Tikriausiai kiekvienas iš jūsų kažkada esate pastebėję lipdukus su užrašu „Morocco“ ant į Lietuvą gausiai vežamų mandarinų. Kai buvau mažas, ši šalis man atrodė esanti taip toli ir tokia nepasiekiama, tačiau laikas bėga, keliauti darosi vis paprasčiau, o tai, kas vieną dieną buvo, rodos, neįgyvendinamos svajonės, dabar tėra kelių valandų skrydis už kainą, kurią per vieną naktį nesunku išleisti draugų apsuptyje tiesiog vakarojant prie vandens ar kitokio bokalo, rašo kelionių tinklalapio Makalius.lt skaitytojas.
Keliauti man patinka, turbūt tai didžiausia aistra po futbolo mano gyvenime, tad esant menkiausiai progai nepraleidžiu galimybės kur nors „pakelti sparnus“. Kadangi darbo grafikas toks, jog atostogauju dažniausiai žiemos metu, šį kartą norėjosi išvykti ten, kur šilčiau. Dažniausiai mano pasirinkimai apsiriboja ties pigių skrydžių bendrovėmis ir maršrutais, kuriuos įmanoma įveikti už puikų kainos/įdomumo/futbolo santykį, tad ir šis kartas nebuvo išimtis. Europoje jau nemažai kas matyta ir norėjosi kažko naujo. Akį patraukė Ryanair‘as su savo plačiomis galimybėmis aplankyti Maroką. Mandarinų šalis? Afrika? Skamba puikiai!
Prisipažinsiu, esu spontaniškumo mėgėjas ir detaliai kažką planuoti man nepatinka. Vis tik tam tikra prasme Marokas buvo išimtis – tai ne Europa, tai kitoks pasaulis (gal ne pati tikriausia Afrika, bet) ir geriau prieš ten vykstant žinoti, ko tikėtis. Informacijos surinkau nemažai – perskaičiau kitus lietuviškus kelionių į Maroką aprašymus, taip pat visada naudinga pasiskaityti informaciją Trip Advisor puslapyje. Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau mane viskas „kabliavo“ ir neilgai trukus kibau į lėktuvo bilietų paieškas.
Ieškoti bilietų tikrai rekomenduoju per Makaliaus puslapį, nes čia viskas „žiauriai“ paprasta ir aišku. Į priekį bilietus „užsibookinom“ su Ryanair kompanija ir kelių valandų persėdimu Briuselyje bei startiniu tašku Maroke Fes mieste, garsėjančiu seniausia Medina planetoje ir tūkstantiniais siaurų gatvelių labirintais. Atgal nusprendėme grįžti per Romą. Ne todėl, kad pigiausia, o dėl to, jog šis Italijos miestas yra vertas jį kartas nuo karto aplankyti. Į Romą rinkomės tą patį akis badantį, bet puikų kainos/kokybės santykį siūlantį Ryanair‘ą, o iš Romos įsigijome bilietus su Wizzair‘u, kuris siūlo labai patogų skrydį iš FCO oro uosto vakare, taip suteikdamas dar papildomą pusdienį „pablūdyti“ Italijos sostinėje.
Perfrazuojant serialo „Kobra-11“ intro tikslinga būtų sakyti taip: Jų apylinkė – Marokas, jie keliaus 16 dienų, jų priešai – įkyrūs prekiautojai, sukčiai ir kobrų užkerėtojai. Lietuviai visada įgyvendina savo tikslą, Maroko žemėlapis – jų rankose.
Deja, iki kelionės dienos likus maždaug mėnesiui gavau nemalonią staigmeną iš airių Ryanair‘o, kuris pranešė, jog reiso Vilnius-Briuselis laikas kardinaliai keičiasi iš vietoje ryto (persėdimas Briuselyje buvo suplanuotas popietę), lėktuvas iš mūsų sostinės pakils tik vakare. Aišku, nuotaikos tai nepakėlė. Teko ieškoti alternatyvų ir čia puiki išeitis pasirodė „Air Lituanica“, kuri buvo paskelbusi akciją skrydžiui į Briuselį. Vienintelė bėda, jog skrydis iš vakaro, tad teko susiplanuoti papildomą nakvynę Belgijoje.
Pirmas įspūdis
Lapkričio 23 d., vakarop nusileidžiama Feso oro uoste. Dar lėktuve išdalino korteles, kurias privalome užpildyti ir vėliau tenka gerą pusvalandį stovėti eilėje prie patikros posto, kol galop esame oficialiai įleidžiami į Maroką. Oro uostas nedidukas, bet tvarkingas ir jaukus. Vietoje išsikeičiame pinigus. Vietinė valiuta – dirhamai, 1LT=3,2DH; 1EUR=11DH. Orientuotis kainose nėra sudėtinga, belieka viską visada dalinti iš trijų ir gauti gana tikslią kainą litais.
