Televizijos, pramoginių projektų veteraną nustebinti nėra paprasta. Kada ir kas Jus nustebino paskutinį kartą?
Čia geras klausimas (juokiasi). Reikia atsirinkti, nes paprastai gyveni savo projektais, nėra kada „kultūrintis“. Bet vakar buvau baleto trupės „Complexions“ pasirodyme. Man tikrai žiauriai patiko šitie treniruoti kūnai. Esu sukūręs gražius šokių projektus, pavyzdžiui, „Tu gali šokti“. Vakarykštis pasirodymas man sukėlė nostalgiją ir pažadino gero šokio skonį.
Kas Jums sugadina nuotaiką?
Niurzgliai, neapsisprendėliai ir tie, kuriems viskas visada gerai arba blogai. Tačiau labiausiai man nepatinka niurzgliai (juokiasi).
Su kuria Lietuvos įžymybe nenorėtumėte būti ištremtas į negyvenamą salą?
Matai, kai su visais dirbu, tai nekorektiška tokius klausimus man užduoti (juokiasi). Ne, iš manęs neištrauksite. Nežinau. Negali žinoti, neišvažiavęs su žmogumi į negyvenamą salą. Galbūt, jis atrodo vienoks, o pasirodytų labai geras ir jautrus. Reikia pažinti žmones ir neteisti jų iš anksto.
Metėte rūkyti, atsisakėte alkoholio. Kam negalite atsispirti?
Neatsisakyčiau bulvinio blyno. Labai lietuviška ir paprasta. Man suši tik antroje vietoje (juokiasi).
Kaip kovojate su stresu?
Stresas stresui nelygus. Yra buitinio streso daug šiame gyvenime, pavyzdžiui, nuvažiuoti kažkur greitai pro kamščius. Yra ir rimto streso. Per tuos kelis tūkstančius tiesioginių transliacijų buvo visko – ir šoną skaudėjo, ir visą kūną skaudėjo, tačiau tu važiuoji toliau.
Kokia yra didžiausia Jūsų baimė?
Ne mirtis, ne vorai, ne badas. Manau, karas. Dabar labai daug sukelta to šaršalo ir streso dėl šito, bet jeigu taip jau rimtai pagalvojus, aš manau, kad tai yra siaubingiausias dalykas, kuris galėtų įvykti žmonijai.
Kaip išgarsėti Lietuvoje?
Vieno recepto nėra. Vienus išgarsina darbai. Aš esu linkęs prie šito recepto. Gerbiu žmogų ir jį vertinu pagal tai, ką jis yra padaręs. Arba, ko jis geriau ir nedaro. Pavyzdžiui, neteršia eterio (juokiasi). Mano patarimas – geriau garsinkite save gerais darbais. Kaip matote, labai skirtingi žmonės išgarsėja, pavyzdžiui, Agness Landau ar Monika Šalčiūtė. O kas gali pasakyti jų receptą? Atrodo, visi juokiasi, bado pirštais, bet visi skaito, žiūri. Ką mes galime apie tai pasakyti? Čia yra mūsų visuomenės veidrodis. Tokie mes esame. Vat ir atspindys jums.
Nedaugelis žino, kad studijavote dailę. Kada paskutinį kartą piešėte?
Piešiu su vaiku. Dabar piešiu vampyriukus, pabaisas, žvėriukus. Manęs prašo nupiešti filmukų personažus, o dukrelė juos spalvina. O šiaip, teptuko šimtą metų nebuvau paėmęs į rankas. Manau, kad sėsiu ir nupiešiu naują „Bix“ albumo viršelį. Jau greitai, nes naujų dainų įrašai baigti. Jos turėtų pradėti skambėti jau šią vasarą. O man tikrai reikia naujo viršelio, tai sėsiu ir piešiu (juokiasi).
Ar sirgote žvaigždžių liga?
Būtų nesąmonė atsakyti, kad tuo nepersirgau. Skiepų nuo šios ligos praktiškai nėra. Nors ne, yra. Aš žinau vieną skiepą – reiklumas, darbas, savikritika. Aš esu labai savikritiškas, kartais net per daug. Pamenu tą pradinę stadiją, kai apie „Bix“ pradėjo laikraščiai rašyti, gatvėje atpažinti, be abejo, žvaigždžių ligos apraiškų buvo. Pykino truputį, galva nedaug svaigo, bet praėjo greitai. Man įveikti šią ligą padėjo noras vis geriau padaryti, tas perfekcionizmas. Niekada nebuvau patenkintas nė viena daina, nė vienu savo piešiniu, nė vienu savo pasisakymu ir dabar nesu patenkintas ką šneku (juokiasi). Noriu padaryti geriau.
„Tangomanija“ buvo vienas sėkmingiausių pramoginių televizijos projektų. Kodėl nesugrįžtate į televizijos eterį?
Nežinau, visai gal ir neblogai būtų pensininkams sukurti laidą „Tangomaniją“. Mes vis pajuokaujam su Marijonu ir Martynu, sakydami – kuriam laidą pensininkams, kai pasensim bus įdomu pakalbėti apie nueitą gyvenimo kelią. Jeigu mes sugrįžtume su ta pačia komanda, manau, tai suveiktų. Palikime tai ateičiai.
Ko apie save niekada nesate atskleidęs žiniasklaidai?
Kad esu kairiarankis.
