Gūžčioti verčia ir teistų kandidatų skaičius, tokių – net pusė tūkstančio. Tiesa, gali stebinti kai kurių į valdžią susiruošusių asmenų amžius – štai vyriausiam kandidatui – 94-eri.
Per Seimo rinkimus valdžią iš rankų paleidęs valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis rinkėjų suteikto mandato nevertino ir iš parlamento pasitraukė. Dabar „Agrokoncerno“ akcininkas – jau kandidatas į Šiaulių rajono tarybą, įsirašęs kukliu paskutiniu numeriu. Tik kas mažiau kuklu – tai Karbauskio turtas. Valstiečių lyderis išlieka turtingiausiu politiku, jo lėšos ir kitas turtas viršija 26 milijonus eurų.
„Man dėl jų tikrai negėda, jei aš būčiau tuos pinigus ne uždirbęs mokėdamas mokesčius, o kitais būdais, gavęs dovanų, man gal būtų nepatogumų. Dabar nepatogumų tikrai nėra, mes labai daug mecenuojam“, – teigia R. Karbauskis.
Likus mėnesiui iki savivaldos rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija skelbia ir kitų kandidatų turtą bei kitus duomenis. Antrasis turtingiausias kandidatas – Klaipėdos verslininkas, buvęs „Birių krovinių terminalo“ direktorius Vidmantas Dambrauskas. Jo turtas – 19 mln. eurų.
Po jų su devyniais milijonais rikiuojasi Žaliųjų partijos vadovas Remigijus Lapinskas.
Didmiesčiams vadovauti panorusių politikų turtai mažesni. Iš 16-os kandidatų į Vilniaus miesto merus didžiausi aruodai – Artūro Zuoko rankose. Vien vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių jis turi už daugiau nei 1,2 mln. eurų. Kukliausios – Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus santaupos, Seimo narys deklaravęs 5,5 tūkst. eurų.
Vienas turtingiausių kandidatų į merus – Visvaldas Matijošaitis. Trečios kadencijos siekiantis verslininkas valdo 5 mln. eurų – gerokai daugiau nei jo varžovai.
Klaipėdos miestui milijonieriai nevadovaus. Turtingiausias kandidatas – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, jo turtas siekia pusę milijono eurų.
Iš viso į tarybas ir merus pretenduoja 109 milijonieriai. Daugiausia jų – valstiečių, konservatorių ir socdemų gretose. Politologai kelia klausimą – kodėl šešiaženklius turtus sukaupę verslininkai taip nori į valdžią?
„Savivaldos politika turi savo specifiką, ten yra daug ir su verslu susijusių dalykų. Ir tada klausimas dėl interesų painiojimo daug aštresnis. Čia svarbu ne tas finansų turėjimas, bet jų tikslas, ką jie nori padaryti savivaldoj“, – teigia politologė Rima Urbonaitė.
„Aš matau tame norą uždėti leteną ant politinių procesų kontrolės, galbūt resursų kontrolės. Juk jie puikiai mato – jei nesi prie valdžios savivaldybėj, tavo projektai gali strigti“, – sako politologas Bernaras Ivanovas.
Padvigubėjo teistų kandidatų, tokių į tarybas pretenduoja apie pusė tūkstančio.
„Liūdna, nes kandidatai veikiau tiktų į kitokį kastingą, ne savivaldybių rinkimų. Nors pamenam ir anksčiau, į sąrašus visokie Enrikai patekdavo Kaune. Tai nieko naujo“, – kalba B. Ivanovas.
Nieko naujo ir lyčių balanso reikaluose, moterys į merus ir toliau neina, iš visų kandidatų moterų – vos ketvirtadalis. Kur kas labiau moterys nori tapti tarybų narėmis. Apskritai, pasak politologų, kandidatų sąrašai atskleidžia niūrią tiesą – atstovauti savo regionams dažnai siekia ne vietos bendruomenių nariai, o partijų priskirti delegatai, gal net neperkandę vietos problemų.
„Matome kandidatus, siunčiamus partijų iš viršaus į tuos miestus kaip emisarus, atstovus, kurių funkcija būtų užtikrinti savivaldybių resursų panaudojimą partinių reikalų labui“, – tvirtina B. Ivanovas.
„Turėsime turbūt rekordinį Seimo narių skaičių, dalyvaujančių savivaldos rinkimuose, tai irgi šį tą rodo. Kad partijos yra desperacijoje“, – teigia R. Urbonaitė.
Pasak VRK, statistinis kandidatas yra pusamžis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas siekia 100 tūkst. eurų. Vyriausią kandidatą šįkart deleguoja Demokratų sąjunga, į Ukmergės rajono tarybą pretenduojančiam Juozapui Minauskui – 94-eri.
