Savo istorija Ligita sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Jos siunčiama žinia nėra operacijos reklama ar noras parodyti, kaip ji gerai dabar jaučiasi. Moteris nori, kad aplinkiniai susimąstytų apie save ir apie savo būklę.
Gydytojų prognozės buvo – neįgaliojo vežimėlis
„Sunkiausias darbas, būnant tokių gabaritų žmogui yra suprasti, kad mes turime kažką su savimi daryti. Kuo stambesnis žmogus – tuo jis darosi nejudresnis, jam sunkiau mąstyti, judėti, o pažiūrėjus į veidrodį pamatai, kad su tavimi darosi baisūs dalykai“, – pokalbį pradeda Ligita.
Kad Ligitai reikia pagalbos, pirmiausia tai pastebėjo jos dukra, kurios žodžiai jai buvo tarsi „spyris į užpakalį“ keisti gyvenimą. Dukra vis ieškojo galimybių, kaip Ligitai įrodyti, kad ji turi pradėti galvoti apie save.
Moteris atvirauja, kad dukra jai siųsdavo nutukusių žmonių nuotraukas ir klausdavo: „Mama, ar tu nori būti tokia pati?“
„Kai gauni ne vieną ir ne du tokius vaizdus, pradedi suprasti, kad privalai kažką su savimi daryti, tačiau nežinai nuo ko pradėti.
Aš visą gyvenimą laikiausi dietų, buvau numetusi ir 50 kilogramų, tačiau organizmas įpranta prie dietų ir svoris sugrįžta.
Buvau nusiritusi iki tokio lygio, kad man būdavo sunku užlipti į savo butą, kuris yra antrame aukšte, o apie tai, kad nusipirksiu maisto produktų ir parsinešiu juos pati – nebuvo nė kalbos. Mano geriausi draugai būdavo maisto išvežiotojai“, – šmaikštauja Ligita.
Gydytojai jau kurį laiką kalbėjo, kad ateis laikas, kai moteris turės sėsti į neįgaliojo vežimėlį. Ligita su vyru jau planavo, kokį vežimėlį pirks ir kiek jis kainuos.
Atskleidė, kiek kainavo operacija
Tačiau Ligita tokio likimo nenorėjo, moteris norėjo džiaugtis gyvenimu, laisvai judėti ir nebūti varžomai savo kūno, todėl vieną dieną nusprendė, kad laikas keistis ir ryžosi skrandžio mažinimo operacijai. Šiuo metu Ligitai yra pašalinta 80 procentų skrandžio.
„Ši operacija kainuoja tik pusę automobilio. Automobilius mes šiais laikais keičiame kaip kojines. Jei žmogus sugeba už 3 tūkst. nusipirkti automobilį, kas keletą metų – tai investuoti 1600 į operaciją tikrai sugebėtų.
Mes mėgstame imti ir ilgalaikes paskolas, tai kodėl negalim šios paskolos skirti savo organizmui. Nereikėtų galvoti, kad čia labai didelė pinigų suma – juk investuoji į save“, – mintimis dalinasi moteris.
Ligita teigia, jog pati operacija truko 4 valandas, o po jos kurį laiką nebuvo galima valgyti, tačiau moteriai ir nesinorėjo. Antrą parą gydytojai jau leido suvalgyti sultinio.
Operacija Ligitai buvo atlikta gegužės 18 dieną, o su vandeniu ji nesiskyrė iki pat rudens, kai atšalo orai ir kartais pamiršdavo jį pasiimti. Iki tol vandens buteliukas visada būdavo moters rankose.
Pirmus 3 mėnesius po operacijos Ligita laikėsi gydytojų nurodymų ir valgė tai, ką jie rekomendavo, o vėliau kai kurie maisto produktai iš jos mitybos raciono iškrito savaime.
„Neseniai valgiau grybus, o tarp jų buvo pipiras. Aš jį sukramčiau ir taip pradėjau čiaudėti, todėl dabar visada saugausi ir atsirenku maistą, kurį galiu valgyti.
Labai mėgdavau krevetes, tačiau jas pirkdavau retai. Žinoma, kai pas mane buvo tokio dydžio skrandis, nežinau, kiek tų krevečių reiktų nusipirkti ir tai labai daug kainuotų. Dabar nusiperku vieną maišelį krevečių ir jų man užtenka 2–3 kartams.
Kai jau galėjau valgyti kietą maistą – rytais suvalgydavau po vieną kiaušinį. Tą patį darau ir dabar. Po treniruotės visada norisi valgyti, todėl suvalgau gabalėlį sūrio ar vieną dešrelę – nebereikia viso pakelio ir net nesinori tiek daug“, – šypteli pašnekovė ir priduria, kad skrandžio mažinimo principas yra valgyti visko po truputį ir tik tiek – kiek norisi.
Ligitos silpnybė yra jūros gėrybės: kalmarai, visų rūšių žuvis. Kartais moteris suvalgo ir rūkytos žuvies. Moteris nepamiršta išgerti ir mineralų, vitaminų, todėl net slaugytojos stebisi, kokie geri yra Ligitos kraujo rodikliai.
