Domas Dargis
Būsto kainos pastaruosius metus po truputį kyla: pirmiausia dėl atsitiesiančios ekonomikos ir gerėjančių pirkėjų lūkesčių. Ekonomikos pokyčius prognozuoti sudėtinga, tačiau patvirtinta Europos Sąjungos (ES) direktyva leidžia tikėtis, kad nuo 2014 metų butų kainos pradės augti dėl aukštesnių technologinių reikalavimų naujiems pastatams. Žinoma, gyventi naujos statybos namuose bus pigiau.
Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalauja, kad nuo šių metų statomi nauji namai (arba jų dalys) būtų ne mažesnės nei B energinės kategorijos. Kas kelerius metus tokie reikalavimai kils, o 2021 metais visi naujos statybos butai turės būti A++ klasės. Tai reiškia, kad toks pastatas pagamins daugiau energijos negu pats suvartoja.
Statistikos departamento duomenimis, šiandien iš maždaug 400 000 gyvenamosios paskirties pastatų tik vienas yra A klasės daugiabutis ir aštuoni tos pačios klasės individualūs namai. A+ klasė suteikta tik vienam namui Kaune, o A++ pavyzdžių dar neturime.
Investicijos į energiškai efektyvesnius pastatus – didelės ir nebūtinai atsiperka. Tikslas įgyvendinti ES direktyvą gražus, tačiau nežinia, ar 2021 metais naujos statybos butų pirkėjai bus pasirengę investuoti į kokybiškesnį, energiją gaminantį būstą? Šie klausimai kol kas nekyla būsimiems pirkėjams, tačiau kyla nekilnojamojo turto vystytojams, kurie ruošiasi direktyvų įgyvendinimui.
Šildymas pigesnis, bet investicijos - didesnės
Norint, kad pastatas atitiktų energinio efektyvumo B klasę, nėra jokių specialių reikalavimų nei vėdinimui, nei elektros energijos suvartojimui, nei pastato sandarumui. B klasės namas tiesiog privalo būti šiltas. Siekdami šio tikslo, nekilnojamojo turto plėtotojai papildomai investuoja į pastato apšiltinimą, sandaresnius langus. Aukštesnių (A, A+ ir A++) klasių pastatams taikomi papildomi reikalavimai (vėdinimo sistema, pastato sandarumas, pastato jungiamosios dalys), kurie, didėjant klasei, griežtėja. Dviems aukščiausioms klasėms (A+ ir A++) privalomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, kuris dar nėra būtinas A klasei. Visų šių reikalavimų įgyvendinimui reikalingos didelės investicijos, todėl svarbu įvertinti jų atsipirkimą. Ar bus pasirengę mokėti už šias investicijas būsto pirkėjai? Ar reikalavimus atitinkančios investicijos nebus per brangios lyginant su gaunama nauda?
Pavyzdžiu galime paimti tipinį 7 aukštų 2000 kv. metrų daugiaaukštį – tokiame B klasės pastate šildymas per mėnesį (skaičiuojant dabartinėmis kainomis) vidutiniškai kainuotų apie pustrečio lito už kvadratinį metrą, A klasės – 0,83 Lt/kv.m, A+ – 0,35 Lt/kv.m, o A++ klasės – vos 0,1 Lt/kv.m. A klasės daugiabutis sunaudos tik 32 % B klasės pastatui reikalingos energijos kiekio. A+ ir A++ klasių pastatų energijos poreikis dar mažesnis – atitinkamai 20 % ir 12 % B klasės energijos kiekio.
A klasės pastate kaip pagrindinį šilumos šaltinį galima naudoti centrinius miesto šilumos tinklus, o aukštesnės klasės pastatuose privalomi atsinaujinantys energijos šaltiniai. Nors šiuo metu centriniais miesto šilumos tinklais tiekiama energija yra viena brangiausių, tačiau investicija į šią sistemą – pati mažiausia, palyginti su kitais šilumos šaltiniais.
Atsiperkamumas – labai skirtingas
Vertinant investicijų skirtumą ir gaunamą finansinę naudą tarp B ir A klasių, vidutinis atsipirkimo laikas yra apie 23 metai. Tarp A ir A+ klasės pastatų investicijų atsipirkimo laikas trumpėja iki 15 metų. Tuo tarpu A++ klasės pastatas lyginant su A+ klase atsipirktų tik po 43 metų, kadangi investuoti reikia daug, o bendros pastato energijos sąnaudos A+ klasės name itin mažos.
Įvertinus investicijų atsiperkamumą, reikėtų nutarti, ties kuria klase sustoti. Kitu atveju, pirkėjai permokėtų dėl ES reikalavimo arba tiesiog nebeįpirktų naujo statybos butų.
Pavyzdžiui, A klasės daugiabučio (vidutiniškai vertinant bendrą statybos sąmatą), palyginti su tokiu pat B klasės daugiabučiu namu, kaina yra apie 15 % didesnė. Pastatyti A+ klasės daugiabutį kainuos maždaug penktadaliu brangiau, o A++ klasės pastato statybos kaina gali išaugti net ketvirtadaliu.
Vadinasi, nuo 2016 metų naujos statybos butai kainuos 15 %, nuo 2018 metų – 20 %, o nuo 2021 metų – 25 % brangiau. Tai reiškia, kad augant naujos statybos būsto kainoms, mažės gyventojų galimybės įsigyti kokybišką būstą. Vis daugiau pirkėjų bus priversti rinktis energiškai neefektyvų senos statybos būstą. Ar tikrai to siekiame?
Valstybė siekdama, kad būtų įgyvendinama naujieji ES reikalavimai, turėtų teikti prioritetą energiškai efektyvių namų statybai. Šioje situacijoje optimalus sprendimas - valstybės subsidijos aukštesnės energinės klasės namams. Toks sprendimas paskatintų energiškai efektyvių namų statybą, technologijų ir inovacijų pritaikymą, pagerintų gyvenimo kokybę, leistų racionaliai naudoti energijos išteklius. Technologijoms tobulėjant ir pingant tokios subsidijos galės mažėti ar net išnykti.
Jeigu galutinę ES direktyvos įgyvendinimo kainą bus priversti sumokėti būsto pirkėjai, tai 2021 metais sulauksime senos statybos kainų augimo, o ne kokybiškų pastatų plėtros. Ši situacija tik pablogins Lietuvos siekį efektyviai naudoti energinius resursus. Ar iki 2021 metų butai brangs 25 %, o šildymas taps nemokamas?
Domas Dargis yra EIKA plėtros direktorius
