Jei dairotės naujo kompiuterio ir svarstote, koks – stalinis ar nešiojamasis – labiausiai vertas jūsų pinigų, galbūt apsispręsti padės žurnalo „Naujoji komunikacija“ parengta 2 tūkstančius litų kainuojančių nešiojamųjų privalumų ir trūkumų apžvalga.
Tarp vartotojų visada kyla diskusijos sprendžiant, kokį kompiuterį pasirinkti – stalinį ar nešiojamąjį. Jei planuojate žaisti žaidimus, atsakymas labai aiškus – tik stalinį. Na, nebent jūsų žaidimai apsiriboja kortomis ar nelabai daug resursų reikalaujančiais žaidimais interneto platybėse. Aišku, ir geriausiems 3D ar veiksmo žaidimams gali tikti nešiojamasis kompiuteris, bet tokiu atveju jis kainuos gerokai daugiau nei stalinis tokios pat galios ir spartos analogas. Taigi jei jūsų biudžetą sudaro ne daug tūkstančių, o mėgstami žaidimai reikalauja „nevaikiškų“ resursų, nešiojamasis kompiuteris jums netiks.
Jei kompiuterį naudojate tik namuose – žiūrite filmus, klausotės muzikos, naršote internete ir visa tai darote prie stalo, nešiojamasis kompiuteris taip pat nebūtinas. Juo labiau kad stalinis kompiuteris dažniausiai turi didesnį ir kokybiškiau rodantį ekraną filmų peržiūrai ir galingesnius „vidurius“ žaidimams. Bet jei kartais planuojate kompiuteriu naudotis gamtoje, kaime, paskaitose ar kitose panašiose vietose, be nešiojamojo kompiuterio neišsisuksite. Tie laikai, kai nešiojamieji kompiuteriai buvo beprotiškai brangūs, seniai praėjo.
NK skaitytojai turėjo progą susipažinti su Lietuvoje renkamų stalinių kompiuterių (be monitoriaus, bet su programine įranga), kainuojančių apie 1400 litų, testu (2008 NK Nr. 9). Vidutinio perkamo monitoriaus prie tokio kompiuterio kaina svyruoja nuo 500 iki 600 litų, už tiek galima gauti 19 ar 20 colių LCD ekranus. Sudėję abi sumas, gauname 2000 litų. Taigi, mūsų testuoti kompiuteriai kartu su monitoriais kainuotų maždaug tiek. Kad bent iš dalies atsakytume į klausimą „Kurį pasirinkti – stalinį ir nešiojamąjį kompiuterį?“, nusprendėme apžvelgti tokios kainos nešiojamuosius kompiuterius.
Kompiuterių paieškos
Su 2000 litų ir reikalaudami „Windows“ operacinės sistemos kreipėmės į tiekėjus. Prašėme „Windows“, o ne „Linux“ ar DOS operacinių sistemų tam, kad galėtume kokybiškai palyginti šiuos kompiuterius su testuotais staliniais kompiuteriais, mat jiems taip pat buvo taikomi tokie reikalavimai. Pasirodo, kad gauti nešiojamąjį kompiuterį už 2000 litų nėra taip jau paprasta. Radome ne vieną variantą, kuris kainuoja iki nurodytos sumos, bet neturi operacinės sistemos arba turi įdiegtą „Linux“ OS. Nedidelių internetui skirtų kompiuterių ( angl. netbook) kainos yra gerokai žemesnės nei 2000 litų, bet jų parametrai, deja, kur kas prastesni.
Tad po ilgų paieškų ir žymių pardavėjų interneto svetainių naršymo atsirinkome keletą mūsų reikalavimus tenkinančių kompiuterių. Porą iš jų „apčiupinėjome“ gyvai. Stengėmės paimti po vieną visų Lietuvoje randamų gamintojų modelį, bet kai kurie gamintojai tokios kainos ieškomų produktų neturėjo. Taigi iš žinomų gamintojų neturime „Apple“, „Toshiba“, „Benq“, MSI, lietuviško „Acmebook“ ir estiškojo „Ordi“. Nors 2000 litų riba priimtina pasirodė ne visiems, tačiau radome kelis kompiuterius, kuriuos jums dabar pristatysime.
Žinoma bendrovė, gaminanti vidutinės ir žemesnės klasės kompiuterius, bet nepamirštanti ir kitų kategorijų – prestižinės „Ferrari“ serijos ir pigiausių interneto kompiuterių „Aspire One“. Mūsų apžvalgai puikiai tiko „Aspire 5520“ modelis, kainuojantis 1999 litus.
Šio kompiuterio ekrano dydis 15,4 colio, ekrano raiška 1280x800 taškų. Kompiuterio pagrindas – AMD platforma, kuri parduotuvių lentynose sutinkama kiek rečiau nei „Intel“. Pagrindinis procesorius – „Athlon X2 TK-55“ – dviejų branduolių, nebe naujas AMD gaminys. Bet už tokią kainą nereikia norėti pačių naujausių ir sparčiausių komponentų.
Operacinė sistema, kaip ir visuose naujuose parduodamuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose, „Windows Vista“. 2000 litų kainų kategorijoje sutinkamos tik dvi „Windows Vista“ versijos – „Home Basic“ ir „Home Premium“. Abi skirtos ne itin reikliems namų vartotojams.
Operatyviosios atmintinės talpa – du gigabaitai – pakankamai, kad operacinė sistema dirbtų stabiliai, be jokių trukdžių. Jei norėtumėte iš šio kompiuterio dar daugiau galios, tektų įsidėti papildomą vieno ar poros gigabaitų atmintinę. Standusis diskas – 160 gigabaitų. Tai akivaizdus progresas, mat dar prieš metus tokia talpa buvo būdinga tik gerokai aukštesnės kainų kategorijos gaminiams. Grafinė posistemė – „Nvidia Geforce 8400M“ lustas, vėlgi, ne pats naujausias, bet ir ne pats prasčiausias. Vaizdo atmintinė 128 megabaitų, bet panaudojus papildomus operatyviosios atmintinės rezervus ji gali būti plečiama iki 896 megabaitų. Tiesa, tada stipriai sumažėtų kompiuterio sparta, mat operatyviosios atmintinės kiekis sumažėtų iki niekingai mažo operacinei sistemai „Windows Vista“ kiekio – vieno gigabaito.
Kompiuteryje sumontuotas DVD-RW optinis įrenginys. Naujos kartos „Blu Ray“ ar HD DVD galėtume tikėtis, kai kaina padvigubėtų, bet net ir į daugiau kainuojančius kompiuterius gamintojai neskuba diegti šių brangių ir nelabai populiarių naujos kartos produktų.
Plėtotės jungčių ir galimybių komplektas gana solidus – kompiuteris turi 4 USB jungtis, aprūpintas „Bluetooth“ bei „Firewire“ sąsajomis, o plėtotės plokštės dedamos į „Express Card“ tipo lizdą. Tarp malonių smulkmenų nepamirštas kortelių skaitytuvas ir interneto kamera.
Kompiuteris sveria beveik tris kilogramus, o į tuos kilogramus dar telpa skaitmeninė DVI monitoriaus išvesties jungtis.
Apibendriname: turime vidutinišką procesorių ir grafinę posistemę, pakankamai talpų diską ir nemažos talpos operatyviąją atmintinę. Galima sakyti, kad šis „Acer Aspire“ modelis – puikiai subalansuotas produktas už tinkamą kainą.
Kaina – 1999 Lt
ASUS
Platintojai Lietuvoje, išgirdę kainą ir reikalavimus, abejojo, ar mums pavyks surasti tinkamą modelį, mat „Eee PC“ šeima neatitiko mūsų apžvalgos kriterijų, nors buvo pigesnė nei 2000 litų, o kiti kompiuteriai „nepataikė“ į kainą. Vis dėlto mums pavyko vienoje IT pardavėjo interneto svetainių surasti kiek senesnį ASUS modelį „X51“, kuris mums idealiai tiko.
Taip pat, kaip ir „Acer“, ASUS turi 15,4 colio platų ekraną, kurio raiška tokia pat, kaip ir daugelio kitų – WXGA, arba 1280x800 taškų. Skirtingai nuo „Acer“, ASUS naudoja „Intel“ platformą, tad ir procesorius, kaip galima numanyti, iš dviejų branduolių „Intel Core Duo“ šeimos – „T2370”. Įskaitant tai, kad „Core2 Duo“ serijos procesoriai atsirado jau prieš daugiau nei dvejus metus, šis procesoriukas taip pat gali būti įvardytas tik kaip vidutinis.
Operatyviosios atmintinės talpa – 2 gigabaitai, standusis diskas 160 gigabaitų. Grafinė posistemė, deja, bet labai silpna – neintegruotas „Intel“ lustas su „X3100“ vaizdo procesorium. Jam standartiškai „atriekta“ 128 megabaitai vaizdo atminties, bet norint pasileisti ką nors įdomesnio, teks aukoti operatyviosios atmintinės resursus. Tokia grafinė sistema yra pakankama tik biuro kompiuteriui, dirbančiam su „Word“, „Excel“ ar interneto naršyklėmis, bet nieko daugiau.
Operacinė sistema „Vista Home Basic“ – pats paprasčiausias „Vista“ variantas, bet namų vartotojams jo visiškai pakanka. Jungiamumo galimybės gerokai menkesnės nei „Acer“: nėra nei „Firewire“, nei „Bluetooth“, nei standartu tapusios interneto kameros. Matyt, todėl, kad reikėjo „įtilpti“ į nedidelės kainos rėmus. DVI ar kitos skaitmeninės jungties išoriniam monitoriui taip pat nėra.
Šiek tiek mažiau visko turintis kompiuteris, logiška, sveria irgi kiek mažiau – apie 2,8 kilogramo. Tiesa, ir kainuoja šimtu litų pigiau – 1899 Lt.
Apibendriname: kompiuteris turi vidutinį procesorių su labai silpna grafine posisteme, pakankamos talpos atmintinę ir standųjį diską bei nedideles jungiamumo galimybes. Jei tai būtų kompiuteris biurui, produktas būtų tikrai vertas dėmesio.
Kaina – 1899 Lt
DELL
Gana naujas vardas Lietuvos parduotuvių lentynose, nors pasaulyje aršiai konkuruoja su kitu gigantu – HP dėl vietos po saule ir kompiuterių gamybos lyderio pozicijos. Kaip ir kitiems, „Dell“ sunku buvo pasiūlyti tinkamą modelį pagal reikalavimus ir kainą, tad gavome apžiūrai kiek senstelėjusį „Inspiron“ šeimos modelį „1525“.
Aiškiai matėsi, kad šio kompiuterio procesorius – šiuo metu labai retai kur sutinkamas „Intel Celeron“ – yra pasenęs, atgyvenęs daiktas. Iki „Core Duo“ ar „Core Solo“ (ne „Core 2 Duo“) atsiradimo šie procesoriai buvo labai populiarūs ir nebrangūs, bet juk šiandien 2008-ieji! Kompiuteris turi vos vieno gigabaito operatyviąją atmintinę – šiais laikais išties mažai. Standusis diskas kiek pataiso reikalus – jo talpa 120 gigabaitų, bet iki visų kitų šiam kompiuteriui trūksta praktiškai visko.
Grafinė posistemė tokia pati, kaip ir ASUS kompiuteryje – „Intel X3100“ integruotas procesorius su 128 megabaitų atmintine, kuri plečiama operatyviosios atmintinės sąskaita. Bet, jei šiuos resursus naudosime, iš kokių resursų „suksis“ operacinė sistema? Juk turime vos 1 gigabaito atmintinę.
Operacinė sistema – „Vista Home Basic“. Jungiamumo galimybės iš dalies kompensuoja kitus trūkumus: kompiuteryje yra tiek „Bluetooth“, tiek „Firewire“ jungtis, be to, dar yra ir skaitmeninė HDMI jungtis – ne ypač dažnas svečias netgi naujausiuose kompiuterių modeliuose. Optinis įrenginys toks kaip ir kiti – DVD-RW.
Kompiuteris turi populiariausio dydžio, 15,4 colio, WXGA (1280x800) taškų raiškos ekraną. Kompiuterio svoris kiek mažesnis nei prieš tai aprašytų konkurentų – 2,75 kilogramo, o kaina 1999 litai. Apžvelgę visus dalyvius, grįšime prie šio modelio ir jūs sužinosite, kaip pavyko jo „gyva“ apžiūra.
Kaina – 1999 Lt
FUJITSU SIEMENS
Puikiai žinomas Lietuvos pirkėjui kompiuterių gamintojas. Kartais jam pasiseka pateikti pačius patraukliausius rinkoje pasiūlymus, bet, deja, ne visada. Turbūt todėl anksčiau „Fujitsu“ pardavimo kiekiai ir populiarumas buvo didesni nei šiuo metu. Bet „Fujitsu“ pristatė naujas kompiuterių dizaino kryptis ir tikisi sėkmės. Mums irgi prireikė sėkmės ieškant mūsų reikalavimus atitinkančio „Fujitsu“ modelio, bet tai mums pavyko. Tiesa, tai, greičiausiai, išpardavimo akcijos modelis, kurio kaina sumažinta, bet juk tokių parduotuvėse ne vienas.
Į mūsų akiratį pakliuvo modelis „Amilo PI2530“. Ekranas toks kaip ir kitų – 15,4 colio ir 1280x800 WXGA raiškos. „Fujitsu“ pagamintas su „Intel“ platforma ir gana moderniu „Intel Core 2 Duo T7100“ procesoriumi. Toks procesorius tarp 2000 litų kainuojančių kompiuterių retenybė. Grafinė šio kompiuterio posistemė nebloga, bet ir ne pati geriausia iš tokios kainų kategorijos gaminių. Jos pagrindas – „ATI Radeon X2300“ su 128 megabaitų vaizdo atmintine.
Operatyviosios atmintinės talpa standartinė – 2 gigabaitai. Taip pat standartinė ir standžiojo disko talpa – 160 gigabaitų. Operacinės sistemos vaidmenį atlieka kiek platesnėmis galimybėmis pasižyminti „Windows Vista“ versija „Home Premium“. Deja, jungiamumo galimybės vienos iš mažiausių iš mūsų apžvalgos dalyvių: kompiuteryje nėra nei „Bluetooth“, nei sparčiosios „Firewire“ jungties. Gerai, kad gamintojas nepamiršo įdėti bent jau interneto kameros ir atminties kortelių skaitytuvo.
Plėtotės plokštėms turime taip pat standartu tapusią „Express Card“ tipo jungtį. Monitoriui prijungti, be įprastos analoginės, turime skaitmeninę DVI. Vartotojas labiau džiaugtųsi, jei tai būtų HDMI, bet yra kaip yra.
Kompiuteris sveria tiek, kiek ir „Acer“ modelis – apie tris kilogramus, o kainuoja šiek tiek pigiau nei mūsų reikalaujama kaina – 1899 litus.
Apibendriname: kompiuteryje sumontuotas galingas procesorius, geresnė nei vidutiniška vaizdo posistemė ir pakankamai talpi atmintinė ir standusis diskas. Jei dar gamintojas įdiegtų kiek daugiau jungiamumo parinkčių, šis variantas būtų vienas iš labiausiai dominančių.
Kaina – 1899 Lt
HP
Gamintojas puikiai žinomas Lietuvos pirkėjui. Be to, HP prieš keletą metų susijungus su kitu garsia įmone „Compaq“, šis konglomeratas pasidarė ypač galingas. Tuos keletą metų HP savo vardą labiau populiarino Europoje, o „Compaq“ dėl nepamiršto populiarumo buvo labiau eksploatuojamas JAV. Mūsų rinkoje vis atsirasdavo neaiškios prigimties namams skirtų „HP Pavilion“ „Compaq Presario“ šeimos„broliukų“, bet tie pasirodymai buvo vienetiniai. Dabar HP atnaujino „Compaq“ vardą ir išleido naujus kompiuterių modelius, ant kurių su žiburiu reiktų ieškoti HP vardo. Tai tikri naujieji „Compaq“ – su naujo dizaino logotipu, besiskiriantys nuo HP tiek, kad lengvai galima juos palaikyti kito gamintojo produktais. O mes turime du skirtingų šeimų HP atstovus – įprastą „Pavilion“ ir naująjį „Compaq“.
Pavilion DV5 – nuo tada, kai HP nustojo „Pavilion“ pavadinimuose naudoti tūkstantinius skaitmenis, atsirado vienu skaičiumi koduojamos „Pavilion“ šeimos. Apie „Pavilion 5“ jau rašėme ankstesniuose NK numeriuose, tad labai plačiai apie jį nekalbėsime.