Fesas buvo vienintelė vieta, kur jau iš anksto buvome užsirezervavę viešbutį, tam, kad po kelionės nereikėtų kankintis ieškant, kur apsistoti. Taip pat pasiskaitę forumus iš anksto sutarėme ir dėl pasitikimo oro uoste ir pervežimo tiesiai į viešbutį (labai skambiai pasakyta „viešbutį“). Oro uosto kampe vyrukas stovėjo su lentelėje užrašytu ne Paulius, o Pirko vardu, bet pasiteisino įtarimas, jog tai skirta man/mums.
Išėjus į lauką lijo, nebuvo pernelyg karšta ir iš karto turėjome progą pajausti Maroko vairavimo ypatumus. Mus pasitikusio senuko automobilio kai kurios durys sunkiai užsidarė, nelabai veikė valytuvai, dabar net juokinga pasidaro prisiminus, jog iš įpratimo bandžiau priekyje užsisegti saugos diržą. Ten tokio, žinoma, nebuvo.
Ir ką, mes jau dardame Feso priemesčių gatvėmis, žinoma, stebimės vairuotojo „pypsėjimais“ net tada, kai aplinkui nesimato nei vieno kito automobilio ar pėsčiojo, taip pat mums siurprizas per gatves „belekaip“ vaikštantys žmonės, kurie išvaikomi, vėlgi, „pypsint“.
Važiuoti teko gal pusvalandį, o mūsų užsirezervuotas Bob Al Madina viešbutis yra prie pat Medinos. Iš karto atsiskaitome su vairuotoju (150 DH, gana standartinė kaina Fese iš oro uosto į viešbutį. Aišku, tai ne pats pigiausias variantas, bet ir permokėjimas nėra labai didelis, juolab, mes esame trys). Žygiuojame įsikurti.
Booking.com viešbutis įvertintas gana gerai, o už nakvynę trims su pusryčiais sumokėjome 330 DH. Maroke tarp biudžetinių viešbučių tai nėra labai mažai, tačiau pirmai nakčiai to ir norėjome. Vos įsikūrus buvome nemokamai pavaišinti berberų viskiu, taip vadinama jų mėtų arbata, kurią marokiečiai geria visur ir visada. Norėjome iš karto išbandyti, koks jos tikrasis skonis, tad paprašėme su cukrumi. Buvo saldu, laaabai saldu!
Viešbutyje buvo ir karštas dušas, funkcionavęs visiškai normaliai, radome netgi tris rankšluosčius ir kažkokį pigų šampūną. Kaip supratome jau artimiausiomis dienomis, tai buvo tikra prabanga, kurios iš karto neįvertinome. Biudžetiniuose viešbučiuose apie šampūnus, muilus ir juolab rankšluosčius Maroke dažniausiai lieka tik pasvajoti, o ir tualetinis popierius retai būna. Tiesa, pastaruoju metu vis daugiau vietų turi karštą dušą, kas prieš kokius šešis metus buvo retenybė.
Savaime suprantama, atvykus, paragavus arbatos ir nusimetus kuprines (keliavome su rankiniu bagažu) reikėjo atrasti, kur pavalgyti. Angliškai neblogai kalbantis vienas viešbučio darbuotojas rekomendavo du variantus – užsisakyti tadžiną (turbūt populiariausias valgis Maroke) viešbučio kavinėje (už 50 DH žmogui) arba parodyti netoliese esantį restoranėlį, kuriame už 70 DH gausime ne tik tadžiną arba kuskusą pasirinktinai, bet ir šviežias salotas bei desertą. Renkamės antrą variantą. Kavinukė visai šalia, jos savininkas – amerikietis, tad nekyla bėdų dėl kalbos barjero.
Mažose lėkštutėse gauname daug įvairiausių salotų, kai kurios iš jų nelabai aiškios, bet ragaujame viską. Mums atėjus savininko dukra pasiunčiama į parduotuvę ir parneša produktus tadžinui. Tiesa, jis čia buvo gaminamas mikrobangėje, nes tikrojo paruošimui ant ugnies prireiktų trijų valandų. Mūsų tai nestebina, nes internete jau skaitėme ir to tikėjomės.
Įtariai žiūrėjome į ant stalo padėtą marokiečių duoną, nes teko skaityti, jog už ją tenka susimokėti papildomai. Papildomai sumokėjome už gėrimus, bet apie tai šeimininkas perspėjo. Maistas nebuvo blogas, o pirmą vakarą ir įspūdis būna trigubas. Žinojome, jog neieškodami kavinės patys kažkiek permokėsime, nes veikiausiai mus atvedęs viešbučio darbuotojas gaus kelis dirhamus, bet jau buvo vakaras, o ir nuovargis po kelionės jautėsi. Beveik pamiršau paminėti, jog kol laukėme tadžinų ir kuskusų, šeimininkas parodė prieš kurį laiką darytą nuotrauką, kurioje jis su aktoriumi Michaelu Douglasu. Matėsi, jog labai ja didžiuojasi.
