• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Jei kada nors galėsiu dovanoti kažkam gyvenimą, kodėl to nepadarius?“, – sako menininkė Jolita Vaitkutė. Šiandien ji prisijungė prie Vilniaus geležinkelio stoties laukimo salėje vykstančio performanso „Mirštu, kaip noriu gyventi“, kuris truks 24 valandas. Jo dalyviai bent simboliškai – laukdami pusvalandį, valandą ar visą parą – nusprendė patirti, ką išgyvena tie, kurie kasdien laukia organų donoro.

15

„Jei kada nors galėsiu dovanoti kažkam gyvenimą, kodėl to nepadarius?“, – sako menininkė Jolita Vaitkutė. Šiandien ji prisijungė prie Vilniaus geležinkelio stoties laukimo salėje vykstančio performanso „Mirštu, kaip noriu gyventi“, kuris truks 24 valandas. Jo dalyviai bent simboliškai – laukdami pusvalandį, valandą ar visą parą – nusprendė patirti, ką išgyvena tie, kurie kasdien laukia organų donoro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Meninis performansas, kurį organizuoja Irenos Matijošaitienės fondas, prasidėjo anksti ryte, 9 valandą, dviejuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Kiekvieną valandą laukiančiųjų gretas papildo nauji dalyviai, tarp kurių – ir žinomi Lietuvos žmonės.

REKLAMA

Išlaukti simbolinį pusvalandį Vilniuje pasiryžo menininkė J. Vaitkutė, performanse dalyvavo aktorius ir laidų vedėjas Rimas Šapauskas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, garsenybių sporto treneris Tadas Pocius.

„Esu laiminga, kad galiu prisidėti. Man atrodo, kad labai svarbu kalbėti apie organų donorystę ir tam rasti naujų, kūrybiškų kelių. Šiuo atveju pabandyti simboliškai atsistoti į kito – laukiančiojo – pusę jau yra kitoks požiūris į aktualią temą“, – sako J. Vaitkutė.

REKLAMA
REKLAMA

Drąsiais, iš netradicinių medžiagų sukurtais meno kūriniais garsėjanti menininkė prisimena, kad donoro kortelė buvo pirmas jos pilnametystės žingsnis.

„Niekas manęs neragino, nežinau, ar tuo metu mano aplinkoje apskritai kas nors turėjo donoro kortelę. Mano gyvenime mirtis nebuvo svetima, todėl žiūrėjau į tai pragmatiškai: iš tavęs gali nieko nelikti žemėje ar pelenuose, tačiau gali likti šis tas kito gyvybėje“, – teigia kūrėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jau dešimt metų donoro kortelę turintis R. Šapauskas tvirtina, jog nori paneigti organų donorystės temą vis dar lydinčius mitus ir baimes. „Niekada negali žinoti, kokių gyvenime būna situacijų. Tačiau, manau, reikia niekada nepamiršti, kad ir kokia skaudi nelaimė įvyktų, ji gali kažkam išgelbėti gyvybę, dovanoti gyvenimą“, – sako laidų vedėjas.

REKLAMA

Į performansą tiesiai iš treniruotės atskubėjęs sporto treneris T. Pocius buvo atviras: „Kasdien matau žmonės sporto salėse, kurie kantriai sportuoja ir laukia. Vieni – plonesnio liemens, kiti raumenų. Tačiau tai nublanksta prieš laukimą, kuri patiria žmonės, kuriems skubiai reikalingas organų donoras“.

Ryte prasidėję performansai tęsis visą parą iki spalio 14 dienos, 9 valandos. Jais siekiama paskatinti drąsiau prabilti apie organų donorystę. Šiuo metu Lietuvoje donoro korteles turi mažiau nei 1 proc. šalies gyventojų. Tai vienas iš žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų