Didžiausią įtaką Lenkijos politiniam gyvenimui 2014-aisiais turėjo konfliktas Ukrainoje ir premjero Donaldo Tusko persikėlimas į Briuselį. Iš ekonominių įvykių galima išskirti pirmą kartą per daugiau kaip keturis dešimtmečius fiksuotą defliaciją. Kalbant apie krašto apsaugą, gynybos sistemos ir techninei kariuomenės modernizacijai šiemet buvo skirta 8 mlrd. zlotų – tai didžiausia suma per visą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų istoriją. Tokius įvykius, apžvelgdama Lenkijos 2014-uosius, akcentuoja LRT radijo korespondentė Nijolė Druto.
„Konfliktas Ukrainoje ir premjero D. Tusko persikėlimas į Briuselį šiemet turėjo didžiausios įtakos Lenkijos vidaus gyvenimui. Tai sustiprino Lenkijos poziciją Europoje. Po D. Tusko išvykimo keitėsi Lenkijos vyriausybė, jos vadove paskirta Ewa Kopacz. Taip pat pasikeitė ir daug ministrų, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tapo Seimo pirmininku“, – portalui LRT.lt pasakoja N. Druto.
Politinius metus Lenkijoje pažymėjo ir dveji – Europos Parlamento bei savivaldos – rinkimai. „Tie rinkimai pademonstravo silpnėjančią antrą kadenciją valdančios „Piliečių platformos“ poziciją ir stiprėjančią jos didžiausios oponentės – Jaroslawo Kaczynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ – poziciją. Savivaldos rinkimai baigėsi skandalingai dėl kilusių problemų skaičiuojant balsus. Visa ši situacija dar labiau poliarizavo Lenkijos politinę sceną, dviejų didžiausių šalies dešiniųjų partijų konkurenciją“, – LRT.lt dėstė N. Druto.
Tarp ekonominių įvykių Lenkijoje išskiriamas vasarą užfiksuotas 0,2 proc. vartotojų kainų nuosmukis – pigo drabužiai, švietimo paslaugos, maistas ir gėrimai. Tuo metu gruodžio viduryje Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu smuko žemiausiai nuo 2013 metų rugsėjo.
Gynybos srityje Lenkija peržiūrėjo nacionalinio saugumo strategiją.
„Lenkijos gynybai šiuo metu skiriamos lėšos siekia 1,95 proc. BVP – tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Iki 2016-ųjų lėšas ketinama padidinti iki 2 proc. BVP. Numatomos milijardinės investicijos į gynybos pramonę, kariuomenės modernizavimą, tarp prioritetų – turėti savą priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemą. Kitąmet taip pat planuojamos karinės pratybos, kurių tikslas – patikrinti Lenkijos pasirengimą gynybai.
Gynybos sistemos ir techninei kariuomenės modernizacijai 2014-aisiais buvo skirta per 8 mlrd. zlotų – tai didžiausia suma per visą Lenkijos ginkluotų pajėgų istoriją ir sudaro 26 proc. viso gynybos biudžeto“, – teigia N. Druto.
Gruodžio viduryje beveik tuo pačiu metu iš Varšuvos į Krokuvą ir iš Krokuvos į Varšuvą išvyko du greitieji keleiviniai italų gamybos traukiniai „Pendolino“. „Šie greitieji traukiniai sutrumpins keliones tarp didžiausių Lenkijos miestų. Dėl geležinkelių techninės būklės traukiniai negalės važiuoti 250 km/h, bet kai kuriose atkarpose pasieks 200 km/h greitį“, – pasakoja LRT radijo korespondentė Lenkijoje.
Lenkams 2014-ieji buvo svarbūs ir dėl sportinių pasiekimų – Sočio olimpiadoje Lenkija laimėjo 4 aukso medalius, 1 sidabro ir 1 bronzos. „Rugsėjį tinklinio pasaulio čempionate lenkai tapo pasaulio čempionais. Vilčių lenkams kelia ir futbolas – po keliolikos nesėkmingų metų 2014-ųjų pabaigoje Lenkijos rinktinė laimėjo įvairias rungtynes, įveikė vokiečius“, – sportinius laimėjimus apžvelgia N. Druto.
Tarp kitų reikšmingų įvykių išskiriama ir lenkų tautybės popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacija, paskutinio komunistinės Lenkijos liaudies respublikos vadovo, generolo Wojciecho Jaruzelskio mirtis. Vasarį Lenkijoje buvo minimos Apskritojo stalo derybų 25-osios metinės, birželį – pirmųjų pusiau laisvų rinkimų, žymėjusių komunistinio režimo saulėlydį, 25-osios metinės, o rugpjūtį iškilmingai paminėtos Varšuvos sukilimo prieš fašistinę okupaciją 70-osios metinės.
Nori užbaigti suskystintų dujų terminalo statybas
Pasak LRT radijo korespondentės N. Druto, kitąmet lenkai ketina pabaigti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybas. „Pažymima, kad tai bus didžiausias terminalas Baltijos jūros baseine. Lenkijos terminalas per metus galės tiekti net 5 mlrd. kub. m dujų. Be to, Lenkija pasilieka sau galimybę terminalą praplėsti ir per metus per jį gauti net 7,5 mlrd. kub. m dujų, o tai yra pusė to kiekio, kuris reikalingas Lenkijai“, – LRT.lt portalui kalbėjo N. Druto.
2015-aisiais Lenkijos laukia dveji svarbūs rinkimai: prezidento ir Seimo. „Dėl prezidento rinkimų turbūt niekas neturi abejonių, kad Bronislawas Komorowskis liks antrai kadencijai, tik nežinia, ar jam pavyks surinkti reikiamus balsus jau per pirmąjį turą“, – tęsia N. Druto.
Tuo metu per Lenkijos Seimo rinkimus turėtų vykti nuožmi kova ir lenkai esą ruošiasi intensyviam politiniam gyvenimui. „Galima sakyti, kad prezidento rinkimų kampanija faktiškai prasidėjusi, nors pats B. Komorowskis dar nedeklaravo, ar rinkimuose dalyvaus. Seimo rinkimus tikisi laimėti „Teisė ir teisingumas“, tai gali reikšti kitokią jėgų pusiausvyrą Lenkijoje“, – portalui LRT.lt kalbėjo LRT radijo korespondentė N. Druto.
