Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie garsūs Lietuvos ir pasaulio sporto žmonės šiemet paliko mus.
Krepšinio asmenybės
Lapkričio 26 dieną Lietuvos krepšinio bendruomenę nuliūdino žinia apie buvusio krepšininko, trenerio Mindaugo Budzinausko (g. 1973 m.) mirtį. 48-erių M. Budzinauskas pastaruosius trejus metus kovojo su onkologine liga.
Krepšininko karjeros metu jis rungtyniavo įvairiuose LKL klubuose, atstovavo Eurolygoje žaidusiam Slovėnijos klubui Novo Mesto „Krka“.
Tapęs treneriu, M. Budzinauskas vadovavo Panevėžio „Lietkabelio“, Kėdainių „Nevėžio“, Starogardo „Polpharma“ ir Ščecino „King Wilki Morskie“ klubų žaidimui, Lietuvoje buvo vienas 3x3 krepšinio pradininkų.
Gruodžio 5 dieną anapilin iškeliavo Serbijos krepšininkas, buvęs Vilniaus „Ryto“ komandos legionierius Stevanas Jelovacas (g. 1989 m.). Žaidėjas nualpo treniruotės metu ir patyrė insultą, po kurio neišgyveno. 2013-2014 m. sezoną S. Jelovacas rungtyniavo „Ryto“ komandoje, o pastaruoju metu gynė Atėnų AEK garbę.
Po netikėtos S. Jelovaco mirties užuojautą pareiškė visi buvę krepšininko klubai, tarp jų – ir „Rytas“.
Rugsėjį eidamas 78-uosius gyvenimo metus mirė tituluotas Serbijos krepšinio treneris Dušanas Ivkovičius (g. 1943 m.). Specialistą palaužė plaučių komplikacijos. Krepšinio treneriu D. Ivkovičius dirbo keturis dešimtmečius. Buvusios Jugoslavijos rinktinę jis atvedė iki pasaulio ir Europos čempionų titulo.
Serbo treniruojamas Pirėjo „Olympiakos“ klubas 1997 ir 2012 m. laimėjo Eurolygą. 2012-aisiais Pirėjo klubas titulą iškovojo savo gretose turėdamas lietuvį Martyną Gecevičių, o pats D. Ivkovičius buvo išrinktas Eurolygos metų treneriu.
Lapkričio mėnesį Lietuva neteko krepšininko Juozo Rimkaus (g. 1945 m.). Žaidėjo karjeros metu J. Rimkus žaidė Kauno „Žalgiryje“ (1963-1964 m.) ir Vilniaus „Statyboje“ (1964-1973 m.). Su pastarąja komanda jis 1972 ir 1973 m. tapo Lietuvos čempionu. J. Rimkus taip pat tris kartus buvo pasaulio veteranų ir keturis sykius – Europos veteranų krepšinio čempionu.
Netekome buvusio TOK prezidento
Rugpjūčio pabaigoje savo žemišką kelionę baigė buvęs Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Jacquesas Rogge'as (g. 1942 m.). Belgų gydytojui ir sporto funkcionieriui buvo 79-eri.
Jaunystėje J. Rogge'as žaidė regbį ir užsiėmė buriavimu. Šios sporto šakos varžybose J. Rogge'as dalyvavo 1968, 1972 ir 1976 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
Po sportinės karjeros J. Rogge'as tapo Belgijos ir Europos olimpinių komitetų vadovu, o 2001 m. perėmė ir TOK vairą. Šias pareigas jis ėjo iki 2013 metų. Belgas aktyviai rėmė kovą prieš dopingo vartojimą. J. Rogge'as buvo Jaunimo olimpinių žaidynių, kuriose varžosi 15-18 metų sportininkai, vienas iš sumanytojų.
2006 m. J. Rogge'as lankėsi Lietuvoje. Prezidentas Valdas Adamkus jam įteikė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.
Vokietijos futbolas prarado legendą
Rugpjūčio mėnesio viduryje užgeso legendinio Vokietijos futbolininko Gerdo Mullerio (g. 1945 m.) gyvybė. Pastaruosius kelis metus 75-erių futbolo žvaigždė sirgo Alzheimerio liga.