Kompiuteris turi įprastą šios kainų kategorijos gaminiams 15,4 colio ekraną, kurio raiška identiška kitų dalyvių ekranų raiškai. Keista, bet anksčiau ypač dažną „Pavilion“ platformos pagrindą „Intel“ pakeitė rečiau sutinkamas, bet, matyt, geriau į nurodytą kainų kategoriją įtelpantis AMD. Taigi pagrindinis procesorius – vienas naujausių „dvigalvių“ „Athlon X2“ šeimos modelių – „QL-60“. Pakankamai galinga ir solidu.
Atmintinė šiame kompiuteryje tokia, kaip ir kituose – dviejų gigabaitų. Kaip ir standusis diskas – toks, kaip beveik visi kiti – 160 gigabaitų. Grafinė posistemė gana moderni –„ATI Radeon HD3450“ lustas. Jei turėtume omenyje kainos kategoriją, tai šis lustas – vienas našiausių tarp apžvalgoje dalyvaujančių konkurentų. Jo turima 256 megabaitų vaizdo atmintinė gali būti plečiama iki įspūdingo dydžio – 1022 megabaitų. Aišku, tokiu atveju nukentėtų operatyviosios atmintinės talpa.
Operacinė sistema kaip ir „Fujitsu“ – „Vista Home Premium“. Optinis įrenginys – DVD-RW, bet pastarasis dar turi lazerinio paišymo ant disko galimybę „LightScribe“. USB jungčių keturios, „Bluetooth“ sąsajos nėra, bet įdiegta „Firewire“ jungtis. Kortelių skaitytuvas, kaip ir interneto kamera, čia irgi įmontuoti. Plėtotei skirtas „Express Card“ lizdas.
Naujų technologijų mėgėjus labiausiai turėtų nudžiuginti tai, kad vietoj senstelėjusios DVI „Pavilion“ komplekte yra naujausio standarto HDMI jungtis. Be to, dar viena nauja jungtis – „eSATA“, leidžianti lengvai kompiuterio išorėje prijungti išorinius SATA įrenginius, pavyzdžiui, standųjį diską.
Kompiuterio svoris gana nedidelis – vos 2,65 kilogramo, o kaina Lietuvos parduotuvėje, kurioje aptikome šį modelį, 2099 litai.
Apibendriname: galingas procesorius ir vaizdo posistemė, pakankama atmintinės ir standžiojo disko talpa, neblogos jungiamumo galimybės. Tai išties geras variantas.
Kaina – 2099 Lt
COMPAQ CQ60 – kaip jau minėjome, naujas „Compaq“ „veidas“. Logotipas kiek primena stilizuotą „Q raidę, bet nežinant, kad tai „Compaq“, lengvai galima pagalvoti, kad taip prisistato, tarkim, vienas iš didžiausių pasaulyje nešiojamųjų kompiuterių gamintojų (ne pardavėjų) „Quanta“. Na, bet tai, ką turime mes, tikrai HP gaminys „Compaq“.
Į šį kompiuterį sutalpinta ne tik įprasta tokio dydžio kompiuteriams klaviatūros dalis, bet ir skaičių klaviatūra. Išorė kiek primena senesnės kartos „Pavilion“ kompiuterius, bet tas panašumas ne didesnis nei kitų gamintojų. Dar viena išskirtinė savybė – 15,6 colio ekranas, kuris, beje, yra visiška naujiena. Ar tie 0,2 colio ką nors papildomai duoda? Vargu, ypač turint omenyje tai, kad ekrano skyra tokia pati kaip ir mažesnių ekranų. Na, bet faktas, kad ekranas didesnis, ir mes jį paminime.
„Compaq“ „viduriai“ labai panašūs į „Pavilion“. Ta pati AMD platforma, tas pats „AMD Athlon X2 QL60“ procesorius. Tad ir našumas toks pat kaip „Pavilion“. Tiesa, grafinė sistema silpnesnė ir, kad ir kaip keista, ne ATI gamybos. Tai „Nvidia Geforce 8200M“ lustas, kurio vaizdo atmintinė naudoja operatyviosios atmintinės talpą ir gali siekti iki 896 megabaitų. Kodėl gamintojas pasirinko gerokai silpnesnį grafinį varikliuką, nelabai supratome.
