K. Čerškienė įspėja – insultas gali ištikti kiekvieną ir nebūtinai jo priežastys gali būti padidėjęs kraujospūdis, diabetas, nutukimas ar visiškas nesirūpinimas savimi. Jai buvo diagnozuota smegenų veninių ančių ir venų trombozė, tai – reta insulto forma, dažniausiai smogianti moterims.
Vidaus ligų gydytojos, „Facebook“ paskyros „Gyd. Internistė“ kūrėjos teigimu, šia insulto rūšimi kasmet suserga vos trys-penki suaugusieji iš milijono žmonių, net 75 proc. jų – moterys, o nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu šios ligos dažnis – 12 iš 100 tūkst. gimdymų.
Ne vieną gali nustebinti faktas, kad insultas gali ištikti ir vos 30-ies, tačiau specialistai įspėja, kad liga vis jaunėja, o pašnekovė prisimena, kaip internatūros metais buvo išvykusi į Vokietiją, kur matė jauną 20-metę merginą, patyrusią tokios pat rūšies insultą. Gydytoja įspėja, kad ši insulto forma dažniausiai nusitaiko į jaunus asmenis iki 50 metų.
Kankino neįprastas galvos skausmas
Pasakodama savo asmeninę istoriją, Kamilė nusikelia į 2023 m. rugsėjį – gimus sūnui, jai diagnozuota kojos varikozės trombozė, tačiau paskyrus kraują skystinančius vaistus ji išleista namo, būklė greitai gerėjo.
Vis tik prabėgus maždaug savaitei, ėmė kankinti neįprasti galvos skausmai. Ji pasakoja, kad ne vienerius metus kovoja su migrena, tad jau žino, kokie skausmai būdingi šiai būklei, tačiau tąkart užklupęs skausmas buvo kitoks.
„Skausmas nepasidavė vaistams. Jeigu anksčiau migreną tikrai efektyviai malšindavau paracetamoliu, šįkart vaistas buvo visiškai neefektyvus, skausmas intensyvėdavo gulint, nors, pavyzdžiui, esant migrenai dažniausiai gulėjimas ramioje padėtyje palengvina skausmą. Negalėdavau visiškai užmigti, nes skausmas buvo tikrai intensyvus“, – pasakojo K. Čerškienė.
Ji pridūrė, kad, jos atveju, galvos skausmas vargino kitoje galvos pusėje, nei anksčiau užeidavo migreniniai skausmai, jis tai suintensyvėdavo, tai susilpnėdavo, be to, skausmas plito ir į ausį – pašnekovė sako iš pradžių pamaniusi, galbūt tai – ausies uždegimas.
Stipriam skausmui užsitęsus daugiau nei tris dienas ir jo nepavykstant numalšinti jokiais vaistais, teko vykti į priėmimo skyrių. Čia atlikti tyrimai, tačiau pakitimų galvos smegenyse dar nebuvo matyti, namo teko grįžti neradus atsakymo, kas sukelia galvos skausmus.
„Dar pusantros savaitės praleidau namuose. Skausmai intensyvėjo, vartojau įvairius vaistus, konsultavausi su gydytojais, tyrimai buvo atlikti ir poliklinikoje.
Galiausiai, kai atsirado karščiavimas, pasidarė sunku kalbėti, triko kalba, pradėjau maišyti žodžius, ir artimieji, ir mano šeimos gydytoja pastebėjo, kad kažkas ne taip. Vėl vykau į priėmimo skyrių ir tada buvo nustatyta diagnozė“, – pasakojo vidaus ligų gydytoja.
Diagnozės nustatymas užtrunka
Diagnozės nustatymas užtruko, tačiau K. Čerškienė pažymi, kad, priešingai nei kitų, „tradicinių“ insultų atveju, smegenų veninių ančių ir venų trombozės atveju simptomai dažnai pasireiškia netipiškai.
Šios insulto rūšies simptomai nėra itin specifiniai – moksliniuose tyrimuose teigiama, kad net iki 90 proc. atvejų vienintelis simptomas gali būti ūmus, naujai atsiradęs galvos skausmas, trunkantis ilgą laiką:
„Simptomai dažniausiai nėra tokie tipiniai kaip rankos ar kojos paralyžius, kalbos sutrikimas. Dėl venų trombozės sukelto intrakranijinio spaudimo padidėjimo gali atsirasti pykinimas, trumpalaikiai regėjimo sutrikimai arba regėjimo praradimas, dvejinimasis, židininių neurologinių sutrikimų turi 20-50 proc. susirgusių, o 20-40 proc. pacientų patiria traukulių priepuolius.
Dėl to, kad simptomai tokie nespecifiniai, ir diagnostika yra sudėtinga, todėl diagnozės nustatymas gali užtrukti.
Esu skaičiusi studijų, kad pacientai simptomus jaučia vidutiniškai savaitę iki gydytojams pavyksta nustatyti šią diagnozę, kiek teko pačiai domėtis įvairiose pacientų grupėse, užsienio šalyse dažnai diagnozė yra nustatoma ir po dviejų, trijų ar net keturių savaičių nuo simptomų atsiradimo ir ne vieno vizito į gydymo įstaigą.“
Šis insultas dažniausiai nusitaiko į moteris
Skiriasi ir smegenų veninių ančių ir venų trombozės bei išeminio ar hemoraginio insulto mechanizmai – dažniausiai insultą sukelia arterinės kraujotakos sutrikimas, o šios formos atveju pažeidžiama veninė kraujotakos sistema, t. y., kraujas, kuris turėtų venomis ištekėti iš galvos smegenų, suformuoja trombus.