Desertui gavome šešis vietinius mandarinus, kurie mieste kainuoja 2,5-5 DH/kg. Sumokėti teko daugiau nei buvome apskaičiavę, kadangi į sąskaitą įtraukė 10 proc. aptarnavimo mokestį. Nieko baisaus, atsiskaitėme, bet vėliau per visą kelionę Maroke niekur nematėme serviso mokesčio. Tiesa, dažniausiai arbatos vis viena palikdavome. Beje, čekiai čia išrašomi tušinuku ant servetėlės ir tikrus čekius pamatysite tikrai nedažnai. Dėl maisto Maroke nepriimta derėtis, bet dėl visa ko, ypač jei nėra meniu, iš anksto tarkitės dėl kainos.
Medina
Sakoma, jog pavalgęs žmogus tampa laimingesnis. Nors ir kažkiek apsunkę, bet pasikrovę teigiamos energijos nusprendėme dar truputį pasižvalgyti. Viešbutyje mums pasakė, jog naktį Medina uždaryta, bet nenorėjome tuo tikėti. Kaip supratome vėliau, taip turistams sako tam, jog šie naktį „neblūdytų“ ir neprisidarytų nemalonumų. Mes, kadangi save laikome neeiliniais turistais, nusprendėme neklausyti ir įsitikinti, kas per vienas ta medina tuojau pat.
Įspūdis buvo „kosminis“, kadangi medina visai netoli viešbučio tikrai nustebome – gatvytės neišpasakyto siaurumo, gyvenimas verda, o į mus visi žiūri stipriai išplėstom akim ir vis bando užkalbinti. Dėmesio nekreipiame, paeiname kelis šimtus metrų į priekį ir maunam atgal. Suprantam, jog naktį čia pasiklysti būtų labai nekažką. Kai ruošiesi kelionei ir apie Feso mediną skaitai, viskas atrodo vienaip. Kai naktį ten atsiduri, jausmas būna visai kitoks. Sunku tai aprašyti, tai reikia pajausti. Viduje maišosi šypsena, nuostaba ir pasišlykštėjimas. Neįmanoma suvokti, kaip žmonės ten gyvena. Vienoje vietoje gali būti iškabinta mėsa, šalia gali būti pardavinėjami sausainiai, o už metro – padirbtos Dr.Dre ausinės ir Iphone‘ai.
Kelionės planas
Grįžę į viešbutį preliminariai susigalvojome kelionės planą. Kadangi esame du vaikinai futbolo fanatikai ir mergina, o jau kitą dieną Kasablankoje vyks vienas didžiausių pasaulio futbolo derbių, norime būtinai bent jau pamėginti tai pamatyti. Tai reiškia, jog kitą rytą traukiniu keliausime į Kasą ir Fesas liks tik labai simboliškai apžiūrėtas. Viešbučio darbuotojas mus išvadina bepročiais ir bando atkalbėti nuo minties apsilankyti Kasablankos derbyje, sakydamas, jog tikimybė ten įsivelti į konfliktus yra ne mažesnė nei 50 proc., tačiau mes, žinome, neklausome.
Preliminarus mūsų 16 d. planas, kurį susigalvojome tiesiog sedėdami ant lovos, atrodo taip: Fesas-Kasablanka-El Jadida-Essaouira-Agadyras-Ourzazate-Merzouga-Marakešas. Beveik 2000 km. autobusais per maždaug dvi savaites. Skamba smagiai. Keliaujame snausti.
Žinau, kad galbūt kažkam neaktualu kainos ir smulkūs niuansai, bet kadangi planuojant kelionę pačiam tikrai trūko informacijos, ypatingai lietuviškai, stengsiuos viso aprašymo metu pateikti kuo detalesnę informaciją. Taip pat keliaudami į Maroką turėkite kelionių gidą, rekomenduoju elektroninę e-book versiją, kuri neužims papildomos vietos. Tiesa, mes naudojomės senu 2007 m. leidimo Rough Guide, tačiau kelionėje pilnai ir to pakako. Alkoholį Maroke įsigyti lengvai galima praktiškai tik Agadyre, tad rekomenduojame, jei tai aktualu, tuo pasirūpinti dar prieš atvykstant į Maroką oro uoste. Stipraus alkoholio žmogus gali įsivežti vieną litrą.
Tolimesnį kelionės aprašymą Makaliuje skaitykite jau artimiausiu metu.
Paulius Jakelis, Futbolo.TV redaktorius/komentatorius
