Elektros mainai
Vis dėlto saulės ir vėjo jėgainės ant privačių namų šiandien keičia ne tik požiūrį į darnią energetiką, bet ir besikeičiantį santykį tarp vartotojo ir tiekėjo. Šiandien nėra pigių būdų, užtikrinančių, kad namų ūkiai galėtų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius nenutrūkstamai, todėl turi likti prisijungę prie įprastų elektros tinklų. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas sako, kad dėl šios priežasties, nuo praėjusių metų spalio pradžios Lietuvoje pradėjo veikti sistema, kai vartotojai savo pagamintą energiją gali naudoti pats, o pritrūkęs pasiimti iš savo tiekėjo.
„Šiems mainams kelią atvėrė Atsinaujinančių energijos išteklių ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimai. Įrengtos saulės elektrinės pagamintą ir į tinklą pateikiamą bei iš tinklo persiunčiamą energiją fiksuoja mūsų dvipusė elektros energijos apskaitos sistema. Kai klientui nepakanka savo pasigamintos elektros energijos, trūkstamas elektros kiekis persiunčiamas iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklo. Kai gaminančio kliento gamybos apimtys viršija jo elektros vartojimo poreikį, tuomet pagaminta, bet nesuvartota, elektra pateikiama į elektros tinklą. Pagamintu ir į tinklą pateiktu elektros pertekliumi gaminantis klientas gali pasinaudoti per 12 mėnesių, kai jam pritrūksta elektros“, - apie pokyčius pasakoja jis.
Įsirengti saulės elektrinę gal bet kuris ESO klientas. Planuojamos elektrinės pajėgumas negali būti didesnis kaip 10 kilovatų (kW) ir neviršyti pusės kliento objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Pavyzdžiui, jei kliento objektui suteikta 10 kW leistinoji naudoti galia, saulės elektrinės galia negalės būti didesnė kaip 5 kW.
Pasak R. Kiaulėno šie pasikeitimai ilgalaikėje perspektyvoje bus naudingi tiek tiekėjui, tiek vartotojui.
„Prisitaikydami prie klientų poreikių, mes investavome į informacines ir elektros apskaitos sistemas tam, kad šis energijos mainų procesas vyktų sklandžiai bei efektyviai. Integravę naujus generacijos šaltinius, mes žengėme dar vieną kokybinį žingsnį išmanesnio ir į kliento poreikius orientuoto tinklo link. Gaminančio kliento elektros energija nėra superkama, ji gali būti panaudojama tik kliento reikmėms“, - svarsto pašnekovas.
Prisijungs ir valstybės įmonės
R.Kiaulėnas pasakoja, kad šiuo metu yra pasirašytos 64 sutartys gaminančiais klientais, o susidomėjimas elektros mainais vis labiau auga.
„Tokiu būdu didėja klientų energetinis saugumas, tinklo lankstumas, o mūsų klientai turi galimybę apsirūpinti alternatyviais energijos šaltiniais. Iš viso šiuo metu esame sulaukę 635 paraiškų iš klientų, kurie planuoja įsirengti nedideles saulės jėgaines ir plėtoti energijos gamybą“, - atskleidžia R. Kiaulėnas.
Tiesa, prie elektros gamybos gali prisidėti ir valstybinės įmonės. Valstybės turtą valdančioms biudžetinėms ar viešosioms įstaigoms – būsimos saulės elektrinės galia negalės būti didesnė kaip 50 kW ir turės neviršyti pusės kliento objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Kaip teigia energetikos ministras Rokas Masiulis, energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra vienas iš valstybės tikslų, todėl prie šios iniciatyvos jau jungiasi viešosios įstaigos.
„Šiuo metu 5 biudžetinės ar viešosios įstaigos yra pateikusios paraiškas bendrovei ESO dėl saulės šviesos elektrinių įsirengimo ir dvipusės energijos apskaitos sistemos įrengimo. Teisės aktuose numatyta, jog gaminantiems klientams – privatiems asmenims arba biudžetinėms bei viešosioms įstaigoms, kurios turi nedideles saulės jėgaines ir savo reikmėms gamina elektros energiją, – taikomas mokestis už naudojimąsi elektros tinklų infrastruktūra”, - pasakoja jis.
