2024 m. rugpjūčio 31 d. JT žmogaus teisių stebėjimo komanda Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 11 743 nužudytus ir 24 614 sužeistus civilius Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.
JT ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad tikrieji aukų skaičiai yra daug didesni. Sunku patikrinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, ypač tokiose vietovėse kaip nuniokotas Mariupolio uostamiestis, kuris šiuo metu yra Rusijos rankose.
Ukrainos prokurorai teigė, kad iki 2024 m. lapkričio 14 d. žuvo net 589 ukrainiečių vaikai. Nors karo metu nukentėjo ir civiliai gyventojai, vis dėlto, didžioji dauguma žuvusiųjų yra kariai.
Abi pusės griežtai saugo savo karinius nuostolius kaip nacionalinio saugumo paslaptis, o Vakarų šalių vieši vertinimai, pagrįsti žvalgybos ataskaitomis, labai skiriasi. Tačiau dauguma jų skaičiuoja šimtus tūkstančių sužeistųjų ir žuvusiųjų iš abiejų pusių.
Vakarų šalys mano, kad Rusija patyrė kur kas didesnių nuostolių nei Ukraina, nes intensyvių kovų metu kartais per dieną žūdavo daugiau nei 1 000 rusų karių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2024 m. vasarį pareiškė, kad žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tačiau jis nepateikė jokių duomenų apie sužeistųjų ar dingusiųjų be žinios skaičių.
Be tiesioginių aukų, dėl karo visoje Ukrainoje padidėjo mirtingumas dėl įvairių priežasčių, maždaug trečdaliu sumažėjo gimstamumas, daugiau kaip 6 mln. ukrainiečių pabėgo į Europą, o beveik 4 mln. šalies viduje buvo priversti palikti savo namus.
Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad nuo invazijos pradžios Ukrainos gyventojų skaičius sumažėjo 10 milijonų, arba maždaug ketvirtadaliu.
Prarasta teritorija
Rusija šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, kuri yra beveik Graikijos dydžio.
Maskvos pajėgos 2022 m. pradžioje įsiveržė į Ukrainą, pasiekė Kyjivo apylinkes Šiaurėje ir kirto Dniepro upę Pietuose.
Pirmaisiais karo metais Ukrainos kariuomenė jas stūmė atgal, tačiau Rusija vis tiek išlaikė Pietų ir Rytų teritorijos plotus, pridėdama juos prie žemių, kurias ji ir jos įgaliotiniai jau buvo užgrobę 2014 m.
Dabar Maskva užėmė beveik visą Donbaso regioną Ukrainos Rytuose ir visą Azovo jūros pakrantę Pietuose.
Daugelis Maskvos užgrobtų miestų fronto zonoje buvo sugriauti, didžiausias iš jų – Mariupolis, kuriame prieš karą gyveno apie pusę milijono gyventojų.
Pastaraisiais metais Rusija pamažu išplėtė savo įtaką intensyviose kovose, daugiausia Donbase. Ukraina savo ruožtu rugpjūčio mėn. pradėjo pirmąjį plataus masto puolimą Rusijos teritorijoje ir užėmė dalį vakarinės Rusijos Kursko srities.
Iššūkiai ekonomikoje
2022 m. Ukrainos ekonomika susitraukė maždaug trečdaliu. Nepaisant augimo 2023 m. ir šiais metais, ji vis dar sudaro tik 78 proc. dydžio, buvusio prieš invaziją.
Naujausiame turimame Pasaulio banko, Europos Komisijos, Jungtinių Tautų ir Ukrainos vyriausybės vertinime nustatyta, kad 2023 m. gruodžio mėn. tiesioginė karo žala Ukrainoje siekė 152 mlrd. dolerių (144 mlrd. eurų), o labiausiai nukentėjo būsto, transporto, prekybos ir pramonės, energetikos ir žemės ūkio sektoriai.
Pasaulio bankas ir Ukrainos vyriausybė apskaičiavo, kad praėjusių metų gruodžio mėn. pabaigoje bendros atstatymo ir atkūrimo išlaidos siekė 486 mlrd. dolerių. Ši suma 2,8 karto viršija nominalų Ukrainos bendrąjį vidaus produktą 2023 m., remiantis ekonomikos ministerijos duomenimis.
Ypač smarkiai nukentėjo Ukrainos energetikos sektorius, nes Rusija nuolat taikosi į infrastruktūrą rengdama tolimojo nuotolio atakas.
Ukraina yra vienas iš pagrindinių grūdų šaltinių pasaulyje, o karo pradžioje nutrauktas jos eksportas pagilino pasaulinę maisto krizę. Vėliau eksportas iš esmės atsigavo, nes Ukraina rado būdų, kaip apeiti faktinę Rusijos blokadą.
Ukraina didžiąją dalį valstybės pajamų skiria gynybai finansuoti, o pensijoms, viešojo sektoriaus atlyginimams ir kitoms socialinėms išlaidoms išmokėti remiasi Vakarų partnerių finansine pagalba.
Kiekviena kovos diena Kyjivui kainuoja apie 140 mln. dolerių (apie 136 mln. eurų), teigė parlamento biudžeto komiteto vadovė Roksolana Pidlasa.
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad gynybai bus skiriama apie 26 proc. Ukrainos BVP, arba 53,3 mlrd. JAV dolerių (apie 50 mlrd. eurų).
Ukraina iš Vakarų partnerių jau gavo daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (apie 94,7 mlrd. eurų) finansinės pagalbos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
