• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neįgalų sūnų auginanti Asta Rekštienė dėmesio ir laiko atranda ir kitiems – intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis ji rūpinasi jau daugiau nei 20 metų. Moteris yra gyvenimo namų sutrikusio intelekto asmenims direktorė, tačiau ji stengėsi ir toliau – gavo paramą socialinių dirbtuvių projektui. Asta už savo pasiaukojimą gavo „Lietuvos garbės“ „Metų atsidavimo“ apdovanojimą ir sakė, kad tai  tik dar viena priežastis tobulėti. 

Neįgalų sūnų auginanti Asta Rekštienė dėmesio ir laiko atranda ir kitiems – intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis ji rūpinasi jau daugiau nei 20 metų. Moteris yra gyvenimo namų sutrikusio intelekto asmenims direktorė, tačiau ji stengėsi ir toliau – gavo paramą socialinių dirbtuvių projektui. Asta už savo pasiaukojimą gavo „Lietuvos garbės“ „Metų atsidavimo“ apdovanojimą ir sakė, kad tai  tik dar viena priežastis tobulėti. 

REKLAMA

Astai idėja šiuos namus įkurti kilo mąstant apie sūnaus ateitį: „Pradėjau galvoti, kaip čia bus, kai jis užaugs... Toks nerimas apėmė, kas juo pasirūpins? Taip ir gimė šie namai“, – pasakojo moteris. Nerimą jautė ir kitos Kėdainiuose gyvenančios ir negalią turinčius vaikus auginančios mamos. Susibūrusios jos ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į valdžios institucijas, pateikė projektą ir 2010 metais gavo paramą – 2 mln. litų.

Kapitaliai renovavus dalį darželio pastato jame apsigyveno pirmieji gyventojai. Nuo 8 gyventojų šis skaičius išaugo iki 21. Gyventojų amžius įvairus – jauniausiam gyventojui 21, vyriausiam – 63. Asta atskleidė, kad tai – gyvenimo namai, todėl ir daugumą darbų neįgalieji daro patys: patys tvarkosi kambarius, skalbiasi, atlieka ir kiemo darbus.

REKLAMA
REKLAMA

„Mokosi ir valgyti pasigaminti, ir pasidaro geriau nei su padėjėja. Mes mokome juos savarankiškumo, kiekvieną pagal galimybes ir gebėjimus. Dirbame jau dešimt metų, ir kaip gera yra stebėti, kai žmonės, kad ir mažais žingsneliais, eina į priekį, vis daugiau išmoksta. Kiekvienas juda savo tempu, o mums smagu matyti ir savo įdirbį“, – pasakojo direktorė. 

REKLAMA

Dirbtuvės – didelis džiaugsmas neįgaliesiems

Asta pasakojo, kad socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektą vykdė jau prieš keletą metų, namuose lankydavosi užimtumo specialistė, žmonės įgijo naudingų įgūdžių, kuriuos naudoja ir dabar. Tačiau Astos ambicijos buvo didesnės – moteris paruošė projektą ir gavo paramą socialinėms dirbtuvėms.

„Aš, kaip įstaigos direktorė, atradau, kad galime teikti paraišką Europos galimybių bendruomeninių paslaugų plėtrai. Man pasirodė, kad mūsų įstaigai labiausiai tiktų socialinių dirbtuvių projektas. Mums pavyko ir mes gavome finansavimą 36-iems mėnesiams“, – pasakojo kėdainietė. Šiuo metu dirbtuvėse dirba 10 neįgaliųjų, o dirbtuvės sukūrė dar ir 4 naujas darbo vietas.

REKLAMA
REKLAMA

Asta atskleidė, kad svarbiausias projekto tikslas – lavinti žmonių darbinius įgūdžius, integruoti juos į visuomenę, parodyti, kad jie – reikalingi ir svarbūs. „Labiausiai tikimės, kad galbūt kažkuris iš mūsų Gyvenimo namų gyventojų, po tų 36 mėnesių, susirastų darbą, ar turėtų daugiau galimybių įsidarbinti“, – sakė Asta.