Prakalbus apie šios rūšies insulto priežastis, vidaus ligų gydytoja pabrėžia, kad jos gali būti įvairios, pavyzdžiui, įtakos gali turėti vartojami vaistai, įgytos ar genetinės trombofilijos, hemofilija, nutukimas, rūkymas.
Ligos išsivystymą gali provokuoti ir ūminės ar lėtinės ligos – pavyzdžiui, ūmi dehidratacija, COVID-19 infekcija, autoimuninės ligos.
„Šis insultas dažniausiai diagnozuojamas moterims, dažnai jis siejamas su kontraceptikų vartojimu, taip pat nėštumo arba pogimdyminiu laikotarpiu, pirmomis šešiomis savaitėmis, kai didėja krešulių susidarymo rizika, nes sutrinka antikoaguliacinės sistemos veikla“, – pridūrė ji.
Insulto gydymas
Paklausta apie gydymą, K. Čerškienė pasakoja, kad buvo skirti kraują skystinantys vaistai – kurį laiką leidžiami į poodį, vėliau juos teko leistis ir namuose, galiausiai pereita prie geriamųjų kraują skystinančių preparatų.
Gydytojai Kamilei rekomendavo juos vartoti metus laiko, nors, kaip ji pastebi, dažniausiai nurodomas trijų-šešių mėnesių laikotarpis, priklausomai nuo trombozės priežasties, o jei yra nustatoma nekoreguojamų rizikos veiksnių, dėl kurių trombozė gali pasikartoti, antikoaguliantus gali tekti vartoti ir visą gyvenimą.
Užsiminus, kad ištikus, pavyzdžiui, išeminiam insultui, pabrėžiama kiekvienos sekundės ir minutės svarba, pašnekovė sako, kad ir šiuo atveju laikas yra svarbus, tačiau priduria:
„Svarbu pažymėti, kad didžiajai daugumai atvejų šio susirgimo prognozė yra pakankamai gera ir kai kurios studijos sako, kad vartojant vaistus net iki 80 proc. pacientų neturi liekamųjų fizinių reiškinių.
Žinoma, nemaža dalis pacientų ir po to turi ar galvos skausmų paūmėjimus, ar greitesnį nuovargį, mąstymo sutrikimus – išeičių gali būti įvairių.
Mirtingumas nuo šio sutrikimo įvairiais duomenimis svyruoja nuo 10 iki 20 proc., bet yra pamąstymų, kad galbūt ši liga nėra pakankamai diagnozuojama ir galbūt faktinis mirtingumas yra didesnis.“
Išliekamieji reiškiniai
Pati K. Čerškienė sako pastebinti, kad greičiau pavargsta, vis pasikartoja nežymūs galvos skausmai, tačiau blogiausia jau praeityje – sunkiausios jai buvo pirmosios dienos ligoninėje.
„Tuo metu man buvo visiškai sutrikusi kalba, aš negalėjau įvardinti objektų pavadinimų, pavyzdžiui, niekaip negalėjau pasakyti artimiesiems, kad man atvežtų į ligoninę rankšluostį, nes tiesiog neprisiminiau žodžio.
Taip pat varčiau knygutes su gyvūnų paveiksliukais ir neprisiminiau jų pavadinimų. Skaičiau vaikišką knygutę, žodžius perskaičiau, bet man jie nesusijungė į prasmingą sakinį. Dėl to buvo pasiūlyta reabilitacija, lankiausi joje būtent tam, kad atsistatytų kalba, kalbos suvokimas“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad po tokių atvejų reabilitacija siūloma priklausomai nuo simptomatikos, o kai kuriems, kaip ir po įprasto insulto, gali išlikti liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, rankos ar kojos parezė.
Kaip dar vieną liekamąjį reiškinį ji įvardija padidėjusį nerimą, nes insultas – ūmi ir netikėta būklė, paveikianti ne tik fizinę, bet ir psichologinę būklę. Dėl šios priežasties Kamilė sako ir pati kreipusis pagalbos į psichologus, ir ragina tai daryti kitus – taip įveikti kylančius iššūkius lengviau.
Insulto profilaktika
Insulto profilaktikai galioja bendros gairės. Anot K. Čerškienės, vienas svarbiausių dalykų – prižiūrėti kraujo spaudimą. Jį pasimatuoti bent kartą per metus vertėtų ir jauniems žmonėms, o turintiems viršsvorį ar nutukimą tai reikėtų atlikti dar dažniau, nes vienas didžiausių insulto rizikos faktorių – padidėjęs kraujospūdis.
„Taip pat, jeigu yra arba šeiminė aterosklerozė, arba tėvai, seneliai turėjo kraujotakos sutrikimų, reikėtų prisižiūrėti mitybą, kas keletą metų pasitikrinti cholesterolį, gliukozę, nerūkyti. Ligų profilaktiką puikiai atlieka šeimos gydytojai, todėl tikrai kas kelis metus sveikatą reikėtų pasitikrinti.
Labai svarbus ir fizinis aktyvumas, po 30 minučių bent tris-penkis kartus per savaitę, tai padeda sumažinti ir hipertenzijos riziką ir prisideda prie geresnės sveikatos būklės, kaip ir pakankamas skysčių vartojimas, poilsio režimo išlaikymas, miego režimo priežiūra – tokie dalykai padeda išvengti kraujotakos sutrikimų“, – patarė vidaus ligų gydytoja K. Čerškienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
