Naujos technologijos mūsų gyvenimą papildo nuolatos: vienos jų palengvina buities darbus, kitos pagerina savijautą, atpalaiduoja ir suteikia daugiau komforto, trečios leidžia greičiau gauti norimą informaciją ir lengviau bendrauti. Taip pat yra ir tokios, kurio skirtos pramogoms... Tarkime, 3D televizija. Ši sparčiai pastaruoju metu populiarėjanti technologija iš kino teatrų pamažu keliasi į mažuosius ekranus ir tampa „karšta preke“ vaizdo ir garso įrangos skyriuose.
Visgi, taip intensyviai 3D technologija pradėjo plisti visai neseniai ir žinių, kas tai yra, kiek kainuoja ir kaip gali paveikti regėjimą, kol kas trūksta. Ieškodami atsakymų į pačius svarbiausius klausimus, bendravome su 3D vaizdo kūrėjais, įrangos pardavėjais ir okulistais.
Apie veikimo principą
Veikimo principas, jeigu jį aiškinsime praleisdami techninius ir fiziologijos terminus, yra stebėtinai paprastas – dešinei ir kairei akims teikiami šiek tiek skirtingi vaizdo signalai, kurie dengia vienas kitą, mūsų smegenys leidžiasi „apgaunamos“ ir suformuoja erdvinį vaizdą.
„Recream“ prodiuserės, vaizdo kūrėjos Klaudijos Kairaitytės teigimu, 3D vaizdo kūrimui ne visad būtina speciali įranga. „Reikia įkelti du vaizdus skirtingoms akims. Nufilmuoti tokius vaizdus yra dvi galimybės: galima pasinaudoti stereo kamera arba filmuoti buitiškai panaudojus dvi foto-kameras ar netgi mobiliuosius telefonus“, ‒ apie 3D vaizdo kūrimo galimybes kalbėjo K. Kairaitytė.
„Tai yra rankų darbas ‒ prie kiekvieno plano vaizdus reikia sudėlioti taip, kad galiotų perspektyva, t.y. tai, kas arti, būtų arčiausiai, kas per vidury – viduryje, o tolimiausi objektai nutolę labiausiai. Yra taisyklės, kanonai, kurių reikia laikytis“, ‒ kalbėjo ji.
3D vaizdo kūrėjai – savamoksliai
Paklausta apie tai, kur ir kaip naudotis 3D galimybėmis mokosi kino kūrėjai, K. Kairaitytė sakė, kad viskas vystosi kartu su technologija. „Kitais metais Vokietijoje prasidės pirmieji 3D kursai, kuriuose bus rengiami režisieriai, scenaristai ‒ iki šiol pasaulyje to nėra. Tai yra visai kita kino gramatika, visai kiti principai, į kuriuos tikrai reikia gilintis “, ‒ kalbėjo prodiuserė.
Papildomas krūvis akims ir smegenims
Akių lazerinės chirurgijos centro vadovo, gydytojo oftalmologo Algimanto Gutausko teigimu, jam, kaip ir daugumai kolegų, ši sritis yra ganėtinai nauja. „Girdime, kad kai kurie žiūrovai ima skųstis akių simptomatika. Priežastys iš mūsų, okulistų, pusės turėtų būti aiškios – 3D televizija atskiria kairės ir dešinės akies vaizdą. Jeigu iki šios technologijos pasirodymo kine ir telvizijoje abiem akimis buvo galima matyti tą patį vaizdą, tai 3D kairiosios akies vaizdas yra vienoks, o dešiniosios ‒ kitoks. Tai yra stereo arba giluminis vaizdas, taip mes matome aplinką realiame pasaulyje.
Ne visi žmonės mato gerai. Kai kurie turi regėjimo ydų, kurios dažniausiai gali būti koreguojamos akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Kitas dalykas ‒ ne visi žmonės turi visavertį stereo regėjimą. Žmogus, nors ir turėdamas regėjimą, gali neturėti erdvinio regėjimo. Tokie žmonės iš patirties vertina objektą – ar jis yra toliau, ar arčiau, taip pat atstumą tarp jų erdvėje. Tokie žmonės, manau, visų pirma ir yra kandidatai akių nuovargiui, galvos skausmui“, ‒ kalbėjo A. Gutauskas.
Anot A. Gutausko, organizmui kenkia bet kokia apkrova, jei ji pernelyg didelė. „Žiūrėdami 3D, mes paprastai esame statiški, nejudame, bet sava padėtis erdvėje apkrauna regėjimo aparatą, vaizdai tampa fantomiški. Šiaip akys visad fokusuoja į vieną tašką, o kai vaizdas išsidėsto erdvėje, jos turi būti pervedamos nuo tolimesnio objekto į artimesnį. Kiek tobulai tai yra padaryta, kaip ryškiai gali būti matomas vaizdas, kaip gerai fokusuoja abi akys ‒ aš nežinau“, ‒ kalbėjo gydytojas.
Paklausta apie galimą poveikį žiūrovo regėjimui, K. Kairaitytė teigė nemananti, kad 3D stebėjimas gali turėti neigiamą poveikį. „Tai lyg žiūrėjimas į vaivorykštę. Be abejo, pasitaiko įvairių filmų. Aš taip pat esu mačiusi visokiausių, pavyzdžiui, Vokietijoje prieš keletą metų stebėjau eksperimentinius studentų darbus, ten tikrai buvo tokių, nuo kurių pasidaro bloga. Jei vaizdas kokybiškas, galvos tikrai neskauda“, ‒ kalbėjo vaizdo kūrėja.
„Galvos svaigimas, skausmas kyla dėl blogos perspektyvos išdėstymo erdvėje. Arba blogo 3D suvedimo“, ‒ aiškino K. Kairaitytė.