Sutrikusio intelekto gyvenimo namų gyventojai per dieną šešias valandas užsiima įvairiais rankdarbiais. Visi jų padaryti darbeliai jiems teikia labai daug džiaugsmo – neįgalieji gali realizuoti save, užsidirbti, o jų pagaminti dirbiniai – sušildyti kitų širdis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar jie dirba kasdien po šešias valandas ir už tai gauna kompensaciją. Nors tai nėra didžiulė suma, tačiau daugeliui neįgaliųjų tai buvo didžiulė motyvacija! Dabar esame nusprendę, kad uždirbtus pinigus mes skirsime arba jų kompensacijai didinti, arba suorganizuosime išvyką, edukaciją ar kitokią malonią ir laukiamą veiklą. Mūsų gyventojai, užsiimdami rankdarbiais, sulaukia daug dėmesio, tačiau užvis smagiausia jiems būti reikalingiems. Jie dabar tokie laimingi!“, – džiaugėsi moteris.

REKLAMA

Darbai susilaukia dėmesio

Kai socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo dalintis neįgaliųjų sukurtais dirbiniais jie iškart sulaukė daug dėmesio ir palaikymo, o šventiniu laikotarpiu netgi baiminosi nespėti su visais darbais. Asta dar kartą priminė, kad tai neįgaliesiems – didelis džiaugsmas: „Jie labai nori būti reikalingi ir naudingi.“

Asta prisiminė, kaip nušvinta žmonių veidai, išgirdus, kad jų darbus mugėse pagyrė ar nusipirko. Tuo džiaugiasi ir pati Gyvenimo namų direktorė: „Džiaugiuosi, kai matau, kaip mano globojami žmonės tobulėja.“

REKLAMA

Ji taip pat pridūrė, kad darydami rankdarbius neįgalieji įdeda daug darbo. Jie stengiasi užtikrinti ne tik kokybę, tačiau ir gražią išvaizdą. „Žinoma, kad tai užtrunka, pasitaiko visko, bet dirbiniai tikrai labai mėgstami“, – sakė moteris.

Asta neslėpė džiaugsmo dėl didžiulio žmonių susidomėjimo dirbiniais ir gražių, palaikančių žinučių: „Apskritai labai norime visiems padėkoti. Žmonės mums atneša siūlų, odos, įvairių priemonių rankdarbiams, ką jau kalbėti apie malonias žinutes, palaikymą! Tai mums visiems labai svarbu.“ Ji sakė, kad žmonių susidomėjimas gaminiais primena neįgaliesiems, kad visuomenė juos vertina, kad jie – svarbūs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nominacija – motyvacija nenuleisti rankų

Moteris prisipažino, kad nominacija ne tik leido pasijausti įvertintai ir pastebėtai, tačiau ir paskatino siekti daugiau, nenuleisti rankų ir tobulėti. „Man dar viskas labai šviežia, visos emocijos viduje verda. Ir džiaugiuosi, ir jaučiuosi, kad dabar turiu kaip įpareigojimą, kad turiu siekti dar, kažką daryti, nenuleisti rankų. 20 metų dirbu su neįgaliaisiais ir labai džiaugiuosi šiuo įvertinimu“, – sakė moteris.

REKLAMA

Ji pasakojo, kad toliau ieškos būdų, kurie padės labiau integruoti neįgaliuosius, ir tikslas dar tikrai nepasiektas. Asta taip pat džiaugėsi sakydama, kad myli savo darbą: „Net mano vyras juokauja, kur aš eičiau be savo neįgaliųjų, ką daryčiau.“

Integracija į visuomenę svarbi ir dėl vis dar pasitaikančio požiūrio į neįgaliuosius: „Juk koks visuomenės požiūris? Ai, čia tie, atsilikę... Liūdna tai girdėti. O juk pati turiu neįgalų sūnų ir matau, kaip tokiems žmonėms reikia bendravimo ir palaikymo“, – sakė Asta.

Ji taip pat paminėjo, kad kartais sulaukdavo neigiamų žinučių ir savo puslapyje – žmonės rašė, kaip neįgaliesiems dirbtuvėse patikimi įrankiai. Asta atskleidė, kad tikisi, jog žmonės taps supratingesni, o jos įkurtos dirbtuvės kaip tik ir turėtų įrodyti, kad „Neįgalieji – tokie pat žmonės kaip ir mes. Jie irgi nori būti naudingi, jie nori parodyti, kad ir jie geba kažką gražaus sukurti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų