Jūs stropiai mokėtės mokykloje, nevartojote nieko smerktino ir įsigijote daug draugų. Ir kai jūs tapote suaugusiu žmogumi, sėkmė ir gerovė, pagal viską, turi pačios atkeliauti į jūsų namus, rašo mixstuff.ru.
Bet... ne viskas taip paprasta. Tyrimai rodo, kad...
1. Vardas turi įtakos likimui
Tyrimai rodo, kad sunkiai ištariamą vardą turintiems žmonėms yra sunkiau įsidarbinti ir daryti karjerą. Kodėl? Paprasčiausiai todėl, kad žmonės (ir ypač viršininkai) nemėgsta atsidurti kebliose situacijose. O bandyti ištarti tai, kas niekaip neišsitaria – būtent tokia situacija ir yra. Ir šis momentas vienaip ar kitaip atsiliepia pirmajam įspūdžiui.
Bet tai dar pusė bėdos. Vardas ima daryti įtaką jūsų gyvenimui gerokai anksčiau, negu jūs pradedate rūpintis savo karjera. Tėvai turi šimtą kartų pamąstyti, prieš apdovanodami savo atžalą „unikaliu“ ir „originaliu“ vardu.
Jūsų „kūryba“ gali išeiti per pakaušį – pagal statistiką neįprastus vardus turintys žmonės labiau linkę į nusikaltimus.
2. Populiarumas tarp bendraamžių mokykliniais metais turi įtakos pajamoms ateityje
Apie populiarumą mokykloje mylinčios mamos kartoja vis tą patį: šis populiarumas pasibaigia su paskutiniu skambučiu. Suaugusiųjų gyvenime viskas pradedama skaičiuoti iš naujo, ir jeigu jūs uoliai mokysitės ir daug dirbsite, tai labai greitai savo naujutėlaičiu „Porsche“ atlėksite prie degalinės, o ten buvęs visų numylėtinis nuplaus jūsų automobilį. Storas ir plikas. Kadangi tai yra teisinga, taip turi būti.
Deja, čia mamos apsigauna pačios ir klaidina savo vaikus.
Tyrimai rodo, kad mokyklinis populiarumas ne tik suteikia daugiau šansų pakilti „suaugusiųjų pasaulyje“ - aukštas socialinis statusas vaikystėje neša dividendus 30 metų po mokyklos baigimo. Atliekant vieną labai ilgai trukusį tyrimą, kiekvieno aukštesniųjų klasių paauglio buvo paprašyta įvardyti moksladraugius, kuriuos jis laiko draugais. Surinkę daugiausiai balsų buvo pavadinti „populiariais“.
Prabėgo 35 metai. Tyrimą atliekantys mokslininkai susirado kažkada apklaustus buvusius moksleivius ir pasidomėjo, kokias jie gauna pajamas. Pasirodė, kad labiausiai pasiturintys yra būtent patys „populiariausi“. Kiekvienam anuomet paauglio gautam balsui teko maždaug plius 2 procentai pajamų.
Be to, suskaičiavus bendras visų gaunamas pajamas, pasirodė, kad pirmoji pagal populiarumą klasės pusė aplenkė „nepopuliariąją“ pusę 10 procentų. Atkreipkite dėmesį – vien tik dėl populiarumo, ne dėl pasiekimų moksle ar IQ lygio.
Jeigu iš viso to, kas čia buvo pasakyta, jūs padarėte išvadą, kad daugiau šansų sėkmingai kilti karjeros laiptais turi geranoriai vaikai ekstravertai – jūs klystate. To paties tyrimo metu vaikai, kurių draugų sąrašas buvo pats ilgiausias, buvo pažymėti kaip „atviri“ ir „geranoriški“. Jokios šių savybių teigiamos įtakos būsimajai gerovei nenustatyta. Jokios.
3. Polinkis į priklausomybę
Ar gali žmogus, turintis polinkį į priklausomybę, sėkmingai reikštis bent kokiais darbais? O ką tada sakyti apie įžymius aktorius ir muzikantus? Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Amerikos biržų maklerius, kurie beprotiškus savo uždarbius išleisdavo kokainui? Ir visus kitus didžius vyrus ir moteris, kurie buvo beviltiški alkoholikai, narkomanai arba lošėjai?
Mokslininkai tvirtina, kad tam tikras ryšys čia yra, bet jis nėra priežastinis-pasekminis. Tos pačios asmeninės savybės, kurios stumia žmogų prie žolės, alkoholio ar nenutrūkstamų orgijų, padaro iš jo gerą lyderį. Ypač versle.
Ši ypatybė glūdi smegenyse. Žmonės, užprogramuoti priklausomybei, turi ne šiaip sau kokį vieną geną, stumiantį juos į susinaikinimą. Jie paprastai turi visą rinkinį genų, kurie slopina dofamino veikimą toje smegenų dalyje, kuri „atsakinga“ už malonumą. Todėl tam, kad šie žmonės patirtų maždaug tokio pačio stiprumo jausmus, kokius didžioji dauguma žmonių patiria dėl paprasčiausių malonių dalykų, viskas turi būti keletą kartų garsiau, baisiau, rizikingiau.
Tokie žmonės turi kur kas didesnį naujovių ir rizikos poreikį. Todėl kai kurie iš jų tampa alkoholikais ir narkomanais. O kai kuris linkę rizikuoti, nepaisydami padarinių, ir gyventi taip, lyg jie būtų pasaulio valdovai.
4. Sėskitės bosui iš dešinės
Кaip keistai tai beskambėtų, kur kas geriau būti viršininko dešinėje. Tiesiogine šio žodžio prasme. Keletas tyrimų, kuriuos atliko Niujorko naujoji socialinių tyrimų mokykla, parodė, kad pirmenybės teikimas dominantinei rankai pasąmonėje yra toks stiprus, kad žmogus, nori jis to, ar nenori, didesnį palankumą rodo viskam, kas vyksta atitinkamoje pusėje. Kai kada prieinama net iki absurdo.
Jūsų bosas (jeigu jis dešiniarankis) ne tik dažniau kreipsis į tuos, kurie yra iš dešinės. Tai, kas vyks toje pusėje, jis vertins kur kas pozityviau.