Anot mero, oficialias derybas su „Axis industries“ ir partneriais dėl koncesijos sutarties planuota pradėti po poros savaičių, tačiau to padaryti nebus galima, jei Vyriausybė galutinai nepritars vienintelio konkurso dalyvio ir laimėtojo pateiktam išsamiam pasiūlymui.
„Pozicijos yra tokios: „Axis industries“ yra pateikę pasiūlymą, jis pripažintas išsamiu, o Vyriausybė sako, kad jis toks negali būti. Koreguoti jo iš principo partneris nėra pasiruošęs. Tai yra ne finansinė, o teisinė kalba. Svarbu suprasti, kad be Vyriausybės atstovų, be Vyriausybės pritarimo, nes jie turi komisijoje daugumą, lemiantį balsą, mes negalėsime pajudėti derybose“, – teigė R. Šimašius.
Savivaldybė ir Vyriausybė nesutaria dėl statybų finansavimo: Vyriausybė teigia, kad skirti finansavimą galima tik jau užbaigus atskirus daugiafunkcinio komplekso objektus, tuo metu savivaldybė laikosi pozicijos, kad sutartis numato tik galutinį atsiskaitymo terminą – tris metus po statybų pabaigos, bet nėra kalbama apie atsiskaitymų pradžią. „Axis industries“ siekia, kad jau vykdant komplekso statybas Vyriausybė finansuotų iki 49 proc. išlaidų.
R. Šimašius sako, kad jam panašu, jog Vyriausybė ir premjeras Saulius Skvernelis, įvardijamas kaip galimas kandidatas rinkimuose į prezidentus, ieško priežasčių, kad stadionas Vilniuje neatsirastų.
„Gandų apie politinį sabotažą prisiklausau daug: ir apie prezidentinės kampanijos dalykus, kad mainais už politinę paramą lyg ir į Kauną tie pinigai gali nukeliauti. Bet aš nematau priežasčių, kodėl dviejų stadionų Lietuvai nereikėtų: futbolo ir lengvosios atletikos Kaune ir futbolo – Vilniuje, su lengvosios atletikos maniežu atskirai. O tokių gandų tikrai yra“, – sako jis.
S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad atsiskaitymai už nacionalinį stadioną su potencialiais rangovais galimi tik šiems užbaigus projektą ar atskiras jo dalis ir tai, jo teigimu, buvo įtvirtinta konkurso sąlygose.
Savo ruožtu R. Šimašius tvirtina, kad savivaldybė svarstytų ir prisiimti dalį statybų išlaidų pati arba suteikti paskolos garantiją – jo nuomone, jos turėtų sudaryti gerokai mažiau nei 49 procentus.
Savivaldybė skaičiuoja, kad Vyriausybei nesutikus su derybinėmis pozicijomis, projektas pabrangtų apie 12 mln. eurų.
„Viduje esame apsisprendę, kad netgi savivaldybė svarstytų, ar savo lėšomis, ar garantijomis, ar kitaip dalyvauti tame projekte – anksčiau ir daugiau, nei numatyta pagal savivaldybės įsipareigojimus, patys ieškotumėme kelių pradėti mokėti lėšas ir statybų metu, ir galimai net ir už Vyriausybę. Bet iš Vyriausybės reikia lankstaus, adekvataus požiūrio“, – sakė jis.
„Axis Industries“ kartu su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų įmonėmis „Populous“ bei „Cloud architektai“ kompleksą siūlo pastatyti už 79,9 mln. eurų. Derybos su įmonėmis pradėtos balandį, teismui leidus tęsti konkurso procedūras.
Pirmadienį Vilniaus savivaldybė informavo, kad derybas ketinama baigti iki rugpjūčio.
Konkurso procedūros buvo sustabdytos bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ prašymu. Jos pasiūlymas buvo atmestas, nes pateiktas ne per informacinę viešųjų pirkimų sistemą, kaip reikalauta, o užklijuotame voke. „Vilniaus nacionalinis stadionas“ su partneriais darbus siūlė atlikti už 77,886 mln. eurų.
„Axis Industries“ grupės siūlomas 33,8 mln. eurų vertės futbolo stadionas, pasak pasiūlymo rengėjų, atitiks ketvirtąją UEFA kategoriją, jame tilps 15 tūkst. žiūrovų. Be to, šalia planuojama pastatyti tris lauko futbolo aikštes, šešias dengtas krepšinio aikšteles, kultūros centrą, biblioteką, vaikų darželį, nacionalinį sporto muziejų.
Numatyta, kad koncesininko sutartis turėtų būti pasirašoma 25 metams, o šalia prekybos centro „Akropolis“ pastatytas kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei.
