Kalbama, kad didysis apsipirkimo Lenkijoje bumas jau praeina, bet pasižvalgius prie Suvalkų parduotuvių taip neatrodo. Čia stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų kas antras lengvasis automobilis – su lietuviškais numeriais. Ir nors mūsų kol kas laikinasis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad greitai išvis neapsimokės važiuoti apsipirkti į Lenkiją, atrodo, kad tokie laikai ateis dar negreitai.
Tiesa, kuro kainos jau supanašėjo. Praėjusį antradienį Suvalkų degalinėse litras A-95 benzino kainavo vidutiniškai 3,65 lito (čia kainos bus perskaičiuotos litais antradienio dienos kursu: už zlotą – 0,81 lito), litras dyzelino – 3,08 lito.
Tad leiskimės ir mes kelionėn į artimiausią didesnę parduotuvę, kurioje apsiperka lietuviai. Nuo Kauno iki Suvalkuose esančio prekybos centro „Kaufland“ – lygiai 120 kilometrų. Jį net ir didžiausias žioplys suras be jokių žemėlapių ir navigacijos įrenginių, nes prekybos centras yra vos įvažiavus į miestą, dešinėje kelio pusėje.
Kelionė nuo Kauno iki Suvalkų važiuojant laikantis taisyklių užims kiek daugiau nei pusantros valandos. Nors kelyje daug krovininių automobilių, vairuotojai, važiuojantys lėčiau, mandagiai pasitraukia praleisdami skubančiuosius. Pasitaiko ir tokių, kurie lekia kaip be galvos, tačiau kelias nėra labai avaringas. Iki mūsų važiavimo dienos šiais metais jame buvo žuvęs vienas, o sužeisti – 5 žmonės.
Tie, kurie rečiau važinėja po užsienius, kelionės gali bijoti dėl pervažiavimo per sieną, nes pirmaisiais nepriklausomybės metais tai buvo baisiau už košmarišką sapną. Kilometrinės eilės, nešvarūs tualetai. Dabar sieną primena tik tušti likę pastatai ir žiovaujantis muitininkas. Jokių eilių, jokių sustojimų.
Lenkijoje yra visokių kelių, tačiau iki mums reikalingų Suvalkų jie nė kiek ne prastesni nei Lietuvoje.
Daugeliui dar kyla klausimas – kur keisti litus į zlotus? Kaune, „Snoro“ banke, tą dieną zlotas kainavo 83 centus, o „Kaufland‘o“ parduotuvėje esančiame valiutos kioske – 81 centą. Galima ir visai apseiti be zlotų (aišku, jei neisi į turgų ar mažesnes parduotuves) – didžiuosiuose prekybos centruose atsiskaityti galima kreditine kortele.
Tiesa, metalinio zloto gali prireikti imant vežimėlį, į kurį krausite prekes. Užrašas ant jo skelbia, kad tinka 1 ar 2 zlotai arba euras, tačiau ir čia galima surasti išeitį – labai gerai vežimėlį atrakina ir 50 lietuviškų centų.
Prieš parduotuvę – pas psichologą
Kai jau turime vežimėlį, su kitais „glodnais litvinais“ („išalkusiais lietuviais“) praveriame „Kaufland‘o“ duris. Šis prekybos centras panašus į mūsiškus, tik gal kiek ankštesnis. Tai turbūt dėl to, kad „litvinams“ būtų prikrauta kuo daugiau prekių. Aišku, lenkai, tai sakydami, mus gal ir nori pašiepti, tačiau ir patys prieš keletą metų lėkė į Lietuvą ieškoti pigesnių prekių. Dabar išpuiko ir tai užmiršo.
O ko neužmiršti, jei lietuviai – ir ne tik jie, bet ir čekai, vokiečiai – šluoja lenkiškas prekes ir taip leidžia lenkams būti turtingesnems. Štai statistika skelbia, kad per dešimtmetį Lenkijoje mėsos suvartojimas per metus kiekvienam gyventojui padidėjo nuo 62 iki 72 kilogramų. Sakysite, kad dabar kiekvienas lenkas tuos 10 kilogramų ir sušlamščia? Jei taip būtų, tai lenkai būtų tokie stori, kad tektų net parduotuvių duris prakirsti. Juolab kad daugiau kaip pusė tos mėsos – kiauliena, kuri, anot medikų, nesveika ir storinanti. Tad štai bent jau dalį iš tų dešimties kilogramų nuperkame mes. Aišku, gal mes ir skriaudžiame savo šalies biudžetą, bet užtat gelbstim kiekvienas savo šeimos piniginę. Ir už tai ačiū protingai lenkų vyriausybei.
Prieš įeinant į Lenkijos parduotuvę, būtų gerai apsilankyti pas psichologą, kad jis patartų kaip vaikščiojant ten, kur tiek daug pigių prekių, nesusirgti apsipirkimo liga. Dalis mūsiškių, ypač tų, kurie į Lenkiją atvažiuoja pirmą kartą, tokia „liga“ kaipmat suserga ir krauna į vežimėlius viską, kas papuola po ranka. Juk gerokai pigiau! O jau parvažiavę namo ir pradėję prekes krauti į šaldytuvus ar lentynas, pamato, kad vos ne pusė prekių – nelabai reikalingos.
Tad geriausia susirašyti ant popieriuko, ko reikia, ir ieškoti tik tų prekių. Tada kelionė į Lenkiją atsipirks su kaupu.
Pigiausia kiauliena
Verta pirkti kiaulieną ir jos gaminius. Pavydūs kaimynai gali jus erzinti, kad lenkiška kiauliena esanti kenksminga sveikatai, tačiau nekreipkite į tokias šnekas nė mažiausio dėmesio, nes tie jūsų kaimynai, nesvarbu, ar jie apsipirktų lietuviškose „Maximose“, ar turguose, perka tokią pačią lenkišką kiaulieną. Jeigu norite, kad kaimynai užsičiauptų, jiems galite pasakyti tokį sakinį: „Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, 90 procentų mūsų šalyje parduodamų mėsos produktų yra pagaminti iš atvežtinės mėsos“. Iš lenkiškos, daniškos, vokiškos ir net ispaniškos. Tose šalyse užauginta kiauliena gerokai pigesnė.
Tad ir „Kaufland‘e“ graži liesa sprandinė mums lankantis kainavo 11 litų, šoninė – panašiai tiek pat, išpjova – 16 litų. Turguose tai kainuotų dar porą litų pigiau. Verta pirkti ir karbonadus, maltą mėsą, dešreles. Vėl kiekvienam kilogramui sutaupysite ne po vieną, o po kelis litus.
Kilogramas antienos kainavo 10,5 lito, didžiulės karališkosios krevetės – tik 22,6 lito. Ko gero, dvigubai pigiau nei Lietuvoje. Perpus mažiau, o gal ir net dar daugiau, kainavo sultys. Litras 100 procentų obuolių sulčių kainavo 1,40 lito, apelsinų – 1,36, o 2 litrai vaisių nektaro – 3,22 lito. Labai pigus vanduo: 12 litrų tik 3,5 litų – beveik 3 kartus pigiau nei Lietuvoje.
Pigūs ir pieno gaminiai. Lydyti įvairaus skonio sūreliai (100 gramų) – po 1,12 lito, litras 3,2 procento pieno – 56 centai, kilogramas varškės – 6,47 lito, jogurto indelis – 1,2 lito. Trys litrai paprasto aliejaus kainavo vos 9,29 lito, o litras gero alyvuogių aliejaus – 14,5 lito.
Tad kai tokios kainos, nėra ko stebėtis, kad lietuviai, prisikrovę pilnus vežimus tokių prekių, krauna jas į automobilius ir važiuoja į parduotuvę dar kartą – pirkti vos ne 3 kartus pigesnių tokių pačių kaip Lietuvoje kremų, tualetinio popieriaus, valiklių, šveitiklių ir kitokių prekių.
Rungtynės su krize
Šį kartą nesidomėjome statybinėmis ir pramoninėmis prekėmis, bet žinovai sakė, kad ir jos pigesnės vos ne dvigubai. Garantuoti negalime, nes patys nematėme. Mūsų tikslas buvo įsitikinti, ar verta važiuoti į Lenkiją pirkti maisto ir kitų būtiniausių prekių. Įsitikinome – verta. Atsipirks ir benzino kaina, ir dar liks.
Be to, kaip sakė mūsų vairuotojas Rolandas, susitaupo dar ir dėl to, kad nereikia taip tankiai eiti į parduotuvę. Nors eini į „Maximą“ ar kitą prekybos centrą pirkti tik pieno ar duonos, bet dažnai nusiperki ir tai, ko nereikia. O kai šaldytuvas pilnas, galima kirsti karbonadus, užsigerti sultimis ir, jei turi darbą ir dar gauni atlyginimą, rodyti krizei trijų pirštų kombinaciją.
Aišku, labai erzinti tos krizės nereikia, nes ką gali žinoti, kiek tie lenkai dar sugebės prekiauti tokiomis pigiomis prekėmis. Tie, kurie važiavo į Suvalkus, Augustavą ar Balstogę (Bialystoką) prieš pusmetį, sako, kad tada viskas buvo dar bent 20 procentų pigiau. Matydami, kad „litvinai“ viską iššluoja, lenkai po truputį brangina prekes, bet kol kas jos vis tiek ne tokios brangios, kaip Lietuvoje.
TIK FAKTAI:
Lietuvoje per metus užauginama milijonas kiaulių. Sovietmečiu kiekvienam lietuviui tekdavo po kiaulę: užaugindavome 3 milijonus. Panašiai, apie 3 milijonus kiaulių, buvo užauginama ir smetoninėje Lietuvoje.
***
Lenkija pagal kiaulių auginimą Europos Sąjungoje užima trečiąją vietą – užaugina 17 milijonų kiaulių. Daugiau užaugina tik vokiečiai ir ispanai.
***
Patekus į bėdą Lenkijoje, reikia skambinti numeriu 911. Lietuvos konsulato Seinuose – „Lietuvių namų“ – telefonas +48783677548.
