Ventės rage 2020-aisiais pagauta neįprastai mažai paukščių. Į stoties tinklus šiemet papuolė net keliomis dešimtimis tūkstančių mažiau paukščių nei ankstesniais metais. Ypatingai nerimą kelią spalis. Jei ankstesniais metais šį mėnesį į tinklus papuldavo virš septynių tūkstančių paukštelių per dieną, tai šiemet sugauta maždaug dvigubai mažiau.
Mažėja paukščių
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad šiemet pagauta ir sužieduota kur kas mažiau paukščių nei ankstesniais metais.
„Pernai buvo žymiai didesni skaičiai. Buvo ir po keturis, ir po penkis, ir po septynis tūkstančius (per dieną – aut. past.) Per spalį pernai sužiedavome 60 tūkst., o šiemet 20 tūkst. Iš viso pernai sužiedavome 130 tūkst., o šiemet tik apie 80 tūkst.“ – naujienų portalui tv3.lt pasakoja V. Jusys.
Ornitologo teigimu, tam, kad paukščių šiemet sužieduojama mažiau, įtakos turi kelios priežastys. Viena iš pagrindinių yra paukščiams netinkama vėjo kryptis.
„Paukščiai geriau skrenda prieš vėją, kai pučia pietvakarių-vakarų vėjas. Šiemet tokios dienos tebuvo kelios. Daugiausia pietų, rytų, šiaurės-rytų vėjas. Matyt, jie plačiu frontu praskrido“, – sako ornitologas.
V. Jusys pasakoja, kad kita svarbi priežastis, kodėl paukščių skraido mažiau, yra užsienio gyventojų elgesys. Esą dalis paukščių žūsta kelionės metu, net nepasiekę tikslo, tad į Lietuvą paukščių atskrenda mažiau.
„Pietų Europa ir Šiaurės Afrika sunaikina milijonus mūsų paukščių. Jų tradicijos tokios. Britanijos, Vokietijos, Olandijos, Baltijos, Skandinavijos šalių tradicija yra saugoti paukščius. Arabai gervių, gandrų prišaudo, pasifotografuoja ir viskas. Tikrai nemanau, kad valgo. Afrikoje, manau, ir maistui naudojami. Prancūzai, italai, ispanai irgi maistui sumedžiotus paukščius naudoja. Tokios tradicijos. Maltoje iš viso visus paukščius šaudo. Strutis skraidytų, ir tuos šaudytų“, – mintimis dalijasi V. Jusys.
Tiesa, prie paukščių kiekio mažėjimo, ornitologo teigimu, prisideda ir lietuviai. Jų ūkinė veikla taip pat mažina paukščių populiacijas.
„Žemės ūkis didelę įtaką daro, paukščiai neturi, kur perėti. Ypač dabar, kai rapsai užima šimtus hektarų, niekas tokiuose neperi. Pagriovius nušienauja, lauko keliukų pakraščius nušienauja. Tai kur paukščiams perėti? Nekalbu apie miškų kirtimus“, – piktinasi V. Jusys.
Daugiausia paukščių pagaunama rudenį
Ornitologas V. Jusys pasakoja, kad Ventės rage daugiausiai paukščių pagaunama rudenį. Mat tada paukščių ir šiaip būna daugiausiai.
„Rudenį dažnai per vieną gerą dieną paukščių pagaunam daugiau nei pavasario kartu visus tris mėnesius sudėjus. Per žiemą daug sunaikinama, žūsta paukščių, nedaug ir grįžta. Per vasarą prisiperi, todėl rudenį ir daugiau būna. Vaikus užaugina. 90 proc rudenį jaunikliai paukščiai būna, šiųmečiai“, – sako V. Jusys.
Į klausimą, koks paukštis Lietuvoje yra dažniausias, kiekvienas lietuvis, ko gero atsakytų skirtingai. Ornitologas pasakoja, kad daugiausiai mūsų šalyje yra kikilių.
„Dažniausias Lietuvos paukštis perėjimo metu yra paprastasis kikilis. Lietuvoje peri apie trys milijonai porų. Rudenį jie praskrenda gana gausiai pro Lietuvos pajūrį, pro Ventės ragą, Kuršių neriją“, – pasakoja ornitologas.
Ventės rago interneto tinklalapyje pateiktais duomenimis, šiemet šioje stotyje sužieduota kiek daugiau nei 81 tūkst. paukščių.
Vasaromis šioje stotyje veikia šešios paukščių gaudyklės. Jos dažniausiai būna iškeliamos kovo pabaigoje, o nuimamos maždaug lapkričio viduryje. Žiemą paukščių skraido mažiau, tad šaltąjį metų sezoną ornitologai paukščius gaudo kitokiomis gaudyklėmis.
Paukščiai žieduojami tam, kad būtų galima atsekti jų migravimo takus. Sužiedavus paukščius galima sužinoti, kur jie skrenda žiemoti, kokiu greičius krenda, kiek metų gyvena. Paukščių žiedavimas padeda tirti paukščių populiaciją.
Žieduoti paukščius pirmiausia pradėta 1899 m., o pirmieji paukščių žiedavimo centrai pradėti steigti JAV, Vokietijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Ventės rago ornitologinė stotis paukščius žieduoti pradėjo 1929 m.
