Šilutės rajone gyvenantis veterinaras Gintaras gyvenimo būdo laidai „Nuo... iki...“ prisipažino, kad jaučiasi kaip naujai gimęs.
„Miegoti galėdavau tik sėdomis, o per kiemą iki mašinos, vos 10 metrų, nueiti pritrūkdavo jėgų, – paaiškina Gintaras, kaip jaučiasi, atsikratęs dviejų bulvių maišų svorio.
Dabar į jo buvusias kelnes tilpo du žmonės – jis pats ir „Nuo...iki...“ žurnalistė Giedrė Talmantienė.
127 kilogramų, daugiau nei pusės buvusio svorio, Gintarui atsikratyti padėjo jo stipri valia, speciali dieta, jį palaikiusi žmona Rasa, draugai ir bendradarbiai.
„Nenorėjau ir nusivilti, ir nuvilti“, - sako Gintaras, prisiminęs, su kokiu azartu visi pažįstami sekė sparčiai mažėjantį vyriškio svorį. 10 ar 12 kilogramų per mėnesį - Gintaras iš pradžių netikėjo, jog jam taip sekasi.
Gintaras, kaip ir ne vienas lietuvis, buvo Latvijos dietologo Levo Chazano pacientas. Pasisvėręs darbovietėje buvusiomis svarstyklėmis, kuriomis sverdavo veršelius, Gintaras, lydimas savo žmonos Rasos, nuvažiavo į pirmąjį susitikimą su dietologu. Jis svėrė 220 kilogramų.
Pradėjęs laikytis Latvijos dietologo sudarytos dietos, Gintaras tomis pačiomis veršeliams skirtomis svarstyklėmis sverdavosi kiekvieną savaitę, kol svoris nenukrito iki 120 kg.
„Pagal dietologo programą, iš raciono buvo išimti alkoholis ir cukrus. Cukraus negalėjo būti net duonoje ir raugintuose kopūstuose. Mėsa griežtai buvo keičiama žuvim. Valgymai buvo giežtai surikiuoti valandomis. Tarpas tarp pusryčių, pietų ir vakarienės buvo po 5 valandas. Po 4 mėnesių organizmas tapo kaip laikrodis. Norisi valgyti - pasižiūri į laikrodį ir matai, kad jau laikas“, - laidai „Nuo...iki...“ pasakojo šilutiškis veterinaras.
„Nuo...iki...“ – pirmadienį 19.40 val. per LNK.
