Istorija su seifų atidarymu, kuriuose buvo saugomi socialistinės Jugoslavijos lyderio Josifo Broz Tito daiktai, tęsiasi. Serbijos laikraštis „Danas“ spėjo, kad Tito palikimas gali apimti 30 tonų aukso ir tūkstančius kitų brangenybių. Tokią išvadą leidinys padarė, išanalizavęs daiktų aprašą, sudarytą atlikus inventorizaciją Tito rezidencijoje po jo mirties 1980 metų gegužės 4 dieną.
Žurnalistai padarė prielaidą, kad vyriausybės sprendimu dalis brangenybių galėjo būti perlydyta ir atiduota į šalies nacionalinio banko aukso fondą arba parduota aukcionuose. Todėl dabartiniu metu 33 metų senumo aprašas gali ne visiškai sutapti su seifų turiniu.
1980 metų apraše minimas toks turtas: aukso milteliai ir luitai – bendra masė apie 30 tonų, 2,6 tūkstančio auksinių monetų, 146 daiktai, pagaminti iš aukso ir brangakmenių, o taip pat 13 ordinų, kažkada priklausiusių karališkajai Karadžordževičių dinastijai, 251 tofėjinis daiktas iš aukso ir kitų brangakmenių, 1,3 tūkstančio monetų, turinčių numizmatinę vertę, 18 sidabrinių servizų, grynieji pinigai – 26 tūkstančiai dolerių, 36 tūkstančiai Vokietijos markių ir 2200 Danijos kronų, cituoja agentūra ITAR-TASS Serbijos leidinį.
Visa šalis apmirė laukdama, kada spaudoje bus paskelbtas seifų turinio aprašas, tai gali atsitikti per artimiausias keletą dienų. Serbijos prezidento Tomislavo Nikoličiaus vardu veikiančios specialiosios komisijos narys Oliveras Antičius anksčiau teigė, kad velionio Tito nuosavybės paskirstymu užsiims Belgrado pirmasis pagrindinis teismas. Spėjama, kad dalį palikimo gaus jo giminės, dalis daiktų bus perduota į valstybės iždą. Josifas Broz Tito, be pamainos vadovavęs socialistinei Jugoslavijai nuo 1945 metų, mirė prieš 33 metus Liublianoje, turėdamas 87 metus. Iškart po jo mirties komisija, kurią suformavo Jugoslavijos prezidiumas, užantspaudavo jo daiktus iš rezidencijos Belgrade ir perdavė juos saugoti Nacionaliniam bankui. Nuo to laiko prie jų niekas neprisilietė. Vyrauja nuomonė, kad ankstesnės valdžios institucijos paprasčiausiai užmiršo apie vado palikimą arba specialiai nekėlė šios temos, žinodamos, kad su ja gali būti susijusi kokia nors svarbi valstybės paslaptis.
