Pokalbis su dviejų populiariausių šalies kurortų merais – Palangos meru Šarūnu Vaitkumi ir Druskininkų meru Ričardu Malinausku, už kuriuos balsavo per 70 procentų vietos gyventojų.
– Ne tik Druskininkuose ir Palangoje, bet ir kituose kurortuose – Neringoje, Birštone – triuškinančia balsų persvara laimėjo buvę miestų vadovai. Kodėl taip yra? Ar kurortuose žmonės laimingesni, jei jiems valdžia labiau patinka, ar jie geriau gyvena?
Š. Vaitkus: Negaliu atsakyti už kitus miestus, tačiau Palangoje per pastaruosius 4 metus su komanda ne tik kalbėjome, bet ir padarėme daug darbų. Statome uždarą koncertų salę, sporto kompleksus, pagaliau atstatytas Palangos Kurhauzas, kuris 12 metų buvo miesto gėda. Kai nori, viską gali.
R. Malinauskas: Lietuvos kurortai nekonkuruoja, kiekvienas yra savitas. Savivaldybių vadovybė, tarybos yra numačiusios ir patvirtinusios tam tikrus prioritetus, kurie labai svarbūs tiek atvykstantiems, tiek vietiniams gyventojams. Pavyzdžiui, Druskininkuose apie 80 procentų gyventojų yra vienaip ar kitaip susiję su kurorto infrastruktūra, paslaugomis. Manau, panašiai yra ir kituose kurortuose. Žmonės, matydami nuveiktus darbus, juos ir vertina.
– Druskininkai jau senokai pasikeitė neatpažįstamai, Palanga tik dabar pradėjo keistis. Žmonėms patinka, kaip viskas tvarkoma?
Š. Vaitkus: Padarėme nemažai ir sustoti neketiname. Darbus tęsime ir toliau ir pažadus žmonėms vykdysime. Su privačiomis investicijomis toliau bus statomi sanatoriniai kompleksai, baseinų kompleksas su uždarais teniso kortais ir pirtimis. Ruošiame investicinį žemės sklypą verslininkams, kurie galėtų pastatyti ir vandens pramogų parką.
– Bandote išspręsti sezoniškumo problemą Palangoje? Druskininkai jau seniai tai padarė – į kurortą galima važiuoti bet kada ir gauti tas pačias paslaugas.
Š. Vaitkus: Taip. Kuriame infrastruktūrą, kuri veiktų visus metus, būtų uždara. Pavyzdys – koncertų salė, kuri veikė tik vasarą: dabar statome uždarą 2,2 tūkstančio sėdimų vietų salę, kur renginiai vyks ne tik vasarą.
– Pone Malinauskai, dėl savo ateities dar 4 metus esate ramus, taryboje taip pat turite daugumą. Ambicijų dar liko?
– Pasitikėjimas, kokį gavau per rinkimus ir aš asmeniškai, ir mūsų sąrašas, įpareigoja daryti dar daugiau, kad kurortas būtų dar patrauklesnis, įdomesnis. Buvusius Palangos merus buvo šiek tiek išpaikinusi jūra, esą turiu jūrą ir daugiau nieko nereikia. Prieš 15 metų Druskininkuose juokavome, kad reikia ir mums savo jūrą išsikasti, gal tuomet žmonėms būsime įdomesni. Dabar ketiname įgyvendinti projektą „jūra po stogu“. Prie vandens parko norime įrengti 70 metrų pakrantės zoną su natūraliu šildomu smėliu, atidaromu stogu. Tokios svajonės realios – jeigu dirbsime, tai ir padarysime.
– Ar pastaruoju metu jaučiate sumažėjusį turistų iš Rusijos, Baltarusijos skaičių?
Š. Vaitkus: Žiemos sezonu – per Kalėdas, Naujuosius metus – svečių iš Rusijos buvo apie 30 procentų mažiau. Baltarusijos gyventojai ir toliau važiuoja į Palangą, yra išankstinių užsakymų. Tačiau mes žiūrime ir kitomis kryptimis, kad ir į Norvegiją. Turime tiesioginį skrydį Oslas–Palanga, kainos norvegams čia labai patrauklios. Dairomės ir į kitas rinkas.
