Restorano vadovė Irisa Kelly (27) iš Niujorko, JAV, pastebėjo, kad jos dukrelei pasireiškė aukšta kūno temperatūra, mergaitė pasidarė vangi, o jos kūną nusėjo raudoni taškeliai. Ji skubiai nuvežė dukrą į ligoninę, kur mergaitės gyvybė pakibo ant plauko, o galiausiai teko amputuoti ir jos kojytes.
Dabar jau trejų metų Riley turi kojų protezus ir lanko vaikų darželį.
Irisa išdrįso apie tai kalbėti, nes nori įspėti tėvus, kad šie sugebėtų laiku atpažinti meningito simptomus. Ji sakė: „Visa situacija buvo keista, o aš niekada nebūčiau atspėjusi, kad tai meningitas. Aš žinojau, kad kažkas yra negerai ir iš pradžių aš abejojau dėl savo nuogąstavimų, tačiau pasirodo, kad mano motiniški instinktai buvo teisūs.
Mes buvo išsigandę, nes dieną prieš visam tam nutinkam, Riley buvo viskas gerai, o kitą dieną jos būklė jau buvo kritinė. Gydytojai nieko nevyniojo į vatą ir negalėjo prognozuoti ar jai pavyks išgyventi artėjantį savaitgalį – viskas buvo labai trapu“.
Irisa galvojo, kad į gripo panašūs simptomai Riley yra dėl kvėpavimo problemų, su kuriuomis mergaitė susidūrė kūdikystėje. Tačiau pamatavusi jos deguonies kiekį kraujyje ir širdies ritmą, pamatė, kad jie yra visiškai normalūs ir po to ji nusprendė važiuoti į ligoninę, rašoma dailymail.co.uk.
Gydytojai mergaitei diagnozavo streptokokinį meningitą, kurį sukelia reta ausies anomalija, su kuria gimė mergaitė. Galiausiai ši anomalija nutraukė abiejų kojų kraujotaką.
„Meningitas sugadino Riley kraują, jis tinkamai nekrešėjo, todėl jai buvo perpiltas kraujas, kad padidėtų trombocitų skaičius.
Pirmiausiai pajuodo ir susitraukė jos kojų pirštai – jie buvo panašūs į razinas. Kiekvieną dieną vis blogėjo ir pamažu pajuodo abi jos kojos. Nebuvo daug galimybių išsaugoti jos kojas. Mums oasakė, kad jos raumenys, sausgyslės ir visa kita kojose jau mirė. Tai mus sugniuždė“, – kalbėjo Irisa.
Prabėgo savaitės, kol Irisa ir mergaitės tėtis James (27), išgirdo iš gydytojų, kad meningito bakterijos pamažu žūva, o tai reiškė, kad Riley sveiksta. Nepaisant to, 2020 sausį meningitas vis dar buvo apėmęs mergaitės kojas.
Pora nusprendė, kad reikia amputuoti dukros kojytes, kad meningitas nebeatsinaujintų ir nekeltų pavojaus mergaitės gyvybei.
Irisa sakė: „Mes žinojome, kad tai geriausia išeitis ir mes geriau turėsime ją be kojyčių nei neturėsime iš vis. Ji toks protingas vaikas, tad kai gydytojai stengėsi uždengti mergaitės kojytes, ji nusiplėšė pledą nuo savęs. Pamačiusi, kad nebeturi kojyčių ji buvo pikta ir sutrikusi.
Tačiau aš žinojau, kad vieną dieną ji vis tiek galės vaikščioti“. Riley pradėjo reabilitaciją iškart išėjusi iš ligoninės, nes prieš grįždama į namus turėjo priprasti prie pasikeitusio gyvenimo, o gegužę ji gavo pirmąjį savo protezų komplektą. Irisa sakė: „Susitaikyti su faktu, kad ji nebeturi kojyčių, prireikė visos vasaros. Tačiau dabar atrodo lyg kitaip ir nebūtų buvę“.
