienos, kai sekso metu staiga pradėjo labai stipriai kraujuoti. Nieko nelaukdama moteris jau kitą rytą apsilankė pas privačią ginekologę, nes kaip tik buvo grįžusi į Lietuvą paatostogauti.
Ginekologė apžiūrėjusi pacientę iš karto pasakė, jog jai jau pažengusi gimdos kaklelio vėžio stadija ir reikalingas skubus gydymas. Kadangi Brigita gyvena Anglijoje, ji turėjo ten grįžti, tačiau ją ištiko šokas ir moteris nežinojo, ką daryti ir ko griebtis – grįžti gydytis į Lietuvą ar gydymą pradėti svetur.
Vis tik Brigita nusprendė gydytis Anglijoje ir grįžusi nieko nelaukdama apsilankė pas savo šeimos gydytoją, pradėjo visus tyrimus, o jų rezultatai bylojo, kad Brigitai – pirmos stadijos vėžys, tačiau ligos eigoje buvo nustatyta jau trečia stadija, o vėžys agresyvus. Buvo išplitęs į gimdą, kiaušidę, kiaušintakius.
„Labiausiai nenorėjau, kad kentėtų mano šeima“
„Gydytojai paskyrė datą operacijai, o po dviejų mėnesių, liepą, buvo atlikta operacija. Spalio mėnesį prasidėjo radioterapija – ją gavau 25 kartus. Turėjau ir du brachiterapijos seansus (sudėtinga spindulinės terapijos rūšis, nes jonizuojančios spinduliuotės šaltinis nukreipiamas į naviką ar greta jo esančius audinius – aut. past.)
Chemoterapijos man nereikėjo, nes vėžys nebuvo išplitęs į limfmazgius. Tai, kad man nebuvo reikalinga chemoterapija, labai pastiprino organizmą, nes šis gydymas labai jį nualina. Prieš dvejus metus turėjau labai stiprią avariją, buvau komoje, turėjau daug lūžių, o nuo sepsio organizmas buvo labai nusilpęs, todėl neaišku, ar būčiau atlaikiusi chemoterapiją“, – tikina moteris.
Kadangi prieš tai moteris patyrė avariją ir komą, po to liko daug skausmo, atsirado depresija ir kai Brigita sužinojo, kad serga vėžiu, manė, kad dabar tikrai ateis jos paskutinė diena, visiems jau rašė atsisveikinimo laiškus.
Tačiau, kaip pati moteris teigia, po visų patirtų traumų ir iš naujo mokymosi vaikščioti, atminties praradimo – vėžys nebebuvo toks baisus, todėl nesunkiai jį išgyveno.
„Prieš tai turėjau baisesnes traumas, ilgai negijo žaizdos, pūliavo, tačiau manau, kad taip buvo dėl to, nes jau turėjau vėžį. Prieš tai turėjau operaciją pilvo srityje, man buvo trūkęs žarnynas. Manau, kad tai taip pat galėjo suaktyvinti vėžį.
Ligos metu aš nei verkiau, nei galvojau ar mirsiu, ar gyvensiu, negalvojau, kaip čia be manęs visi gyvens – to tikrai nebuvo, tačiau labiausiai nenorėjau, kad kentėtų mano šeima, nes prieš tai ją nuvyliau, kai patekau į avariją ir sukėliau daug skausmo tiek tėvams, tiek vaikams“, – su skausmu kalba Brigita.
Jautriausiai sureagavo tėtis
Moteris prisimena, jog sunkiausia apie ligą buvo pranešti tėvams, nes tėvai visada labai jautriai reaguoja į savo vaikų ligas.
„Kai pranešiau savo vaikams, jie man sakė: „Jei nemirei, kai buvai komoje, kai turėjai sepsį – tikrai nemirsi ir dabar“. Tačiau labai bijojau pranešti savo mamai. Jos kaimynė taip pat yra prasirgusi gimdos kaklelio vėžiu, buvo tokios pat stadijos ir aš jos daug klausinėjau: kaip jai buvo, kai sirgo.
Po kurio laiko sužinojo ir mano mama. Visa mano šeima žinojo, kad ėjau darytis tyrimus, kad pradėjau kraujuoti, tačiau aš jiems sakiau, kad man nieko nėra, kad tik laukiu tyrimų rezultatų. Vieną dieną mama man pasakė: „Kodėl tu meluoji? Juk aš žinau, nes daug kaimynės klausinėji“, – atvirauja pašnekovė.
Tėčiui šią žinią Brigita pranešė laisviau, nes vyrai dažniausiai tokiose situacijose išlieka stipresni, tačiau tėtis sureagavo daug jautriau nei mama. Brigitos senelis mirė nuo kraujo vėžio, jo brolis šiuo metu serga plaučių vėžiu, o moters močiutė taip pat turėjo gimdos kaklelio vėžį. Todėl Brigitos tėčiui tai buvo dar vienas smūgis.
Meilė sau yra sveikatos priežiūra
Šiuo metu moteris yra stebėjime, tačiau kol kas viskas yra gerai – vėžys suvaldytas. – „Tik tiek, kad mano pilvas yra keturis kartus pjautas ir pooperacinis laikotarpis buvo sunkus, nėra jėgų, sunku atsigauti“.
Tačiau Brigita įžvelgia ir šviesiąją pusę – nebėra mėnesinių, dėl kurių jai būdavo daug vargo. Bet, kadangi mėnesinių nebėra, prasidėjo dirbtinė menopauzė, moterį kankina karščio bangos, nuotaikų kaitos, todėl tai ji sunkiai perneša.
Naktį krečia šaltis, šąla kojos ir rankos, o dieną aplanko karščio bangos. Šiuo metu moteris vartoja vaistus, testosteroną, dėl kurio viskas turėtų susireguliuoti.
Kadangi Brigita praėjo sunkią kelionę su šia liga, ji pastebi, kad dauguma moterų ir jos draugių tarpe neina tikrintis savo sveikatos, žmones yra sunku įkalbėti tai padaryti. Tą patį darydavo ir Brigita, neturėdavo laiko nueiti pas gydytojus, daug dirbdavo.
„Jei nieko neskauda, pradėsiu eiti pas gydytojus ir jie man vis tiek suras milijonus ligų – toks būdavo mano požiūris. Dabar mąstau visiškai kitaip. Jūs galvojate, kad meilė sau yra blakstienų prisiklijavimas, nagų prisiauginimas arba plaukų nusidažymas šviesia spalva? Ne.
Meilė sau yra savo sveikatos priežiūra, poilsis, kad nebūtų taip, jog naktį miegu vos tris valandas ir visą kitą laiką dirbu. Reikia skirti laiko savo sveikatai, nes jei sveikata šlubuos – tau nerūpės tie nagai gražūs ar ne.
Svarbiausia yra įsiklausyti į savo kūną, nes jis daug ką pasako. Kartais didelis nuovargis reiškia ne tai, kad tiesiog pavargai – tai reiškia, kad kažkur tavo organizme yra gedimas ir jį reikia remontuoti“, – įsitikinusi Brigita.