Ekonomikos perspektyvos
Lietuvos ekonomika turėtų augti kiek daugiau kaip 3 procentais, atlyginimai – apie 6-7 procentus. Nuo eksporto priklausomam šalies ūkiui riziką kelia prekybos karų grėsmė, ypač jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvestų muitus automobiliams iš Europos. Ūkio augimą šiek tiek pristabdytų ir chaotiškas, muitus atstatantis britų pasitraukimas iš ES.
Mažėjant darbingo amžiaus žmonių, toliau daugės imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos, ypač statybų ir transporto sektoriuose. Didžiausios problemos išliks pajamų nelygybė ir skurdas. Mažinami darbo mokesčiai padės pritraukti daugiau investicijų, bet potencialūs investuotojai ragina aktyviau tobulinti švietimo sistemą ir išskaidrinti viešuosius pirkimus.
Tarptautiniai ginčai
Europos Sąjungos teismas gali išnagrinėti „Lietuvos geležinkelių“ skundą prieš Europos Komisiją dėl beveik 28 mln. eurų baudos už išardytą ruožą į Latviją, o Vašingtono arbitražas – Prancūzijos koncerno „Veolia“ reikalavimą priteisti per 100 mln. eurų kompensaciją dėl Lietuvos politikų ir institucijų elgesio su investicijomis į Vilniaus šilumos ūkį. Tikslios bylų nagrinėjimo datos nėra aiškios.
Iššūkiai ir galimybės bankams
2019 metais turėtų būti baigtas vieno didžiausių Baltijos šalių banko „Luminor“ akcijų įsigijimo sandoris –60 proc. jo akcijų už 1 mlrd. eurų perka didžiausia JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group“. Pastaroji susitarė per kelerius metus įsigyti likusį 20 proc. akcijų paketą iš „Nordea“. Vietos priežiūros institucijų bei Europos centrinio banko leidimų tikimasi pirmąjį metų pusmetį.
2018-ųjų pabaigoje pritraukusi „Revolut“ ir „Google“, Lietuva sieks įsitvirtinti kaip Šiaurės Europos naujųjų finansinių technologijų „fintech“ centras, viliodama Brexito bijančias įmones gauti europinę licenciją Vilniuje. Kartu gali sustiprėti diskusijos dėl rizikų, kurias finansų sistemos reputacijai ar nacionaliniam saugumui gali sukelti nepatikimos ar su Rusija siejamos investicijos.
Seimui pernai patvirtinus pensijų kaupimo reformą, antros pakopos pensijų fonduose dalyvaujantys žmonės galės atsisakyti privataus kaupimo ir grįžti į „Sodrą“. Kai kurie ekspertai mano, kad grįžtančiųjų į „Sodrą“ neturėtų būti daug. Sprendimą gyventojai turės priimti iki liepos.
Europinis geležinkelis
Baltijos šalių geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ skelbs europinės geležinkelio vėžės projektavimo konkursus, tikimasi, kad bus skelbiami ir pirmieji rangos konkursai. Metų pradžioje turėtų būti paskirtas naujas „RB Rail“ vadovas.
Projektai ir rūpesčiai energetikoje
Pirmąjį ketvirtį turėtų paaiškėti Europos Sąjungos finansinė parama Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa ir atsijungimui nuo posovietinės sistemos. Pirmajam etapui prašoma 432,5 mln. eurų. Pavasarį ir rudenį bus teikiamos paraiškos dėl antrojo ir trečiojo etapų. Ruošiantis sinchronizavimui, Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas salos režimu turėtų įvykti birželio 8 arba 29 dieną, jis truks 12 valandų.
„Lietuvos energija“ iki metų pabaigos planuoja baigti pagrindinius Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybos darbus. Numatoma jėgaines „užkurti“ 2020 metų sausį, o komercinė jų veikla turėtų prasidėti 2020 metų gegužę.
