Per 15 metų raudona nosis taip „užaugo“, kad nebetelpa pro palatų duris. Tiek džiaugsmo ir juoko, ašarų ir liūdesio, šypsenų ir vilties, neįtikėtinų istorijų „sugerta“, kad šią 180 centimetrų skersmens raudoną nosį teko įkurdinti Santaros klinikų hole. Simboliškai kovo 18-ąją „Raudonos nosys“ surengė įsimintiną dieną mažiesiems pacientams, nes net ir sudėtingose situacijose gyvenimą verta švęsti.
„Kai į palatą pasibeldžia klounai, pirmiausia suveikia nuostaba. Ašaros pradeda džiūti, laikas sustoja, o smalsumas nustelbia ūkanotas mintis. Tą akimirką tarsi atsiveria nerimo vakuumas ir visi gali įkvėpti. Kartą viena mama sakė: „Aš niekada nesitikėjau, kad klounų buvimas mane pačią paveiks labiau, nei mano vaiką“. Net paaugliai, kai ateina jų eilė keliauti į operacinę sako: „Niekada nesitikėjau, kad klounas mane lydės. Tikrai lydėsi?“. Raudona nosis nors yra pati mažiausia kaukė pasaulyje, savyje talpina didžiulę galią – keisti emocinę būseną. Raudona nosis kaip kempinė gali sugerti liūdesį, širdgėlą, pyktį... O taip pat sukurti mieliausią šypseną ar garsiausią juoką, kuris įsimins ilgam. Klouno nosis vis primena – galime atrasti bent lašelį džiaugsmo kasdien“, - dalinasi Živilė Dubrienė, „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ komunikacijos vadovė.
Per šiuos metus vyko didžiulis kismas emocinės sveikatos temoje ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, bet ir visuomenėje – pradėjome įsisamoninti, kad žmogaus emociniai poreikiai neatsiejami nuo fizinių.
„Situacija, kai vaikas patenka į ligoninę, sukelia įtampą tiek pačiam pacientui, kokio amžiaus jis bebūtų, tiek jo artimiesiems. Mes, medikai, darome viską, kad išspręstume sveikatos problemas, ir kasdien matome, kiek daug jausmų išgyvena jaunieji pacientai prieš bet kokią procedūrą. Emocinis pacientų bei jų artimųjų nusiteikimas gali būti labai pastiprinantis, padedantis gyti arba atvirkščiai – apsunkinti tiek medikų darbą, tiek sveikimą. Ne visada mums pakanka laiko pabūti šalia, paguosti ar nuraminti mažuosius pacientus, todėl labai džiaugiamės ilgamete bendryste su „Raudonomis nosimis”. Juk taip svarbu, kad jie dėmesį sutelkia ne į ligą, o į patį vaiką, jo patyrimus, emocijas, kuria aplinką, kurioje norisi juoktis, šmaikštauti, nesislėpti už palatos durų ar po užklotu. Tikiu, kad drauge su pacientais, mūsų kolektyvu minėsime dar ne vieną žaismingai svarbų Raudonų nosių jubiliejų”, – kalba Santaros klinikų Vaikų klinikinės grupės vadovas dr. Arūnas Strumila.
260 dienų per metus „Raudonos nosys“ praleidžia lankydami mažuosius pacientus ir vienišumo paraštėse atsidūrusius senjorus visoje Lietuvoje. Klounai padeda išjudėti liūdesį, išbūti skausmą, iššokti džiaugsmą, išjuokti nerimą.
„15 metų organizacijos amžiuje iš vienos pusės vis dar paauglystė, tačiau mūsų atveju – didžiulė branda. Užaugome visomis prasmėmis – tiek aktorių-klounų skaičiumi, tiek apsilankymų įvairiose įstaigose mastu, tiek skirtingų programų apimtimi. Šioje kelionėse svarbiausia – gebėjimas sukurti emocinį pokytį ten, kur jo trūksta labiausiai, taip, kad jį junta ne tik vaikai, jų tėvai, senjorai, bet ir medicinos personalas. Mums gera, kad per šiuos metus jau tapo normalu ligoninėje sutikti klounus, normalu palatoje ar vienišame kambarėlyje išgirsti juoką, normalu rūpintis emocijomis per humorą“, – dalinasi „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ vadovė Aistė Lacitė.
Per 15 metų „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ pradžiugino daugiau nei 250 tūkstančių Lietuvos vaikų ir senjorų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
