Kartu aiškėja, kad šimtai milijonų eurų prastovų subsidijų išdalinta su daugybe piktnaudžiavimų. O štai individualiai dirbantys verslininkai ir toliau priversti išgyventi iš 260 eurų siekiančios mėnesinės išmokas. Kaip jiems padėti išgyventi pandemiją, vyriausybė dar tik svarstys.
Panevėžietė Jolanta pati susikūrė sau pragyvenimo šaltinį: 15 metų vertėsi individualia veikla – iš lino atraižų gamino suvenyrus, kuriuos parduodavo jų prekeiviams. Tačiau prasidėjusi koronaviruso pandemija moteriai smogė labai skausmingai. Nebėra turistų – tad ir jos dirbiniai niekam nebereikalingi. 50-metė moteris jau beveik metus vos suduria galą su galu ir mėgina išgyventi iš mėnesinės 260 eurų išmokos.
„Kovo mėnesį užsidarė turizmas, nieko neišvežiau, galvojau praeis. Dabar vėl tas atsitiko, nei pirmyn, nei atgal. Kūriausi darbo vietą, galvojau iki pensijos ir pensijoj turėsiu amatėlį ir taip yra. Šildymas, elektra, vanduo, abonentinis mokestis. Pabūni nevalgius, sudėtinga“, – sako suvenyrų gamintoja Jolanta Vaitiekūnienė.
Matydami, kaip milijonus eurų vyriausybė dalina stambiajam verslui, Jolanta ir dešimtys tūkstančių į ją panašių per karantiną nukentėjusių individualių verslininkų reikalauja vyriausybės dėmesio ir jiems, dabartines pašalpas prilygindami išmaldai.
„Reikia peržiūrėti priemones, kada žmogus pradeda mąstyti, ar jam geriau dirbti, ar gauti valstybės paramą“, – pasakoja smulkių verslininkų atstovė Dalia Matukienė.
Tuo metu ministrė Aušrinė Armonaitė nieko konkretaus dirbantiems individualiai dar pažadėti negali, tik užsimena, kad prie 260 eurų išmokų planuoja pridėti papildomas sumas, o nukentėjusiems turgaviečių prekeiviams kompensuoti turgavietės mokesčius.
„Mes padėsime labiau savarankiškai dirbantiems žmonėms, dirbantiems pagal individualią veiklą, verslo liudijimus. Jiems skirta išmoka bus susieta su sumokėtais GPM. Tai, ką gauna iš Užimtumo tarnybos, mėnesinę 260 eurų išmoką, neįmanoma išgyventi“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Siekdama padėti per pandemiją nukentėjusiam verslui, valdžia pernai išdalino apie 4 milijardus eurų. Ir jau jau aiškėja, kad daug pinigų buvo iššvaistyti. Darbdaviams po prastovų išdalinta pusė milijardo eurų, t.y. tris kartus daugiau nei per pačias prastovas ir aiškėja, kad paramos milijonus susižėrė daugybė nesąžiningų darbdavių.
Vieni paramą ėmė, nors darbuotojai ir toliau dirbo, kiti pasiėmę paramą prastovose esantiems darbuotojams jokių pinigų taip ir nesumokėjo. Dar kiti dėl didesnės paramos fiktyviai sukėlė atlyginimus arba skubiai įdarbino darbuotojus ir iš karto išleido į prastovas. Subsidijas susižėrė ir per karantiną stabiliai dirbusios vandens tiekimo bei atliekų vežimo įmonės.
„Pasakyti, ar jie visi teisingi ar nesuklastoti, aš negaliu. Ne mūsų kompetencija. Tokio klausimo net nekeliam, jei dokumentai pasirašyti“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Visgi valdininkai nesąžiningiems darbdaviams grūmoja, kad atsekus pažeidimus, privalės paramą grąžinti ir dar metus nebegalės gauti prastovų subsidijų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiandien pradeda naują paramos etapą nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. 180 milijonų pagalbos paketas siūlomas įmonėms, kurių apyvarta per antrąją koronaviruso bangą krito 30 ir daugiau procentų, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.
Subsidija įmonei sieks ketvirtį užpraeitais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, bet ne mažiau kaip 500 eurų. Subsidijas gaus ir įmonės, įtrauktos į apribotų veiklų sąrašą. Ministrė žada, kad subsidijas įmonės gaus per 10 dienų nuo prašymo pateikimo ir prognozuoja, kad paramos gali paprašyti apie 100 tūkst. įmonių, tad numatytų 150 mln. eurų gali neužtekti ir jau svarsto iš ministerijos lėšų skirti papildomus milijonus. O štai 30 milijonų eurų ministerija nuo šiandien skiria paskoloms nukentėjusioms įmonėms su nuo 0,1 iki 1,7 metinėmis palūkanomis.
Valdantieji Seime jau suka galvą, kaip stabdyti per paramos dalybas augančią valstybės skolą ir jau kalba, kad paramą reikia skirstyti daug kruopščiau, kad ją gautų tik tie, kuriems sunkiausia.
„Paskolos aptarnavimo kaštai mažins valstybės galimybes finansuoti viešąsias paslaugas, didinti išmokas, atlyginimus. O gal net ir reikalaus didinti mokesčius“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Lietuvoje per pandemiją susiklostė kurioziška situacija. Valdžia išdalino 4 milijardus paramos, tačiau šie pinigai ne sukasi ekonomikoje, o guli gyventojų ir įmonių bankų sąskaitose. Indėliai pernai padidėjo ketvirtadaliu ir jau siekia 26 milijardus eurų. Verslininkai tikina, kad bijo išlaidauti ir taupo dėl nežinomybės, kaip išgyvens pandemiją. Kartu skundžiasi, kad neranda naujų darbuotojų, nors nedarbas didėja.
„Bedarbių skaičius didžiulis, o pramonėje 6 tūkst. laisvų darbo vietų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Vilniuje didinam pamainų skaičių, 2 mėnesius negalim surasti paprastų darbuotojų už 800 eurų“, – pasakoja Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
O profsąjungos ragina darbdavius ne verkšlenti, o kelti atlyginimus.
„2019 m. buvo skaičiuojami milijoniniai pelnai. Tokie pasakymai juokingi. Skelbime nurodo minimalią kainą, o po to stebisi, kad nė vienas darbuotojas neatsiliepia. Mieli darbdaviai, kelkite darbo kainą ir darbuotojai ateis“, – teigia profsąjungų vadovė Inga Ruginienė.
Lietuvą tebekaustant antrajai koronaviruso bangai, ekonomistai jau blogina šalies raidos prognozes. Šalies ūkis, Swedbank“ vertinimu, šiemet esą augs ne 5, o tik iki 2,7 proc., algos ūgtels 5 proc. infliacija 2 proc.
