Liaudies išmintis byloja: "Neišsižadėk nei tiurmos, nei ligos, nei ubago lazdos". Biržuose benamių ar išmaldos prašančių žmonių nėra. "Biržiečių žodžio" reporteriai nutarė pabandyti nedirbdami gauti keletą litų ir išvysti praeivių reakciją. Murzini, išvargę keliautojai, vis prisėdantys kokioje nors neįprastoje vietoje Europos ir net Lietuvos didmiesčiuose - įprastas vaizdas. Biržiečiai tokiems pinigų nedalijo. Tiesa, abejingi irgi neliko.
9 val.: Biržų rajono policijos komisariatas
Prieš pradėdami eksperimentą informavome Biržų rajono policijos komisariatą. Parašėme prašymą, kuriame išdėstėme, jog nuo dešimtos iki dvyliktos valandos Basanavičiaus gatvėje, šalia turgaus, sėdėsime pašydami išmaldos.
Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkė Aelita Janonienė paaiškino, kad Biržuose benamių, prašinėjančių išmaldos, nėra. Anot jos, rajone tėra užregistruotas vienas asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos.
9.30 val.: pasiruošimas
Tapti nešvariu, pavargusiu keliautoju nėra sunku - tai trunka apie penkiolika minučių. Didelės sunkios kuprinės, veidas, ištrintas purvu, neplauta galva, ant kurios iki akių užmaukšlinti gobtuvai. Keliaujame turgaus link, bet šįkart - neapsipirkinėti.
10 val.: Prie turgaus
Ketvirtadieninis šurmulys Basanavičiaus gatvėje. Mes, du aptriušusiais drabužiais apsitaisę turistai, ispanas Chosė ir islandė Unur, su didžiulėmis kuprinėmis įsitaisome netoli pagrindinio įėjimo į turgų. Chosė prigula ant gatvės, o Unur atsisėda ir nuleidusi galvą ištiesia ranką su kepure. "Kas čia, kas čia tokie?" - tarpusavyje šnabždasi praeiviai. Kai kurie stabteli, bet paklausti, ką čia veikia po gobtuvais pasislėpę žmonės, neišdrįsta.
Po kelių minučių prie mūsų prieina vienas senukas. "Einam pas mane namo", - pabandęs pažvelgti, kas slepiasi po "keliautojos" gobtuvu, rūpinasi jis. "Mums trūksta pinigų, mums reikia grįžti namo", - angliškai atsako "islandė". Vyras, matyt, nesupratęs "keliautojos" atsakymo, nueina. Vis dėlto toks pagalbos siūlymas pasirodo netikėtas ir žymiai vertingesnis negu kelios žvangančios monetos.
Gatvėje - pats įkarštis. Prie turgaus šurmuliuojantys žmonės mus aiškiai pastebi, tačiau kepurė - vis dar tuščia.
Po kurio laiko vienas vyriškis prisiartina prie "ispano" ir, pakėlęs gobtuvą, prie nosies prikiša butelį alaus. Jame teliūskuoja paskutinis gėrimo gurkšnis. "Atsigaivink", - pasiūlo. Tačiau vangiai pažvelgęs geradariui į akis, "keliautojas" atsisako.
Viena praeivė baugščiai spėlioja: "Jie ne lietuviai. Matyt, kokie narkomanai". Tačiau prie mūsų nė vienas ilgiau neužsibūna.
10.18 val.: eksperimento pabaiga...
Storais megztiniais apsivilkusius "keliautojus" lydo karšta saulė. Staiga pasigirsta sirena. Pasirodo, viena susirūpinusi praeivė, net nebandžiusi pasiteirauti išmaldos prašytojų, ar jiems reikalinga medikų pagalba, iškvietė greitąją. (Vėliau sužinosime, jog Biržų greitosios medicinos pagalbos skyriuje 10.15 val. užfiksuotas ponios M. pranešimas: "Prie turgaus vartų Basanavičiaus gatvėje yra du susmukę žmonės kaip negyvi").
Atvykę medikai atkreipia visų dėmesį. Aplink "keliautojus" susiburia didelė minia žmonių. Greitosios pagalbos darbuotojai mūsų klausia, kas nutiko. Esame priversti paaiškinti, jog tai - žurnalistinis eksperimentas. Kyla dar didesnis ažiotažas.
Stebėtojų minia įsiunta, ima garsiai piktintis. "Ko tu čia sėdi, ožy? Eik tu...", - į gerą vietą "keliautoją" pasiunčia vienas vyrukas ir ima grėsmingai mosuoti kumščiu. Iš kitos pusės pasipiktinęs senukas grasina lazda. Tačiau "keliautojai" lieka savo vietose ir laukia atvykstant policijos...
Vietoj išvadų
Tokie žurnalistiniai eksperimentai yra įprasta žiniasklaidos praktika pasaulyje. Vieni žurnalistai apsimeta pamišėliais tam, kad patektų į psichiatrinę ligoninę ir sužinotų, kokiomis sąlygomis gyvena pacientai. Kiti nutaria tris savaites pagyventi gatvėje.
Mūsų eksperimento tikslas buvo sužinoti, kaip į išmaldos prašančius žmones reaguoja biržiečiai. Įsitikinome, kad jie nėra abejingi purviniems, išmaldos prašantiems, atstumiančiai atrodantiems žmonėms. Ačiū jiems.
Apgailestaujame, jog mūsų gelbėti buvo iškviesti medikai. Tokios pagalbos praeivių mes neprašėme ir nesitikėjome. Beje, po šio įvykio Biržų greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė sakė, kad žmonės dažnai greitąją kviečia be reikalo, vos pastebėję gulintį žmogų.
"Žmonės galėtų prieiti, pasiteirauti, ar reikia medikų pagalbos. O jei kviečiama greitoji, mes negalime abejoti kviečiančiojo žodžiais, važiuojame, nors dažnai žmogui reikia policininkų, ne medikų pagalbos. Bet geriau vienas nepagrįstas iškvietimas, nei visiškas žmonių abejingumas", - sakė Greitosios pagalbos vadovė.
Inga JANIULYTĖ
Justinas SIMANAVIČIUS
