1. Žąsies oda mums padėdavo atrodyti grėsmingesniems.
Jeigu išgąsdinsi katę, jos plaukai pasistos. Taip katė kvailam gyvūnui atrodys didesnė ir galingesnė. Žmonėms tai atrodo tik kaip katė su pasistojusiais plaukais. Visgi mes turime lygiai tokį pat mechanizmą, dirbantį mums. Kai tu išsigąsti, dažnai pajausi žąsies odą. Tavo kūnas išmeta į viršų plaukus, kad tu atrodytum truputį grėsmingesnis savo priešams. Žinoma, dabar mes nebeturime tiek daug plaukų, tačiau tam tikru žmogaus evoliucijos momentu šis triukas bent jau turėjo atrodyti efektingai.
2. Žagsėjimas galėjo būti organizmo bandymas kvėpuoti… po vandeniu.
Žagsulys, atrodo, niekada neatliko jokios naudingos funkcijos žmogui, tačiau mokslininkai priėjo išvados, kad tam tikru metu žagsėjimas kai ką darė. Viena iš dominuojančių teorijų sako, kad mes naudojome žagsėjimo judesį kvėpavimui – tais laikais, kai buvome amfibijos. Prieš kelis šimtus milijonų metų.
Įrodymai? Dauguma ankstyvojo etapo amfibų, įskaitant buožgalvius, naudoja tuos pačius diafragmos judesius, kad galėtų kvėpuoti po vandeniu. Tai nepaaiškina, kodėl mes vis dar žagsim, praėjus milijonams metų po evoliucijos, tačiau mokslininkai tiki, kad žagsėjimo funkcija galėjo pasilikti, nes ji gali paskatinti kūdikius maitintis.
Visgi šiais laikais šis atsakymas nelabai naudingas. Žagsulio galima išvengti minimizuojant stresą ir vengiant valgyti ar gerti per greitai.
3. Tavo pirštai gali susiraukšlėti, kad geriau sugriebtų
Ne, tavo pirštai susiraukšlėja ir susitraukia ne dėl to, kad „įsiurbia“ vandenį. Tai yra spontaniškas refleksas, o neseniai atliktos studijos sako, kad tokie susitraukia, susiraukšlėję pirštai geriau sugriebia objektus po vandeniu. Tam tikru evoliucijos metu, tai galėjo būti svarbus mechanizmas išgyventi.
Įdomu tai, kad pirštų odos susiraukšlėjimas neįvyksta, jeigu žmogus turi pažeistą nervą. Tai reiškia, kad tai yra autonominis nervų sistemos atsakas. Odos susitraukimą nulemia kraujagyslių susiveržimas po oda, o mokslininkai sutinka, kad tai privalėjo turėti evoliucinę funkciją. 2011 m. studija rodo, kad susiraukšlėję pirštai sugriebia daiktus daug geriau drėgnose vietose
4. Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl mes žiovaujame, tačiau viena teorija sako, kad žiovavimas žemina mūsų kūno temperatūrą.
Tai taip pat gali būti būdas greitai pasiimti deguonies, taip leidžiant mūsų smegenims ir visam kūnui geriau dirbti. Žiovavimas gali nugabenti oro į apatines plaučių dalis ir taip paskatinti mus giliai kvėpuoti.
Tai taip pat paaiškina, kodėl žiovavimas padažnėja, kai mes nuobodžiaujame: mes bandome išlaikyti smegenis budrias ir aktyvias – juk priešas gali tykoti mūsų krūmuose.
