Ar keista, kad tave gatvėje atpažįsta žmonės?
Labiausiai keista dėl mane atpažįstančių žurnalistų (juokiasi). Tikrai nesitikėjau, kad kada nors mane atpažins, aptarinės. Visgi iš aplinkinių išgirstu labai daug palaikančių komentarų, sulaukiu žinučių. Smagu, kad aš sugebėjau pasikeisti ir savo gyvenimo pokyčiu motyvuoti kitus.
Kaip apibūdintum gražią moterį?
Kiekviena moteris yra graži, bet ji turi savimi pasitikėti, save mylėti, spinduliuoti. Jei myli save – viskas yra labai gerai, bet aš savęs nemylėjau. Aš norėjau keistis, pasikeičiau, ir dabar sau labiau patinku. Tai yra svarbiausia – patikti sau.
Man, atvirai kalbant, gražiausios yra lieknos merginos. Mano mama, draugės buvo ir yra labai lieknos, todėl mano nuomone, lieknesnės yra gražesnės. Bet tikrai neturiu nusistatymo prieš apvalesnes – man labai gražu, kai moterys turi formas ir gali savimi pasitikėti. Aš negalėjau, todėl ir pasikeičiau.
Išsisaugojai senus drabužius?
Tikrai taip (juokiasi). Mano mama neseniai man padovanojo broliuką, o kai laukėsi, juokėsi: „Va, žiūrėk, tavo kai kuriuos drabužius nešioju“. Dar ir dabar žiūriu į drabužius ir sunku patikėti, kad tokie dydžių pasikeitimai yra įmanomi.
Kur slypi pokyčių paslaptis?
Sunkiausia pradėti, todėl reikia kritinio taško. Buvo kelios situacijos, kai man, būnant stambesnei, prieidavo žmonės gatvėje ir asmeniškai sakydavo: „Na, mergaite, tu galėtum sulieknėti“. Tokie nutikimai tikrai kerta per savivertę. Pradedi po truputėlį, o, pasimačius pirmiesiems pokyčiams, įgauni reikiamos motyvacijos. Taip sieki tolimesnio tikslo. Labai padeda ir įsivaizduojamas idealas.
Šie pasikeitimai tik dėl savęs?
Dėl vyrų niekada nebūčiau to dariusi, tai buvo mano noras keistis, įgauti pasitikėjimo. Niekada neplanavau, kad pasikeisiu ir atsiras vyriškas dėmesys. Jo tikrai daugiau, tačiau dabar neturiu laiko pasimatymams. Malonu, kai vyrai pastebi, bet man to dėmesio ne per labiausiai ir reikia. Viską gyvenime bandau pasiekti pati.
Kaip toliau plėtojasi tavo modelio karjera?
Aš pabandžiau būti fotomodeliu, nes podiumui reiktų numesti dar keletą kilogramų. Nuvažiavau į Paryžių, pasidariau keliais fotosesijas su žinomais fotografais, tačiau planų tęsti modelio karjerą neturiu.
Aš save realizuoju krepšinyje. Profesionalioje krepšininkių komandoje nežaidžiau, bet dešimt metų lankiau krepšinio mokyklą, praėjusiais metais ją pabaigiau, pasidariau metų pertrauką ir dabar studijuoju socialinius mokslus Lietuvos Edukologijos universitete, bet svajoju būti ne krepšininke, o trenere.
Krepšinis nelabai moteriška profesija. Dažnas klausia, kaip čia taip nutiko?
Niekada nebuvau simpatiška, bet buvau aukšta, todėl, mamos pastūmėta, nusprendžiau sportuoti. Bandžiau labai įvairias sporto šakas, o pažįstamas pasiūlė žaisti krepšinį. Labai greitai užsidegiau, pamaniau, kad nors ir nemoteriška, bet jei jauti, kad tai tau skirta, turi tęsti. Numetus svorio man sakė: „Gi krepšininkių nebūna gražių“, bet man tai labai gražus sportas.
Šie pokyčiai tik dėl savęs?
Dėl vyrų niekada nebūčiau to dariusi, tai buvo mano noras keistis, įgauti pasitikėjimo. Niekada neplanavau, kad pasikeisiu ir atsiras vyriškas dėmesys. Jo tikrai daugiau, tačiau dabar neturiu laiko pasimatymams. Malonu, kai vyrai pastebi, bet man to dėmesio ne per labiausiai ir reikia. Viską gyvenime bandau pasiekti pati.
Tapai žinoma. Ar pasvajoji apie karjerą televizijoje?
Nei aš dainuoti, nei šokti moku (juokiasi). Dabar vedu žaidimų laidą tiesioginiame eteryje, esu susidūrusi su televizija, tačiau prognozuoti negaliu. Bus kaip bus.
