Kai šis „Europos duonos krepšys“ bus išmuštas iš tiekimo grandinių ir pagalbos tinklų, pasaulis tai tikrai pajus. Karas tarp Rusijos ir Ukrainos, abiejų maisto gamybos galiūnų, jau privertė išaugti grūdų, tokių kaip kviečiai, kainas. Europos vyriausybės jau stengiasi stabilizuoti rinkas.
Europa tikriausiai atlaikys artimiausią audrą. Jos ūkininkai ruošiasi dar didesnėms pagrindinių sąnaudų, pavyzdžiui, trąšų ir pašarų, kainoms, tačiau vargu ar vartotojai pamatys tuščias prekybos centrų lentynas. Išlaidos padidės, ypač pagrindinėms prekėms, tokioms kaip saulėgrąžų aliejus, bet turtingos Vakarų ekonomikos gali sau leisti diversifikuoti.
Vaizdas kelia nerimą besivystančiame pasaulyje, kur šalys, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, jau nukentėjusios nuo sausrų, gali susidurti su daug aukštesnėmis pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, duonos, kainomis. Ir jei žmonės badaus arba negalės išmaitinti savo šeimų, greičiausiai kils politinis nestabilumas.
Pateikiame penkis didžiausius krizės padarinius pasaulio maisto sistemai.
1. Sparčiai kylančios maisto kainos
Ukraina yra milžiniška prekių, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir saulėgrąžų aliejus, eksportuotoja, tačiau Rusijos invazija reiškia, kad visa prekyba sustojo, nes laivai negali išplaukti iš Juodosios jūros uostų.
Tai jau daro didelį poveikį, o grūdų ir aliejinių augalų sėklų kainos pakilo iki rekordinių aukštumų, nes prekybininkai nerimauja, kiek ilgai truks šis sutrikimas. „Blogiausiu atveju porą metų iš šio regiono nebus eksporto“, – sakė Kijevo ekonomikos mokyklos docentas Olegas Nivievskis.
Nors politikai buvo atsargūs teigdami, kad Europoje negresia maisto stygius, Ukraina vis dėlto yra ketvirta pagal dydį ES išorinė maisto tiekėja, veikianti kaip didžiulis daržovių lopinėlis. Daugiau nei pusę kukurūzų, maždaug penktadalį minkštųjų kviečių ir beveik ketvirtadalį augalinio aliejaus ES importuoja iš Ukrainos.
Šios tiekimo problemos su Ukraina ir Rusija yra visagalis galvos skausmas tiems, kurie gamina ar augina maistą ES ir jau pajuto energijos kainų kilimo bei su COVID-19 susijusios infliacijos smūgį. Didėjant maisto produktų kainoms, ES maisto perdirbėjams bus brangiau įsigyti žaliavų, o Europos ūkininkai už trąšas mokės dar daugiau, kad išlaikytų didelį derlių. Trąšų – 30 procentų ES importo iš Rusijos – kaina jau pakilo 142 procentais, palyginti su tuo metu pernai.
Visa tai niūriai ironiška, nes ES ūkininkai ilgus metus skundėsi dėl pernelyg sėkmingo Ukrainos eksporto. Į Ukrainą jie paprastai žiūrėjo kaip į šalia savęs esančią Braziliją, galinčią juos išmušti užtvindydami ES rinką pigiai pagamintu maistu. Vos prieš kelis mėnesius Prancūzijos žemės ūkio ministras Julienas Denormandie paminėjo Ukrainą, trimituodamas apie naują nacionalinę ženklinimo taisyklę, kuri padės restoranų lankytojams suprasti, ar vištiena jų lėkštėse yra iš Prancūzijos ar kur kitur.
2. Bado baimė
Savo ruožtu sparčiai kylančios grūdų kainos kelia didesnes baimes, pavyzdžiui, kad milijonams skurdžiausių pasaulio žmonių bus sunku išsimaitinti.
Tiesioginėje krizės zonoje yra šalys, kurios stulbinančiai priklausomos nuo Ukrainos ir Rusijos, pavyzdžiui, Egiptas, Tunisas, Alžyras, Marokas, Libanas ir Turkija. „Gallup“ tyrimo duomenimis, 48 procentai kviečių importo į Alžyrą yra iš Ukrainos. Šios šalys turės kreiptis į kitas eksportuojančias šalis dėl grūdų pirkimo, o tai dar labiau padidins pasaulines kainas.
Dvi kariaujančios šalys yra grūdų sunkiasvorės, sudarančios 29 procentus viso pasaulio kviečių eksporto, o duona yra pagrindinis maistas daugelyje neturtingų šalių, kurias jos aprūpina maistu. Kalbant apie Rusiją, niekas nežino, ar Maskva norės ir toliau eksportuoti tiek pat maisto, kiek anksčiau, ar apriboti srautus, ypač kai jos pačios alkaniems gyventojams bus taikomos sankcijos.
Tačiau nerimauti turi ne tik tiesiogiai nuo Ukrainos ar Rusijos priklausomos šalys. Pasaulyje kylančios maisto kainos paveiks visas skurdžiausias ir mažiausiai aprūpintas maistu šalis – nuo Bangladešo ir Madagaskaro iki Jemeno. Pasak Bonos universiteto žemės ūkio ekonomikos profesoriaus Matino Qaimo, per pirmąsias dvi konflikto savaites grūdų kainos išaugo 50 procentų. Jis paaiškino, kad prekybininkams bandant javus, pavyzdžiui, kviečius, pakeisti kitais, pavyzdžiui, ryžiais ar miežiais, pasaulinės žaliavų kainos išaugo visame pasaulyje.
Pagalbos agentūros greičiausiai pamatys, kad jų surinkti pinigai nepasieks visų. „Planuojame pirkimus iš anksto, todėl neatsižvelgiame į tiesioginį kitų operacijų poveikį, bet iš karto pajuntame kainų padidėjimą ir transporto išlaidas“, – sakė JT Pasaulio maisto programos komunikacijos vadovas Jordanas Coxas, kuris 2022-uosius pavadino „katastrofiško bado metais“.
Politiniai neramumai smarkiai sukėlė maisto stygių, ir daugelis analitikų atkreipė dėmesį į maisto trūkumą kaip veiksnį Arabų pavasario revoliucijose prieš dešimtmetį. Kalbant apie politines problemas, M. Qaimas sakė: „Tikimybė, kad tai įvyks, yra labai didelė ir tai jau prasideda“.
Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis perspėjo, kad maisto krizė toliau gali „padidinti migracijos spaudimą Europai“.
Kitas didelis išbandymas pasaulio aprūpinimo maistu saugumui ateis vasarą, kai Ukrainos ūkininkai, kaip ir ES, nuima savo derlių. Jei jie kovojo priešakinėse linijose arba visiškai prarado savo dirbamus plotus, perspektyvos gali būti niūrios. Dar per anksti pasakyti, ar tuos augalus galima sodinti šį pavasarį: „Dėl šios kovos ir šios situacijos niekas nežino, kas nutiks“, – sakė O. Nivievskis iš Kijevo ekonomikos mokyklos.
3. Augantis protekcionizmas
Kas atsitiktų, jei politikai pradetų nerimauti, kad nepajėgs išmaitinti savo gyventojų? Jie uždarys sienas, kaups maisto atsargas ir neleis niekam eksportuoti. Daugėja baimių dėl kaupimo ir prekybos žlugimo. G7 ministrai jau buvo susirinkę, norėdami skubiai pranešti apie tai, kaip svarbu nenustatyti prekybos kliūčių esant dideliems rinkos neramumams.
Bet ne visi klauso. Vengrija įvedė papildomą grūdų eksporto kontrolę, tvirtindama, kad šis žingsnis nėra visiškai pilnavertis eksporto draudimas, ir tai sulaukė griežto Europos Komisijos pasmerkimo. Turkija, Argentina ir Serbija, pati Ukraina ir Rusija, taip pat įvedė arba grasino įvesti eksporto draudimus.
Viskas susiję. „Jei tai daro didieji eksportuotojai, likusio pasaulio kainos tarptautinėse rinkose auga daug labiau ir tai kenkia nuo maisto importo priklausomoms šalims“, – sakė Bonos universiteto profesorius M. Qaimas.
JAV pareigūnai nerimauja, kad Kinija strategiškai kaupia maistą, siekdama turėti didesnį politinį svertą nuo maisto importo priklausomų Afrikos šalių atžvilgiu.
Prancūzija pasinaudojo krize ir įrodinėjo, kad buvo teisinga visą laiką vykdyti savo „maisto suvereniteto“ darbotvarkę, didinant Europos Sąjungos gebėjimą maitintis naudojant vidinius išteklius, o ne pasikliauti visu tuo gyvūnų pašaru iš Ukrainos, sojų pupelėmis iš Brazilijos ir rusiškomis azoto trąšomis. Ūkio ministras Bruno Le Maire'as sakė: „Visos Prancūzijos strateginės nuojautos apie energetinę ir maistinę nepriklausomybę yra patvirtintos karo padarinių“.
Versalyje vykusiame susitikime ES lyderių parašytos deklaracijos tekste jie įsipareigojo padidinti bloko augalinių baltymų gamybą – tradicinę silpnąją ES stipriai subsidijuojamos žemės ūkio sistemos vietą.