„Topo Centro“ vaizdo ir garso technikos grupės vadybininkės Ingridos Dambrauskienės teigimu, dabartinė 3D technologija neturi ypatingo poveikio organizmui. „Žiūrėti televizorių visą dieną nėra sveika niekam, tas pats ir su 3D įranga ‒ nerekomenduojama naudotis ja ilgą laiką. Kitas klausimas ‒ kiek pavojinga sveikatai visą darbo dieną žiūrėti į monitorių. Manau, labiau nei pažiūrėti 3D filmą“, ‒ apie kensmingą poveikį kalbėjo I. Dabrauskienė.
Mirgantis vaizdas – epilepsijos priepuolio grėsmė
Paklaustas apie tai, ar technologija neprieštarauja žmogaus fiziologijai, A. Gutauskas sakė norįs tikėti, kad taip nėra. „Krūvis regėjimo aparatui, aišku, padidėja. Labai artimai su veikimo principu nesu susipažinęs, bet galiu spėti, kad, sinchronizuojant su kadrais, paeiliui „perjunginėjama“ kairė ir dešinė akys. Tai reiškia, kad atsiranda mirgėjimas, kurio mes lyg ir nematome, mūsų sąmonė jo nesuvokia, bet pasąmonė jį supranta ir neuroreceptinis aparatas turėtų vargti daugiau“, ‒ aiškino oftalmologas.
„Jeigu dažniai sutampa, tokiu būdu gali būti išprovokuotas epilepsijos priepuolis“, ‒ pridėjo A. Gutauskas.
Geras pirkinys ar rizikinga investicija?
3D transliacijų televizijos Lietuvoje nesiūlo, tačiau pirkėjų, I. Dambrauskienės teigimu, tai neatbaido. „Didžioji dalis Lietuvos pirkėjų be 3D televizoriaus įsigyja ir grotuvą, su kuriuo galima žiūrėti 3D filmus. Be to, dauguma tokių televizorių turi perėjimus iš 2D į 3D. Tai reiškia, kad tokį televizorių turintis žmogus gali žiūrėti bet kurią televizijos transliuojamą laidą taip pat, kaip ir 3D formato filmą“, ‒ teigė ji.
Anot I. Dambrauskaitės, pirkdami tokią įrangą, pirkėjai nerizikuoja. „Laikas, kurį pirkėjas naudojasi šia technologija, jam atstoja visus nuostolius. Tik pasirodžius naujai įrangai, ja susidomi tik maža dalis pirkėjų – inovatoriai“, ‒ kalbėjo vadybininkė.
„Naujos technologijos yra tolima ateitis. Šiuo metu Europoje atsiranda vis daugiau 3D televizijos kanalų, asortimentas nemažas ir žiūrėti tikrai yra ką. Manau, atvejis panašus į tą, kai DVD grotuvus pakeitė „Blue-Ray“ įranga“, ‒ sakė K. Kairaitytė.
Dabartinė 3D technologija – „tarpinė stotelė“
Spartus technologijos populiarėjimas, anot K. Kairaitytės, daugiausiai susijęs su kino kūrėjų norais susigrąžinti į sales žiūrovus. „3D vaizdai kurti pradėti buvo gerokai anksčiau, tačiau dabar kyla šios technologijos bumas, kai kas antras Holivudo filmas filmuojamas 3D formatu. Didelę įtaką tam turi piratavimas – kai naujas filmas iškart nelegaliai išplatinamas internete ir niekas nenori eiti į kino teatrus“, ‒ kalbėjo K. Kairaitytė.
Jos manymu, dabartinė 3D technologija nėra kino ir televizijos ateitis. „Manau, kad tai yra laikina. Panašiai, kaip kad nespalvotus kino filmus pakeitė spalvoti. Nebent bus padaryta taip, kad 3D televizorius būtų galima stebėti be akinių – tai galėtų būti ateitis“, ‒ sakė ji.
„Pernai pigiausias 3D televizorius kainavo 3500 Lt. Šiemet jie bus pigesni, įstrižainės taip pat mažėja ir prasideda nuo 32 colių. (Praėjusiais metais mažiausias 3D televizorius buvo 40colių)“, ‒ pridūrė I. Dambrauskaitė.
Pardavimo skaičiai, anot I. Dambrauskaitės, neįspūdingi ‒ per mėnesį parduodama apie 10-15 įrangos komplektų. „Topo Centro“ vadybininkės teigimu, 3D technologija tobulėja itin sparčiai. „Jau atsiranda televizoriai su pasyviaisiais akiniais. Manau, neprabėgs nei treji ar ketveri metai ir 3D vaizdą jau matysime be akinių“.
Patarimai pirkėjams ir vartotojams
Patarimus žmonėms, galvojantiems apie 3D įrangos įsigyjimą A. Gutauskas vardino metodiškai tiksliai. „Jeigu jaučiasi regėjimo nuovargis, irzlumas, dirglumas, galvos skausmai ar panašūs simptomai žiūrint 3D televizorių, visų pirma reikia pasitikslinti, ar viskas atliekama pagal instrukcijas: ar televizorius pastatytas tinkamoje vietoje, koks turi būti jos apšvietimas, kokiu atstumu galima jį žiūrėti, kokiu kampu. Visus reikalavimas derėtų įvykdyti, kiek tai įmanoma. Jei viską padarius problemos išlieka ‒ tolimesnis kelias turėtų vesti pas regėjimo specialistą“, ‒ kalbėjo oftalmologas.
„Galbūt žmogus turi kokių nors regėjimo sutrikimų, kurie neišryškėjo, kol jis neužsidėjo 3D akinių“, ‒ pridurė jis.