Pagerėjo fizinė sveikata
Ligita serga podagra, tačiau po operacijos, atlikus šlapimo rūgšties tyrimus – jų rodikliai buvo ženkliai pagerėję. Prieš operaciją moters cukraus kiekis kraujyje taip pat buvo pakilęs iki 8 mmol/l (sveiko žmogaus cukraus kiekis kraujyje yra iki 5,5 mmol/l – aut. past.), o po operacijos nukrito vėl iki 5.
Liko tik Ligitos sąnarių ligos, tačiau jomis moteris serga jau daug metų ir nebesitiki pasveikti. Gera žinia ta, kad sąnarių jai taip nebeskauda, todėl Ligita gali vaikščioti bei lakstyti taip, kaip ji pati nori.
„Anksčiau visada jausdavau sąnarių skausmą, o dabar jau ilgą laiką nebevartoju jokių vaistų nuo skausmo“, – priduria.
Ligita prisiminė paskutinį sykį, kai jautė didžiausius skausmus. Tai buvo praėjus 3 mėnesiam po operacijos. Tuo metu jai labai stipriai pradėjo kristi svoris ir moteris jautė didelius skausmus – jai gėlė visus sąnarius.
Negalėdama iškęsti skausmo, Ligita paprašė gydytojo rekomendacijos, o šis jai pasiūlė reabilitaciją. Ten moteris užsiimdavo sportu, o po reabilitacijos suprato, kad jai to negana, todėl susirado trenerį ir pradėjo lankyti sporto klubą.
„Treneris labai gerai supranta mano visą situaciją, priderina pratimus prie mano ligų, vis juos keičiant, kad man nenusibostų.
Sporto pagalba dabar galiu laisvai judėti, nebesunku pasilenkti, o anksčiau grįžusi po darbo ir pagulėjusi keletą minučių lovoje – po to nebegalėdavau net atsistoti.
Po operacijos svoris krito – tačiau apimtys nelabai mažėjo. Kai pradėjau sportuoti mano apimtys taip greit keitėsi, kad nespėjau net keisti liemenėlių dydžių“, – džiaugiasi pašnekovė.
Gegužės 18 dieną bus metai, kai Ligitai buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija. Per šiuos metus moteris numetė 64 kilogramus. Prieš tai svėrusi 160 kilogramų – dabar sveria 96 ir džiaugiasi nauju vaizdu veidrodyje.
Tačiau tikrieji ir jau galutiniai operacijos rezultatai pasimato tik po 2 metų, kai kūnas sveria tiek, kiek ir turėtų. Ligita šmaikštauja, kad turi dar metus tobulėti ir siekti geriausios savęs versijos.
Siunčia palinkėjimus
Daugelis Ligitos artimųjų, draugų, kolegų pradėjo laikytis dietų. Net ir tie, kurie laikėsi dietų (86% darbuotojų sudaro vyrai) dabar jau to nebeslepia, kalbasi atvirai, vienas kitą palaiko.
Ligitos didžiausias noras yra, kad panašaus likimo žmonės atsistotų prieš veidrodį ir pamatytų tai, ką mato čia ir dabar ir įvertintų, ar tikrai jiems patinka tai, ką mato? Ar reikia laukti tiek, kiek laukė ji: vežimėlio tikimybės, skausmo, nusivylimo?
„Ar tikrai ,,mylimo kūno turi būti daug“, o gal geriau ,,sveikame kūne sveika siela?“
Jaunoms tikrai nerekomenduoju darytis operacijų, jei tai nėra neišvengiama, tačiau galima užsispirti, susirasti trenerį – būtinai profesionalą, kuris jus stebėtų kiekvieną dieną, susidaryti dietos planą ir jo griežtai laikytis – ne dieną, ne savaitę, o visą gyvenimą.
Skamba žiauriai. Visa tai aš dariau: laikiausi dietų apie 20 metų, bet dariau vieną klaidą: turėjau sportuoti, lavinti savo kūną, rūpintis ne tik jo švara, bet ir sveikata. Neminiu žodžio grožis, todėl, kad mes jį suprantame individualiai ir visi esame savaip gražūs.
Šį interviu sutikau duoti todėl, kad visi tie vyrai ir moterys, kuriems kyla kraujospūdis, kuriems svarstyklių rodyklė jau rodo daugiau nei ūgio paskutiniai du skaičiai pasimokytų iš mano klaidų ir, padarę išvadas, būtų sveiki, žvalūs, laimingi. Būkime visi laimingi!
Taip pat labai noriu padėkoti dukrai, operavusiam gydytojui, vyrui, kuris niekada nesako, kad ,,mylimo kūno turi būti daug”, tėčiui, kuris rodo gerą pavyzdį ir skatina keistis, treneriui už parinktas treniruotes pagal mano sveikatos būklę ir motyvaciją ir, žinoma, kolegoms ir darbdaviams už palaikymą ir kantrybę, na, nes ,,alkanas žmogus būna piktas“, – padėkas ir palinkėjimus siunčia Ligita.