Geriausi G. Mullerio karjeros metai prabėgo tituluotame Miuncheno „Bayern“ klube. Jame puolėjas žaidė 15 sezonų, per 594 rungtynes pelnė 547 įvarčius bei padėjo iškovoti tris UEFA Čempionų lygos taures iš eilės (1974-1976 m.). Su Vakarų Vokietijos rinktine G. Mulleris 1974 m. laimėjo pasaulio futbolo čempionatą.
G. Mulleris turėjo „Tautos bomberio“ pravardę dėl išskirtinio rezultatyvumo ir puikios įvarčių uoslės. Nacionalinėje rinktinėje puolėjas per 62 rungtynes buvo įmušęs 68 įvarčius. Jokiam kitam futbolininkui rinktinėje nėra pavykę įmušti daugiau įvarčių nei žaidė rungtynių.
Autosporto mohikanai
Garsių žmonių mirtys šiemet neaplenkė automobilių sporto. Sulaukęs 81-erių, mirė britų lenktynininkas ir buvęs Tarpautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentas Maxas Mosley (g. 1940 m.).
Buvęs lenktynininkas prisidėjo prie Formulės-1 „March Engineering“ komandos atsiradimo. 1991 metais M. Mosley tapo FIA prezidentu ir šiai organizacijai dirigavo 18 metų. Vadovaudamas FIA, M. Mosley skatino Formulės-1 bolidų patikimumą ir saugumą. Brito inicijuoti saugos reikalavimai pasitarnavo, kad šiuolaikinės Formulės-1 mašinos taptų kur kas patvaresnės ir atsparesnės avarijoms.
Lapkričio pabaigoje mirė kita Formulės-1 legenda britas Frankas Williamsas (g. 1942 m.). Jam buvo 79-eri. F. Williamsas 1977 m. įkūrė ir iki 2018 m. vadovavo „Williams“ komandai, tapusiai vienu vertingiausių šiuolaikinės Formulės-1 varžybų prekės ženklu.
1986 m. po automobilio avarijoje patirtų stuburo traumų F. Williamsas visiems laikams buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, tačiau tai nenumalšino jo aistros Formulės-1 sportui. Vadovaujant F. Williamsui, „Williams“ komanda devynis kartus iškovojo Formulės-1 konstruktorių taurę, o jos lenktynininkai septynis kartus laimėjo asmeninę čempionato įskaitą.
Nuo 1979 m. rengiamame sunkiausiame automobilių Dakaro ralyje jau yra žuvęs 31 varžybų dalyvis. Mirties nepavyko išvengti ir metų pradžioje vykusiame ralyje. Motociklininkas iš Prancūzijos Pierre'as Cherpinas (g. 1969 m.) 7-ame ralio etape krito ir patyrė galvos traumą. Po trijų dienų 52-ejų P. Cherpinas nuo patirtų sužalojimų mirė skraidinamas į Prancūziją.
Fatališkos ledo ritulininkų žūtys
2021-iaisiais neįprastomis aplinkybėmis Anapilin iškeliavo net penki jauni ledo ritulininkai. Rusas Timuras Faizutdinovas (g. 2021 m.) mirė dėl traumos, patirtos rituliui pataikius jam į galvą rungtynių metu. Dėl širdies nepakankamumo rungtynių metu susmuko ir vėliau ligoninėje mirė slovakas Borisas Sadecky (g. 1997 m.). Mįslingomis aplinkybėmis šiemet mirė ir čekų ledo ritulininkas Marekas Tročinsky (g. 1988 m.). Jo mirties priežastis neskelbiama.
Amerikietis Mackas Motzko (g. 2001 m.) žuvo autoavarijoje. Latviją sukrėtė vartininko Matiso Klivlenieko (g. 1996 m.) mirtis. Latvių sportininkas tragiškai žuvo per JAV Nepriklausomybės dienos minėjimą liepos 4 dieną, kai fejerverkas jam pataikė į krūtinę.