Operatyviosios atmintinės talpa kaip ir visur – du gigabaitai. Na, o standžiojo disko talpa mums buvo siurprizas, žinant kompiuterio kainą: „Compaq“ standusis diskas net 250 gigabaitų talpos. Matyt, gamintojas, sutaupęs kitur, rado galimybių įdėti ypač talpų diską. Kaip ir daugelis testo dalyvių, „Compaq“ operacinė sistema „Windows Vista Home Premium“.
Jungiamumo galimybių nelabai daug – nėra nei „Bluetooth“, nei „Firewire“. Gerai, kad yra interneto kamera ir kortelių skaitytuvas. Kaip ir „brolis“ HP, šis kompiuteris turi skaitmeninę HDMI jungtį, bet „eSATA“ jungimo galimybės „Compaq“ neturi.
Kompiuterio svoris apie 2,75 kilogramo, kaina mūsų parduotuvėse turėtų būti maždaug 2099 litai.
Apibendriname: geras procesorius, ypač talpus diskas, bet silpnoka grafinė sistema – labiau tinkamas biuro darbams nei namų pramogoms.
Kaina – 2099 Lt
Dar vienas „naujokas“ rinkoje, nors iš tiesų „Lenovo“ – puikiai žinomas kompiuterių gamintojas, atėjęs į IBM vietą ir vis dar kai kuriuos modelius gaminantis su populiariu IBM prekės ženklu. Pirmi nebrangūs „Lenovo“ kompiuteriai buvo, švelniai tariant, nedailūs. Na, bet situacija keičiasi, ir „Lenovo“ renkasi namų vartotojui priimtiną dizainą. „Lenovo“ išsaugojo legendinius klasikinius IBM bruožus ir, rodos, nežada jų labai keisti.
Kompiuteris atitinka standartus: 15,4 colio ekranas su WXGA skyra, dviejų gigabaitų operatyvioji atmintinė ir 160 gigabaitų standusis diskas. Kai 7 iš 9 apžvalgos dalyvių turi identiškos talpos standųjį diską, nejučiom prisimeni „Maximos“ akcijas – „pirk du, trečią gausi nemokamai“. Matyt, panašiai buvo ir su tokios talpos diskais, mat jų populiarumas nenuginčijamas.
„Lenovo“ pagamintas su „Intel“ platforma ir gana pajėgiu naujausios „Core2 Duo“ šeimos procesoriumi „T5250“. Tai kiek prastesni komponentai nei „Fujitsu“ modelio, bet irgi neblogi. Deja, bet šiam procesoriui „akomponuoja“ visai silpnas „orkestras“ – grafinė posistemė labai silpna. Nors tai „Nvidia Geforce“ gaminys, bet jam jau keleri metai, mat jis iš gerokai senstelėjusios septintosios šeimos – „7300TC“. Vaizdo atminties kiekis, naudojamas iš operatyviosios atmintinės, nedžiugina – vos iki 256 megabaitai. Iš tikrųjų nesunku suprasti šio kompiuterio paskirtį – jis tėra išskirtinai darbinis biuro arkliukas, mat namams užtektų nebent procesoriaus skaičiavimo galios.
Operacinė sistema, kaip ir ne vieno konkurento, „Vista Home Premium“. Jungiamumo galimybės vidutinės: yra „Bluetooth“, bet nėra „Firewire“. Kompiuteryje įmontuotas kortelių skaitytuvas, bet nėra jau šiais laikais įprastos interneto kameros. Be reikalo gamintojas rūpinosi skaitmenine vaizdo išvestimi – radome DVI lizdą, bet jis nepagelbės silpnai vaizdo posistemei.
Kompiuteris sveria 2,72 kilogramo, kainuoja 2099 litus.
Apibendriname: jei ne koją pakišusi vaizdo posistemė, šis kompiuteris turėtų neblogą savybių rinkinį, bet dėl minėtos problemos „N200“ tinkamas tik biuro programoms ir kortų žaidimams.
Kaina – 2099 Lt
SAMSUNG
Ne itin populiarus nešiojamųjų kompiuterių gamintojas, bet žinant šio Pietų Korėjos giganto galimybes, nesunku įsivaizduoti „Samsungą“, kopiantį į nešiojamųjų kompiuterių olimpo viršūnes. Tai gamintojui pavyko mobiliųjų telefonų rinkoje, pastumiant tokius „grandus“ kaip „Motorola“ ar „Sony Ericsson“, tad kodėl turėtų nepavykti kitose rinkose?