4. Žlugusios žaliosios svajonės
Karas Ukrainoje gali reikšti didelių Europos ambicijų žlugimą, pavyzdžiui noras, kad ūkininkai sumažintų savo poveikį klimatui ir aplinkai. Mažiau kukurūzų iš Ukrainos reiškia mažiau pašarų Europos gyvuliams ir aukštesnes pašarų kainas Europos ūkininkams, kurie ir taip sunkiai sugyvena. Daug tų ukrainietiškų pašarų tradiciškai atkeliauja per Juodosios jūros uostus, kurie dabar yra užblokuoti.
Baimė dėl gresiančio pašarų trūkumo paskatino raginimus atidėti ar net visiškai permąstyti svarbiausius ES žemės ūkio sektoriaus tvarumo planus. Europos Komisija svarsto daugumos ES žemės ūkio ministrų pasiūlymą laikinai panaikinti reikalavimą dalį dirbamos žemės nebegaminti, kad būtų sustiprinta gamtos apsauga, o vietoj to naudoti ją pašarams auginti.
Tačiau tai sulaukė aštrios Žaliųjų kritikos, kurie teigia, kad tai yra puiki galimybė sumažinti mėsos ir pieno pramonei perduodamų išteklių kiekį. Komisijos paskelbti planai galvoti apie (ne itin žalio) kiaulienos sektoriaus – vienos iš pagrindinių pramonės šakų, kurią spaudžia augančios grūdų kainos – skatinimą, taip pat sukėlė neigiamą reakciją, įskaitant ekonomiškai liberalesnes Šiaurės šalis.
5. Saulėgrąžų aliejaus trūkumas
ES importuoja pusę Ukrainoje pagaminamo saulėgrąžų aliejaus, kurio galima rasti įvairiuose produktuose – nuo kepinių, konservų ir pusgaminių iki užtepėlių, padažų ir sriubų. Jis taip pat plačiai naudojamas konditerijos gaminiuose ir yra sunkiai pakeičiamas kūdikių maisto ingredientas.
„Akivaizdu, kad tai sukels tiekimo sutrikimus, nes esame priklausomi nuo gana reguliaraus Ukrainos saulėgrąžų aliejaus tiekimo į Europą, – sakė Nathalie Lecocq, ES augalinio aliejaus perdirbėjų, tiekiančių maisto pramonę, asociacijos FEDIOL generalinė direktorė. – Šiuo metu mes tikrai susirūpinę dėl prieinamumo.“
Ispanijos konditerijos pramonės grupės „Produlce“ vadovas Rubénas Moreno teigė, kad jų atsargos gali baigtis vos per dvi ar tris savaites, ir perspėjo, kad dėl Ukrainos, kaip pasaulinės saulėgrąžų aliejaus tiekėjos, pasekmės gali siekti ne tik Ispanijos saldumynų ir kepinių sektorių.
„Esame tokioje situacijoje, kai visa Europos ir pasaulio maisto pramonė kovoja dėl likusių saulėgrąžų aliejaus atsargų“, – sakė jis ir pridūrė, kad kol ieškoma alternatyvių aliejų, „to nepakaktų kompensuoti Ukrainos aliejaus praradimo“.
Restoranų ir maisto paslaugų pramonė čia taip pat yra priešakinėse linijose, nes gaminant ir kepant maistą jie naudojasi saulėgrąžų aliejumi. Arnaudas Dufouras, „Serving Europe“, atstovaujančio greito maisto tinklams, tokiems kaip „McDonald's“, „Starbucks“ ir „Burger King“, vadovas, teigė, kad saulėgrąžų aliejus bus ta vieta, kur dauguma restoranų pajus pirmąjį smūgį, o paukštiena greičiausiai bus kitas produktas, kuris brangs dėl augančių pašaro kainų.
Pramonei stengiantis ieškoti alternatyvų, kad prekybos centrų lentynose būtų daug prekių, tikėtina, kad produktų keitimo ir sudedamųjų dalių etikečių pritaikymo išlaidos bus perkeltos vartotojams. Tačiau rekordinei maisto produktų infliacijai jau spaudžiant namų ūkių biudžetus, vartotojų apsaugos grupės taip pat perspėja mažmenininkus, kad jie nekurstytų baimės dėl maisto trūkumo ir dirbtinai nedidintų kainų.
„Manome, kad nėra jokios priežasties didinti jau lentynose esančio aliejaus kainą, nes jis buvo nupirktas už stabilią kainą, – sakė Ileana Izverniceanu iš Ispanijos lobistų grupės OCU. – Karas Ukrainoje neturi būti dingstis didinti kainas arba kurstyti baimę dėl trūkumo ir paskatinti kaupti atsargas.“