R. Malinauskas: Per pastaruosius 5 metus turistų srautas Druskininkuose išaugo nuo 17 iki 24 procentų. Nors rusų turistų skaičius dabar sumažėjo 20 procentų, padaugėjo turistų iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Izraelio, Vokietijos.
– Kaip skiriasi infrastruktūros užpildymas vasaros ir žiemos sezonais?
R. Malinauskas: Skirtumas labai nedidelis, Druskininkuose sezoniškumo problemos nėra. Didžiausias užimtumas – net iki 95 procentų – yra ten, kur po vienu stogu yra daug paslaugų, – maitinimas, apgyvendinimas, sveikatinimo paslaugos.
– Kadangi esate ne tik miestų ūkvedžiai, bet ir politikai, pakalbėkime ir apie rinkimus. Kaip vertinate naują nepartinių žmonių sėkmę šiuose rinkimuose? Ar tai problema, kaip teigia kai kurie partijų lyderiai, ar teigiamas dalykas?
R. Malinauskas: Savivaldybių rinkimuose pagrindinis vaidmuo tenka asmenybėms, kurios yra viename ar kitame sąraše. Manau, nesvarbu, kuriai partijai jos priklauso. Labai svarbu ir komanda, sutelkta į sąrašą. Pavyzdžiui, mūsų sąraše kas ketvirtas narys – nepartinis. Jeigu žmonės yra aktyvūs, mes juos mielai kviečiame į savo sąrašą ir partijos nariai dėl to neturi jokių pretenzijų. Man labai keista, kai išgirstu pasakymų apie vietos karaliukus, kunigaikščius ir panašiai. Mes esame lygiai tokie patys tų pačių bendruomenių nariai, tik tuos, kuriuos rinkimų naktį išrenka, staiga pavadina karaliukais, o tie, kurių neišrenka, ieško karaliukų. Aš Druskininkuose turiu tik vieną balsą iš 25 balsų taryboje. Jeigu tavęs taryboje niekas nepalaikys, nebūsi nei meras, nei karaliukas.
Š. Vaitkus: Sutinku su Ričardo teiginiu, kad viską lemia asmenybės, rinkimų sąrašo vedlys. Kita vertus, ar tikrai nepartinių sąrašuose yra vien tik nepartiniai? Pavyzdžiui, Palangoje nepartinių sąraše vos ne kas antras narys yra buvęs net keliose partijose, iš jų išėjo, gal susipyko. Dabar jie aiškina esą nepartiniai ir taip vilioja rinkėjus.
– Ar visuomeninių rinkimų komitetų sėkmė yra smūgis partinei sistemai? 10 procentų rinkėjų balsavo ne už partijas, o už nepartinius, kai kuriuose miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose – nepartinių kandidatai kausis antrajame rinkimų į mero postą ture, Alytuje meras jau išrinktas.
R. Malinauskas: Kiekviena savivaldybė yra labai savita, žmonės skirtingi. Ir vienose, ir kitose partijose yra ir susiskaldymų, aiškinimosi skyriuose, kas yra tikrasis lyderis. Manau, visų didžiųjų partijų problema – surasti lyderį regione, kuris galėtų paskui save vesti visą partijos sąrašą. Kai televizijoje bus du generaliniai direktoriai, manau, nebus gero rezultato, o partinėje sistemoje, deja, taip yra.
O kalbant apie visuomeninius rinkimų komitetus, manau, kad žmonės nori naujovių ir galvoja – o gal bus geriau? Naujas žmogus, nebuvęs valdžioje ir politikoje, gali sau leisti labai daug žadėti. Mano nuomone, pažadai turi būti realūs ir tai turi būti bene pagrindinis vietinio politiko bruožas – ką pasakiau, tą padariau, o ko negaliu padaryti – nežadu.