Neišnaudotas potencialas
Žinoma, atsiranda skeptikų teigiančių, kad mūsų klimatas nėra palankus elektros gamybai iš saulės energijos, esą mūsų šalyje per mažai saulės energijos. Vis dėlto, su tuo nesutinka bendrovės „Soli Tek cells“, gaminančios saulės elementus, plėtros direktorius Vytautas Kieras. Jo teigimu, kol kas didžiausias stabdis atsinaujinančios energetikos link – nesikeičiantis požiūris.
„Lietuva, kaip ir kitos Europos ir pasaulio šalys, yra labai palankios daugeliui atsinaujinančios energetikos krypčių – tame tarpe ir saulės ir vėjo energetikai. Vienintelė priežastis, dėl ko vienose šalyse atsinaujinančių išteklių plėtra yra spartesne negu kitose yra politinis ir visuomeninis požiūris, bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo reglamentavimas”, - pabrėžia pašnekovas.
Anot jo, saulės nepakankamumo mitą sugriovė Didžioji Britanija ir Vokietija, kurių klimatas yra labai panašus į Lietuvos, tačiau fotovoltinių saulės instaliacijų kiekis tenkantis vienam gyventojui yra atitinkamai 6 ir 20 kartų didesnis nei Lietuvoje.
„Tik laiko klausimas, kada fotovoltinė saulės energetika taps itin plačiai paplitusi ir Lietuvoje”, - prognozuoja V. Kieras. Ekspertas pasakoja, kad dažnai rezultatai pranoksta fotovoltines saulės instaliacijas įsirengusių gyventojų lūkesčius.
„Kokybiškai įrengę saulės jėgainę ir uždengę vos 6 kv. m savo namo stogo, Lietuvoje galite tikėtis pagaminti daugiau negu 1000 kWh elektros energijos”, - pasakoja pašnekovas.
Saulės baterijos padėjo išlaikyti namą
Vienas iš skeptikų buvo ir Seimo narys Kęstutis Masiulis. Politikas prisipažįsta, kad kai parlamente buvo svarstomi Atsinaujinančių energijos išteklių ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimai, jis balsavo prieš ir pasisakė prieš tokią idėją.
„Atvirai pasakius, kai šis įstatymas buvo Seime, aš nebuvau taip įsigilinęs ir ne tik balsavau prieš, bet dar kalbėjau, kad čia kažkas yra negerai. Vėliau pradėjau domėtis, skaičiuoti, diskutuoti su žaliosios energetikos specialistais ir supratau, kad čia yra geras dalykas“, - atvirauja pašnekovas.
Anot jo, atsinaujinanti energetika yra ateitis ir Lietuvai reikia eiti šiuo keliu. Vis dėlto sprendimą ant savo namo stogo sumontuoti saulės jėgainę padiktavo ir praktiški sumetimai.
„Iš tikro turiu norą dalyvauti dalykuose, kurie yra pažangūs, nes pagal universitetinį išsilavinimą esu fizikas. Gyvenu name ir kažkada dujos buvo ypatingai brangios, todėl pradėjau skaičiuoti sąnaudas, nes jas reikėjo optimizuoti arba parduoti namą. Tuo metu šildymas kainuodavo apie 1200 litų, o kažkada išėjus į pensiją, tokio namo neišeitų išlaikyti“, - pasakoja K. Masiulis.
Politiko teigimu, saulės energetika labai brangi ir greitai neatsiperka. Vis dėlto, atlikęs skaičiavimus, jis nusprendė saulės energiją savo name sujungti su geotermine energija.
„Suskaičiavau kiek dujų suvartoju, paverčiau jas kilovatais, taigi investicija sugrįžta, jei nėra gedimų, per 17 metų. Tuomet pradėjau mąstyti, jei panaudočiau geoterminę energiją ir saulės jėgainę, investicija grįžta per 11 metų. Po tokių skaičiavimų ėmiau paskolą ir pasidariau tokią sistemą“, - pasakoja pašnekovas.
Kaip pasakoja K. Masiulis, sumontuoti saulės jėgainę ant stogo nėra sunku, o darbas nereikalauja papildomų sąnaudų.
„Jeigu žmogus turi bent vieną dešinę ranką, o ne abi kaires – tuomet nesudėtinga įsirengti. Taip pat kažkiek reikia suprasti elektros instaliacijos dalykus. Sunkiausia dalis yra tiesiai pritvirtinti karkasą ant namo stogo, ši dalis ne visai man pavyko. Patys moduliai labai paprastai prisimontuoja, tik reikia antro žmogaus pagalbos ir pusdienio darbo“, - teigia jis.
