Tai jau ketvirtį amžiaus gyvuojantis „Keistuolių teatras“ pakvietė žurnalistus pasivažinėti po artėjantį jų sezoną. Beje, nors gimtadienis 25-as, keistuoliai skaičiuoja jau 26-ąjį sezoną . Pasirodo, patys pirmieji teatro metai susidėjo iš dviejų sezonų… bet nėra čia ko stebėtis, juk kalbame apie keistuolius!
Kelionė prasidėjo prie Vilniaus spaudos rūmų, kurie jau daugiau kaip dvi dešimtis metų yra keistuolių namais. „Gyvename Spaudos rūmuose. Atlaikėm labai daug nemalonumų, privatizacijų, vieną sovietų okupaciją. Dar prie Spaudos rūmų yra išlikę šūvių pėdsakai, kažkada mūsų dekoracijos buvo sudėtos į sovietų armijos barikadas – mes jas paskutinį kartą tada matėm ir apgailėjom. Nesikreipėme dėl žalos, dėl nukentėjusiojo statuso per Nepriklausomybės kovas... O į Spaudos rūmus mes, beje, atvykom tada, kai Sigutis Jačėnas (tuomet jis buvo mūsų teatro, kuris buvo kooperatyvas, pirmininkas), gyvenęs štai viename iš šitų namų devynaukščių, žiūrėjo televizorių ir pamatė kad pilietis Michailas Gorbačiovas susitiko su inteligentija Lietuvos. Tai buvo tas įsimintinas susitikimas, kai pirmą kartą buvo iškeltas Lietuvos nepriklausomybės klausimas. Jis susidomėjo, kur yra ta salė, kurioje vyko susitikimas. Pamatė ją per savo langus ir nusprendė, kad geografiškai labai patogi vieta jam repeticijoms, nes jis buvo vienintelis, kuris gyveno Karoliniškėse – mes, kiti, baladodavomės iš Antakalnio. Mums tai nebuvo labai patogu, bet paskui pripratome su tokiais transportais važinėtis, – rodydamas senovinį troleibusą, kuriuo važiavome, prisiminė aktorius ir režisierius Aidas Giniotis pasakojo. – Jis nuėjo, pasiprašė, kad mus įleistų į šitą salę suvaidinti vieną kitą vaikišką spektaklį. Savo nelaimei, tuo metu mus įsileido ir praėjus kokiems penkeriems metams mes jau vaidinome ten nuolat.“
25-ojo maršruto troleibusas stojo išties keistose stotelėse – „Tūla“, „Vištytė ir gaidelis“, „Kai aš mažas buvau“, „Simfoniniai keistuoliai“, „Siurprizai ir Koncertai“, „Zenonas“. Tai vis artėjančio sezono spektaklių ir koncertų pavadinimai, kuriais „Keistuolių teatras“ džiugins savo gerbėjus. O juos teko vilioti pačiais įvairiausiais būdais... A. Giniotis pasakojo: „Keistuolių teatro“ istorijoje buvo labai daug faktų, kai žiūrovų populiarumą mes pelnydavome kažkokiomis akcijomis arba veiksmais, kurie tais laikais dar buvo naujiena. Viena iš tokių akcijų – atsimenu, kažkada dalyvavome „Didžiosiose lenktynėse“ ir „Keistuolių teatras“ važiavo su didele amfibija per visą Lietuvą. Tai toks transportas, kur gali važiuoti ir paskui – tiesiai į ežerą ir tada plaukti. Tai jau buvo didelis pliuas: kai atvažiuodavom į kokį miestą, visi eidavo pažiūrėti amfibijos ir tada perskaitydavo – „Keistuolių teatras“. Taip mes pritraukėme prie teatro daugybę žmonių, kurie išvis jame niekada nesilanko ir pirmą kartą pamatė, kas yra „Keistuolių teatras“. Ir jiems, matyt, dar ir po šiai dienai tai asocijuojasi su amfibija.“
Pasak A. Giniočio, „Keistuoliai“ yra „teatras Lietuvai ir Lietuvos teatras“, tad paskutinė maršruto stotelė „Didysis fejerverkas“ simboliškai buvo numatyta prie buvusio „Lietuvos“ kino teatro.
„Palyginti su tuo, ką dabar pamatysite, pirotechnikos festivalis – tik žiedeliai“, – žiūrėdamas į paslaptingą įrenginį ruošiantį kolegą Darių Auželį žadėjo A. Giniotis. Ir išties: po įtempto laukimo visiems kartu sušukus „Puf!“ iššovęs dūmų kamuolys buvo palydėtas plojimais ir susižavėjimo šūksniais.
„Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“ – savo šūkiu primena keistuoliai. Ir nors magiška kelionė baigėsi, tai – tik naujo sezono pradžia, kuriame lauks net trys premjeros, grandiozinis muzikinis turas po Lietuvą ir dar daug keistuoliškų dalykų vaikams ir ne vaikams.
