33-ejų O. Varanauskas krepšinio paslapčių mokėsi Vilniaus krepšinio mokykloje (VKM), kur jį treniravo Gintautas Regina. Beje, šis specialistas sostinėje dirbo ir su vienu geriausių Lietuvos krepšininkų Jonu Valančiūnu.
Profesionalo kelią O. Varanauskas pradėjo Vilniaus „Sakaluose”, žaidė atgimusioje Vilniaus „Statyboje”. Skambiausia atleto pergalė 5x5 krepšinyje – kartu su Utenos „Juventus” 2015 m. iškovotas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalis.
2019 m. vilnietis pasirašė gyvenimo kontraktą su žinomu Prancūzijos Limožo CSP klubu ir debiutavo Europos taurėje.
Beje, krepšininkas su U16 Lietuvos rinktine 2007 m. Europos čempionate iškovojo bronzos medalius.
Šiuo metu O. Varanauskas specializuojasi 3x3 krepšinyje ir dirba individualių įgūdžių treneriu. Tiesa, profesionalaus krepšininko karjeros Varanu vadinamas krepšininkas dar nelaidoja.
„Tų ambicijų sužaisti Los Andželo olimpinėse žaidynėse dar tikrai yra. Aišku, tam reikia patekti į 3x3 Lietuvos rinktinę. Dar daug laiko, viskas gali pasikeisti, gal visiškai pasinersiu į treniravimą, bet kol kas tokių planų neatmetu”, – sako O. Varanauskas.
Krepšininkas paskutinėmis vasaromis dienomis dalyvavo Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) stovykloje, o po susitikimo su vaikais atsakė į naujienų portalo tv3.lt klausimus.
Anksti suprato, kad bus įžaidėju
Kokie įspūdžiai po apsilankymo vaikų stovykloje? – paklausėme O. Varanausko.
Įspūdžiai geri. Sportavome geroje lauko aikštelėje, tas man patiko. Vaikai entuziastingi ir žiūrėsime, kokia karta užaugs. Tai labai priklauso ir nuo trenerių. Kol kas tai yra daug kalbanti karta, bet dar reikia įdėti daug pastangų, kad kalbos virstų darbais (šypsosi).
Jūsų karta buvo viena paskutinių, kuri užaugo ant betoninių lauko krepšinio aikštelių. Galbūt tai vienas iš dalykų, kuris padeda formuoti krepšininko charakterį? Ką apskritai manai apie kalbas, kad Lietuvai trūksta žaidėjų su stipriais charakteriais?
Sutinku, bet reikia suprasti, kad pasikeitė gyvenimo būdas. Aš kompiuterį gavau tik aštuntoje klasėje. Panašiu metu gavau ir telefoną. Neturėjau kitų užsiėmimų, tik eiti į lauką ir daryti tai, ką mėgstu – dieną–naktį žaisdavau su krepšinio kamuoliu.
Reikia atrasti, kaip tuos vaikus motyvuoti. Gal atsiras technologijos, kuriomis ir bus galima pritraukti jaunąją kartą į krepšinį.
Nesi pats aukščiausias krepšininkas. Ar tai reiškia, kad tau reikėjo įdėti dar daugiau pastangų už kitus, kad taptum tuo, kuo esi dabar?
Nepasakyčiau. Tiesiog nuo pat pradžių žinojau savo poziciją – pirmieji treneriai pasižiūrėjo į mano tėvų ūgį, o pagal tai gali nuspręsti, koks būsi suaugęs. Būdamas 11–12 metų tarp bendraamžių buvau vos ne aukščiausias, bet treneriai iškart pasakė, kad tu būsi įžaidėju. Jie įtikino, kad aš nepasieksiu tų dviejų metrų ar 195 cm ūgio. Fokusavausi ir koncentravausi į savo poziciją ir jos specifiką.
Karjeros pergalė – prieš Eurolygos klubą
Tavo skambiausia pergalė klubiniame 5x5 krepšinyje – 2014–2015 m. sezone su Utenos „Juventus“ iškovota LKL bronza. Kokie prisiminimai iš tų laikų?
Tada bronzinę seriją laimėjome prieš Klaipėdos „Neptūną“, kuris tą sezoną žaidė Eurolygoje. Buvo, sakyčiau, įspūdinga pergalė. Penktosios serijos rungtynės vyko Klaipėdoje. Buvo specialūs autobusai, fanų autobusai. Kelionė iš Klaipėdos į Uteną buvo fantastiška kaip ir visi prisiminimai apie iškovotą bronzą. Sugrįžusius mus pasitiko visa Utena – buvo paruoša scena su vainikais ir pan.
Dar ir dabar Utenoje kabo mūsų bronzinės komandos plakatas. Tai – tikrai įspūdingiausia mano pergalė. Kažkaip daug kas užmiršta, kad Utena yra laimėjusi LKL bronzą. Gal daug kas net nežino. Gal tuo metu dar nebūdavo tiek medijų, LKL nebūdavo taip stipriai reklamuojama, kaip yra dabar.
Mūsų komanda buvo labai gerai subalansuota, turėjo labai stiprų trenerį Dainių Adomaitį. Paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse nugalėjome Klaipėdą ir tas davė labai daug pasitikėjimo. Pusfinalyje žaidėme su Kauno „Žalgiriu“ ir daug vilčių į tai nedėjome, bet žinojome, kad jeigu gausime „Neptūną“, tikrai galime kabintis.
Vilniaus krepšinio problematika
Esi vilnietis. Ar nesibaimini viešai pasakyti, kad palaikai „Rytą“?