Pirmasis „Samsungo“ nešiojamasis kompiuteris, dalyvavęs verslo kompiuterių teste, džiugino sparta ir puikia kaina. Deja, baterija sugadino jo, kaip verslo kompiuterio, įvaizdį. Kurti namų vartotojams skirtus modelius „Samsungui“ sekėsi neblogai, o naujasis ypač plonas ir lengvas „X360“ (kiek žinome, jokių sąsajų su „Microsoft Xbox 360“ čia nėra) nustebino daugelį specialistų.
Mūsų apžiūrėtas modelis „R25“ turi mažesnį ekraną nei visi šios kainų kategorijos atstovai – 14,1 colio. Tai suteikia lengvumo, bet ar tai aktualu perkant kompiuterį namams ir ketinant per jį žiūrėti kino filmus? Nors ekranas ir mažesnis, jo skyra tokia pati kaip ir kitų – 1280x800 taškų.
Kaip ir verslo kompiuterių teste, šioje apžvalgoje „Samsungas“ išsiskiria pačiu našiausiu procesoriumi – „Intel Core 2 Duo T7250“. Matyt, dideli kiekiai ir nedidelės gamybos sąnaudos leidžia „Samsungui“ tos pačios kainų kategorijos produktų lentynoje konkuruoti siūlant geresnius techninius sprendimus. Vaizdo sistema taip pat nebloga – „ATI Radeon X2300“ su 128 megabaitų nuosava vaizdo atmintine, plečiama operatyviosios atmintinės sąskaita.
Visi kiti komponentai panašūs į kitų dalyvių: 2 gigabaitų operatyvioji atmintinė, toks pats 160 gigabaitų standusis diskas ir DVD-RW rašomasis įrenginys. Jungiamumo galimybės nėra tokios puikios: nėra nei „Bluetooth“, nei „Firewire“. Net ir interneto kameros nėra. Gerai, kad nors kortelių skaitytuvas išliko.
Dėl mažesnio ekrano šis kompiuteris yra lengviausias – vos 2,4 kilogramo. Kainuoja jis tiek, kiek mes pageidavome, – 1999 litus.
Apibendriname: našus procesorius su gana nebloga vaizdo posisteme, bet prastokos jungiamumo galimybės – pasirinkimas tiems, kas kartais dar galvoja kompiuterį išsinešti į lauką.
Kaina – 1999 Lt
SONY
Paskutinis mūsų apžvalgos dalyvis, taip pat tilpęs į nurodytos kainos rėmus. Keista, mat paprastai „Sony“ pasižymi išskirtiniu dizainu, puikiai žinomu prekės ženklu ir kitais išradingais sprendimais, o už tai pageidauja gauti nors šiek tiek daugiau pinigų. Na, bet šis atvejis, matyt, kitoks. Modelis, kurį radome, – „NR11M“. Niekada nepavyko suprasti „Sony“ klasifikavimo ir numeracijos, tad pateikiame tik numeriuką.
„Sony“ nebandė išrasti dviračio – pritaikė tokį patį ekraną kaip ir visi kiti – 15,4 colio, standartinės WXGA raiškos. Radę „Intel“ platformos „Core“ šeimos procesorių tikėjomės, kad tai – gerų techninių savybių pradžia, bet, deja, teko tuo šiek tiek nusivilti. Procesorius vidutinio galingumo, kiek senesnės „Core“ šeimos, operatyviosios atmintinės talpa taip pat vos 1 gigabaitas. Pradėjome suprasti, kodėl šis „Sony“ nekainuoja kaip visi kiti „Sony“.
Grafinė sistema viena silpniausių iš visų dalyvių – „Intel X3100“. Tokią pačią turi ASUS ir „Dell“, tad namų vartotojui, dažniausiai kompiuterį naudojančiam užduotims, kurioms atlikti reikia geros grafikos, šie kompiuteriai – ne pats tinkamiausias pasirinkimas. Nedidelė ir galimos naudoti grafinės atmintinės talpa – vos iki 251 megabaitas. Gerai, jei turime omenyje mažą operatyviosios atminties kiekį, bet šiaip – per mažai.
Nors kiti parametrai prastesni nei konkurentų, standusis diskas toks pats – 160 gigabaitų. Kaip ir operacinė sistema – „Vista Home Premium“ ar optinis įrenginys – rašomasis DVD-RW. Jungiamumo galimybės vidutiniškos: įmontuota „Firewire“, bet nėra „Bluetooth“, turime kortelių skaitytuvą, bet pasigendame interneto kameros.
Kompiuterio svoris nesiekia 3 kilogramų, o kaina 2000 litų.
Apibendriname: „Sony“ – vienas silpniausių apžvalgos atstovų, vargiai pretenduojantis į namų vartotojo prioritetinio sąrašo viršų.
Kaina – 2000 Lt
Testai ir išvados
Supažindinome jus su devyniais aštuonių skirtingų gamintojų (jei „Pavilion“ ir „Compaq“ laikysime vienu) nešiojamųjų kompiuterių modeliais . Beje, kaip minėjome pradžioje, du iš jų gavome apžiūrai, tad apie juos ir jums papasakosime kiek daugiau. Kaip žinote, rinkomės 2000 litų kainos ribą, kad galėtume palyginti su stalinių kompiuterių testu, kurį pateikėme šių metų NK žurnalo 9-ame numeryje.
Stalinių kompiuterių testo metu visi kompiuteriai turėjo atlikti „3D Mark“ ir „PC Mark“ testų rinkinius, kurie turėjo įtakos spartos rezultatams pateikiant bendrą balų skaičių. Taigi, turimus du nešiojamuosius kompiuterius taip pat privertėme „paplušėti“ su „3D Mark“ ir „PC Mark“ užduotimis. Kad būtų dar įdomiau, palyginome ir geriausiai bei prasčiausiai pasirodžiusių stalinių kompiuterių rezultatus.
Kai darėme testus, tikėjomės, kad staliniai kompiuteriai bus gerokai pranašesni, bet kad skirtumas bus toks milžiniškas – nesitikėjome. Taigi, tegu neapgauna jūsų beveik identiški techniniai parametrai – tų pačių „Intel“ ar AMD šeimų procesoriai, panaši operatyviosios atmintinės talpa ar sulyginama standžiųjų diskų sparta. Taip pat skiriasi ir vaizdo posistemės, nors ir pagamintos naudojant tos pačios serijos grafinius lustus. Lentelėje matomi skirtumai akivaizdūs, tokius skirtumus jūs jausite ir dirbdami ar žaisdami staliniu ir nešiojamuoju kompiuteriu.
Beje, mūsų apžvalgoje dalyvavusius kompiuterius taip pat įvertinome penkiais aspektais – procesoriaus spartos, vaizdo posistemės galimybių, operatyviosios atmintinės talpos, standžiojo disko talpos ir jungiamumo galimybių. Baterijų darbo laiko, deja, negalėjome išmatuoti, o pasitikėti gamintojų aprašais mes nelinkę, tad šiuo aspektu kompiuterių nevertinome.
Stengėmės padėti renkantis tikrai ne pačius brangiausius stalinius kompiuterius, tad ir nešiojamiesiems kompiuteriams kėlėme tokius pat reikalavimus. Turėkite omenyje, kad pirkdami stalinį kompiuterį visada galite būti tikri, jog jis yra našesnis tiek atliekant paprastas užduotis, tiek dirbant su grafika ar žaidžiant. Be to, ekrano dydžio persvara už identišką kainą visada bus stalinio kompiuterio pusėje. Tiesa, kad ir koks būtų nešiojamasis kompiuteris, jis, be kita ko, atitinka savo pavadinimą – nešiojamasis. Tad jei planuojate kompiuteriu naudotis ne tik namie, teks spręsti dilemą, ką rinktis –mobilumą ar našumą.
Tikimės, kad ši apžvalga padės jums svarstant, kokį įsigyti namų kompiuterį – stalinį ar nešiojamąjį. Na, o mes dėkojame kompanijoms, pateikusioms HP ir „Dell“ kompiuterius detalesnei apžiūrai.
Dainius Jakas
Naujausiame NK numeryje taip pat skaitykite:
Kišeninis garso procesorius X-Fi
2000 litų už nešiojamąjį kompiuterį – daug ar mažai?
Kolonėlės kelionei, kaimui ir kt. „neįgarsintoms“ vietoms
„iPhone“, „ai – cool“... ai, nesąmonė
