Ar galima po kaimyno langais jam nematant perkrauti sunkvežimį obuolių? O vaisių ir daržovių už 25 milijonus litų? Pasirodo, kad ne taip jau sudėtinga. To gali pamokyti dviejų olandų bendrovė, kuri po buhalterines paslaugas jai teikiančios bendrovės langais per metus perkrovė prekių už būtent tokią sumą. Žinoma, niekam nematant.
Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, atlikę patikrinimą vienoje iš įmonių, neva užsiimančių vaisių ir daržovių eksportu į Rusiją, nustatė įdomų faktą.
Olandijos piliečiui priklausanti įmonė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas – taip pat olandas, neturėdama jokių sandėliavimo patalpų, per praėjusių metų pusmetį kažkokiais būdais sugebėjo iš Europos Sąjungos (ES) valstybių įsigyti vaisių ir daržovių už daugiau nei 11 milijonų litų. Negana to, už tą pačią sumą juos eksportavo į Rusiją.
Šios neaiškios įmonės, kurios pavadinimo inspekcija dar neviešina, buhalterinę apskaitą tvarkė mūsų šalyje veikianti uždaroji akcinė bendrovė, kuri visą dokumentaciją gaudavo greitųjų siuntų paštu.
Neva „olandams“ priklausanti įmonė dokumentuose deklaravo, kad visos prekės Lietuvoje buvo pakraunamos toje vietoje, kur įregistruota buhalterines paslaugas jiems teikianti įmonė.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistas Darius Buta, to „prekių perkrovimo tiesiog nebuvo, jis buvo fiktyviai deklaruojamas“.
„Jūs įsivaizduokite, jeigu kažkokia buhalterinė įmonė Kalvarijų gatvėje yra įsikūrusi vos ne daugiabutyje ir ten per metus perkraunama vaisių ir daržovių už daugiau nei 25 milijonus litų“, - aiškino D.Buta.
Matyt, dėl to finansinius dokumentus „olandų“ įmonei tvarkančios bendrovės direktorė pripažino niekada nemačiusi, kaip po jos langais buvo kraunamos 25 mln. litų vertės prekės.
Anot D. Butos, bendrovė, kuri užsiėmė vaisių ir daržovių prekyba, priklausė vienam akcininkui olandui. „Dokumentuose deklaruojama, kad ji priklauso vienam olandui, o kitas olandas buvo vienintelis (tos įstaigos – aut.) darbuotojas“, - sakė D. Buta.
D. Butos teigimu, tokius duomenis olandai yra surašę savo dokumentuose, tačiau tai yra pirminiai duomenys, kurie tyrimo metu gali net nepasitvirtinti. „Galbūt tų olandų visiškai nėra“, - samprotavo jis.
Patikrinimo metu nerasta jokių požymių, kad tokia bendrovė realiai veikia, nors eksporto operacijos tariamai buvo užbaigiamos mūsų šalyje.
Dokumentuose rodoma, jog įmonė vykdė vaisių ir daržovių eksportą tik į Rusiją. Tuo tarpu Lietuvą šios prekės pasiekė iš kitų ES valstybių. Manoma, kad tokia neaiškios kilmės produkcija galėjo patekti ir į šalies juodąją rinką.
Deklaruojant fiktyvų eksportą į Rusiją, prekės galėjo būti pardavinėjamos mūsų šalies turgavietėse. Užsiimdamos tokia veikla įmonės galėjo nuslėpti pajamas bei nesumokėti visų priklausančių mokesčių.
Iš įmonės dokumentų nustatyta, kad tariami pirkėjai iš Rusijos skolingi įmonei už prekes per 25 mln. litų, o įmonė dar neatsiskaičiusi su tiekėjais iš Olandijos.
Šiais metais užfiksuota daugiau panašių atvejų.