Oi ne, o ko man bijoti. Aš krepšinį žiūriu šiek tiek kitaip, tų emocijų su alaus bokalu nereiškiu. Aš pats užaugau „Sakaluose“, bet visi norėjo patekti į „Rytą“. Mano mėgstamiausias žaidėjas buvo Arvydas Macijauskas, kuris tuo metu žaidė su Ramūnu Šiškausku. Iki šiol prisimenu tuos laikus ir tai buvo fantastika. „Rytas“ imdavo jaunus, alkanus žaidėjus ir su jais nuveikdavo gerus darbus. Vėliau buvo Gecevičius, dabar – Sargiūnas. Tai alkani žaidėjai, kurie labai nori. „Rytas“ ir dabar yra gerame kelyje ir tai – labai sveikintina.
Ar Vilniui reiktų dar vienos jaunimo komandos, kuri žaistų LKL ar NKL čempionate?
Tikrai reiktų. Dabar NKL čempionate yra tik „Ryto“ dubleriai, daugiau nieko neturime. Kai mes žaidėme, NKL čempionate buvo „Statyba“, MRU, „Perlas“ ir, sakykime, „Ežerūnas“, kur dauguma žaidėjų buvo vilniečiai. Dabar yra problema. Pas mane ateina sportuoti neblogų žaidėjų, kurie nepateko į „Ryto“ jaunimo sistemą, nors tikrai galėtų drąsiai žaisti NKL lygyje.
Jie yra baigiamosiose klasėse ir turi važiuoti žaisti, pavyzdžiui, į Šilutę. Kaip tu gali važiuoti, juk tau mokyklą reikia baigti. Šitoje vietoje nėra pasirinkimo. Pirmiausia, Vilniuje trūksta infrastruktūros, nes nepavyksta aptarnauti visų norinčių pasportuoti.
Kadangi pats užsiiminėju individualiu žaidėju ugdymu, matau, kad trūksta salių. Dabar sako, kad daugiau vaikų ateina į futbolą, bet tai natūralu. Neturime kur tų vaikų „sudėti“ – salių nėra. Gerai paieškojus tų laisvų salių gali rasti, bet kainos – kosminės. Salių savininkai geriau laikys tas erdves tuščias negu sumažins mokestį ir leis kažkam pasportuoti. Bet tau jau mentaliteto klausimas.
Jeigu sulauktum „Ryto“ pasiūlymo dirbti trenerių štabe, ar svarstytum šį variantą?
Žmonės klausia, ar norėčiau treniruoti, eiti „į asistentus“. Ne, aš koncentruojuosi į individualių įgūdžių treniruotes. Noriu šitoje vietoje būti geriausias Lietuvoje. Einu link to. Net kitaip pradėjau krepšinį žiūrėti – kaip juda žaidėjų kojos ir pan. Stengiuos nerodyti „nesąmonių“, o tik tai, ką galima praktiškai pritaikyti.
Komandos treniravimas manęs nedomina, bet būti prie komandos, būti individualių įgūdžių treneriu – tikrai taip.
Olimpinė svajonė vis dar gyva
Kokį impulsą 3x3 Lietuvos krepšiniui turės mūsų šalies rinktinės iškovotas olimpinis bronzos medalis?
Sunku pasakyti, bet viskas eina link to, kad ta gera emocija baigiasi ir viskas stoja į savo vėžes. Dabar visi labiau rūpinasi LKF prezidento rinkimais, 5x5 krepšiniu, kas yra mūsų istorija ir pamatinis dalykas.
Žinote, atrodo, kad tas 3x3 labai įdomu, bet įdomu tiems žmonėms, kurie sukasi krepšinyje. Bet visa esmė – pritraukti žmogų, kuris nesidomi ir kad jis ateitų. Paskui tokį žmogų ateina finansai, populiarumas ir t. t. O tokie žmonės eina į 5x5 krepšinį. Reikia būti realistu – jeigu investuotojui reiktų pasirinkti – investuoti į 5x5 ar 3x3 krepšinį, manau, jis pasirinktų nemirktelėjęs.
3x3 visada bus šalia, atskira krepšinio disciplina. Jeigu toliau gerai tą darysime, turėsime kažkiek to dėmesio.
Ar turi ambicijų su 3x3 Lietuvos rinktine dalyvauti 2028 m, Los Andželo olimpinėse žaidynėse?
Ambicijų tikrai turiu. Keturi metai yra ilgas laikotarpis. Norint dalyvauti, reikia žaisti rinktinėje, reikia, kad žmonės tave matytų ir tave pakviestų. Reikia turėti stiprią komandą, gerą planą, dalyvauti turnyruose, rinkti taškus. Viskas įmanoma – dar to tikrai nelaidoju. Kita vertus, gal atsiras gera galimybė treniravime ir visai baigsiu žaisti.
Ar turi savo nuomonę apie artėjančius Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimus?
Tai labai delikatus klausimas. Mes viską vertiname pagal rezultatus – jeigu jų nėra, valdžia bloga. Kaip ir Lietuvos valstybėje – kainos aukštos, vadinasi, valdžia bloga (šypsosi). Dabar labai lengva pasiklysti – eina straipsniai iš vienos ir iš kitos pusės. Sunku pasakyti ir palaikyti kažkurią pusę. Aš neturiu simpatijų ar antipatijų, nes asmeniškai nepažįstu nei Mindaugo Balčiūno nei Roberto Javtoko. Čia daugiau politikos, o mano darbas – kitas.
Turi puikią iškalbą, tavęs įdomu klausytis. Ar jau sulaukei pasiūlymų būti reguliariu tinklalaidininku?
Turėtų būti reguliarus podkastas. Daugiau nieko negaliu atskleisti, kol dar viskas nesusidėliojo. Bet gali būti, kad girdėsite mano balsą reguliariai (šypsosi).