„Lietuvos energijos“ grupė žada plėstis užsienyje, pirmiausia Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse. Šiemet grupė turėtų įsigyti apie 50 megavatų (MW) galios vėjo parko projektą iš Lenkijos bendrovės „Wento“. Be to, grupė ketina pradėti įgyvendinti išmaniosios apskaitos sistemos projektą – investicijos į jį sieks daugiau nei 200 mln. eurų.
Lietuva toliau stebės Astravo atominės elektrinės statybas – Baltarusija deklaruoja, kad AE jau 2019 metų pradžioje bus pasirengta priimti kurą, birželį pirmasis reaktorius pradės tiekti elektrą, o dar po pusmečio prasidės bandomoji-pramoninė gamyba. Lietuva žada neįsileisti į šalį Astravo AE elektros, tačiau jai nepavyko įtikinti ES šalių ir institucijų imtis tarptautinės blokados.
Dujų šaltinių paieškos
Įsibėgės dujų jungties tarp Lietuvos ir Latvijos (GIPL) projektas. Bendrovė „Amber Grid“ antrąjį metų ketvirtį tikisi paskelbti statybos rangovo ir vamzdžių tiekėjo konkursų nugalėtojus, o pasirašius sutartis – pradėti statybos darbus. Be to, „Amber Grid“ kartu su Latvijos „Conexus Baltic Grid“ derins Latvijos-Lietuvos jungties pajėgumų didinimo projektą.
Bus imamasi žingsnių išpirkti suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą. „Klaipėdos nafta“ šiemet turėtų pasirašyti iki 148 mln. eurų paskolos sutartį – pinigai būtų išmokėti kasmet lygiomis dalimis iki 2024 metų pabaigos, kad jau nuo šių metų vidurio SGD terminalo sąnaudos būtų sumažintos 40 proc. Iki 2024 metų pabaigos įmonė skolinsis dar 121–160 mln. eurų SGD laivui išpirkti.
Pirmoje sausio pusėje į Klaipėdą atplauks didžiausias pasaulyje SGD bunkeriavimo laivas „Kairos“, jį naudos Vokietijos įmonės „Nauticor“ ir „Klaipėdos naftos“ bendra įmonė „Blue LNG“ – juo, be kita ko, SGD bus perkraunamos iš „Independence“ į SGD paskirstymo stotį.
Stadionai
Teismo nurodymu Vilniaus savivaldybė turės iš naujo parinkti nacionalinio stadiono koncesijos konkurso nugalėtoją. Aukščiausiasis Teismas į konkursą grąžino bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas kartu su Turkijos „Kayi Insaat“. Pernai nugalėtoju buvo paskelbta koncerno „Icor“ bendrovė „Axis Industries“ su partneriais. Sprendimas turėtų būti priimtas iki mero rinkimų kovą.
Kaune turėtų įsibėgėti darbai rekonstruojant S. Dariaus ir D. Girėno stadioną.
ES pinigai
Paaiškėjus situacijai dėl Britanijos pasitraukimo iš ES ir Europos Parlamento rinkimų rezultatams, prasidės derybos dėl naujo ES biudžeto 2021-2027 metais. Dauguma diplomatų mano, kad sprendimai nusikels į 2020-uosius. Tik tada ir paaiškės, kiek Lietuvai mažės ES struktūrinė parama, išmokos žemdirbiams ir parama Ignalinos AE uždarymui.
Investuotųjų plėtra
Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“ rugpjūtį ketina baigti statyti 95 mln. eurų vertės gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Skelbiama, kad tai viena didžiausių investicijų per 20 metų į Lietuvos gamybos sektorių, joje per penkerius metus bus sukurta 1000 darbo vietų.
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) Akmenės rajone stato 140 mln. eurų vertės medžio drožlių gamyklą. Ją numatoma pastatyti iki 2020 metų, vėliau būtų statoma ir baldų gamybos įmonė.
