Kaip nurodo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), šiuo metu didžiausiais atlyginimais galėtų pasigirti policijos pareigūnai, o mažiausiais turi tenkintis pasieniečiai.
Pirminės grandies policijos pareigūnas nuo šių metų liepos 1 d. uždirba 600, o viduriniosios grandies 700 Eur. Nuo kitų metų sausio pradedantis policininkas uždirbs 700, o vidurinės grandies – 850 Eur atskaičius mokesčius.
Nuo liepos 1 d. pradedantis ugniagesys uždirba 500 eurų, o viduriniosios grandies – iki 650 eurų atskaičius mokesčius. Nuo 2017 m. sausio minimalus pirminės grandies pareigūnų darbo užmokestis bus 550 eurų, o viduriniosios grandies pareigūnų – 750 eurų.
Viešojo saugumo tarnyba (VST) informavo profesinę sąjungą, kad nuo šių metų liepos 1 d. pradedančio pareigūno darbo užmokestis yra apie 500 Eur, vidurinės grandies – apie 730 Eur „į rankas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pirminės grandies pareigūnas uždirbs apie 540 Eur, vidurinės – apie 780 Eur atskaičius mokesčius.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) pirminės grandies pasieniečio darbo užmokestis nuo liepos 1 d. bus apie 422 Eur, o vidurinės grandies apie 530 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pradedantis pasieniečio (tiek pirminės, tiek vidurinės grandies) atlygis padidės 65 Eur dėl priedo už laipsnius.
Bedė pirštu į Seimo narius
Apie tai, kad Lietuvoje policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai ir kiti statutiniai pareigūnai turėtų uždirbti bent 1000 Eur „į rankas“ prakalbo buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Vis dėlto, jis pasitraukė iš užimamų pareigų, taigi programos „1000“ klausimas pakibo ore.
NPPSS pirmininkas Vladimir Banel portalui tv3.lt pasakojo, kad vilčių, jog bus pasiektas tikslas kiekvienam pareigūnui gauti po 1000 Eur atlyginimą teikė ministro veikla, Seime ne vienerius metus svarstytas Vidaus tarnybos statutas ir aktyvi pareigūnų bendruomenės veikla. Vis dėlto, parlamentarai savo sprendimais pareigūnus, pasak V. Banel, nuvylė.
NPPSS vadovas akcentavo, kad statutas buvo priimtas, tačiau nepilnai, tai yra kelių nuostatų, kurios leistų pareigūnams gauti didesnį atlyginimą, atsižvelgiant į jų pasiekimus, įsigaliojimas nukeltas į 2016 liepos 1 d., nors NPPSS ragino tai padaryti nuo 2016 m. sausio 1d.
„Programa „1000“ gavo įrankius, bet tuo pačiu gavo ir smūgį į nugarą, nes politikai padarė reveransą, atidėdami tam tikras statuto nuostatų įsigaliojimo datas.
Galima ir reikėjo veikti dar greičiau ir mes raginome politikus tai daryti, nes tos statuto dalys – 40 valandų darbo rėžimas ir didesnis apmokėjimas už pareiginius laipsnius – tikrai nereikalauja milžiniškų pinigų. Jeigu neklystu, tai buvo apie 17-20 milijonų eurų.
J. Sabatauskas (Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas) tik iš ketvirto karto procedūriškai sustabdė tai. Tiek Darbo partija, tiek LSDP buvo prieš teisėsaugos modernizavimą, stiprinimą, pažangą ir žmonių saugumo didinimą. Jų pagrindinė logika ir motyvas buvo buhalterinis: tam reikia pinigų. J. Sabatauskas rėmėsi finansų ministro R. Šadžiaus paskaičiavimais, sakydamas, kad tai yra nepakeliama našta“, – stebėjosi V. Banel.
Statutinių pareigūnų atstovas stebėjosi ir dalies parlamentarų svarstymais, jog teisėsaugos finansavimą galima didinti tik sumažinus krašto gynybai skirtą „pyrago dalį“.
„Daug girdėjome populistinių šūkių, ypatingai svarstant 2016 m. valstybės biudžetą rudens sesijoje. Tie, kurie tarsi palaikė programą „1000“, sakė, kad reikia atimti dalį lėšų iš krašto apsaugos ir atiduoti vidaus pajėgoms. Tai irgi nėra gerai, nes kariuomenė turi būti stipri, pasirengusi. Mano nuomone, atremti grėsmes privalome būti pasirengę nuolatos. Galime pažvelgti į Šveicarijos, Estijos, Izraelio gynybos strategijas ir suprasime, kaip toli mes dar esame.
Visiškai nepateisinama, kai „vidaus kariuomenė“ yra apleidžiama. Būtent šie pareigūnai tiesiogiai kasdien reaguoja į įvykius. Prisiminkime traukinio, kuriuo važiavo Rusijos kariai, istoriją, - pagrindinis darbas atiteko policininkams ir pasieniečiams. Į „Kalašnikovo“ pagrobimą operatyviai sureagavo policija. . Šiose situacijose reagavo ir dirbo vidaus kariuomenė, o ne specialūs kariniai būriai, batalionai. Negalime pateisinti spekuliavimo saugumo atžvilgiu. Tiek išorinis, tiek vidinis saugumas yra neatsiejami vienas nuo kito ir jie kartu privalo tapti neginčijamu prioritetu“, – kalbėjo V. Banel.
Seimo rinkimai neramina
„Mes neturime programos „1000” išdėlioti per 5 ar 6 metus ir sugalvoti geopolitinių, lokalių ar kitų priežasčių, kodėl tos programos nevykdyti. Net nuo pačių artimiausių estų atsiliekame kone dešimtmečiu. Praėjusių metų pabaigoje Premjeras Algirdas Butkevičius teigė esąs šokiruotas pareigūnų darbo užmokesčio dydžiu ir žadėjo, kad nuo šių metų vidurio žemiausios ir vidurinės grandies pareigūnai uždirbs bent 600-700 eurų per mėnesį. Atlyginimai pareigūnams padidėjo, policijoje pasiekė minėtus 600-700 eurų, tačiau tai tik pirmi žingsniai, visos tarnybos privalo pasitempti.
Manau, kad visai realu, kad 2017 metų pabaigoje galėtume kalbėti apie programos „1000“ pasiekimą“, – kalbėjo NPPSS vadovas paklaustas, ar tikisi, jog Lietuvos pareigūnai kada nors galės tikėtis 1000 Eur dydžio atlyginimo.
Ar 1000 eurų algos svajonę gali nubraukti 2016 m. Seimo rinkimų baigtis ir po rinkimų valdžią atėję politikai?
V. Banel neslėpė, jog artėjantys rinkimai pareigūnus neramina, mat praktika rodo, kad į valdžią atėję politikai gali elgtis visiškai neprognozuojamai.
„Galime prisiminti 2009-uosius, kuomet į valdžią atėjo konservatorių Vyriausybė, kuri mažino vidaus reikalų sistemai skiriamas lėšas ir iššaukė protestus. Situacija vėliau keitėsi, bet buvo padaryta didžiulė žala, kurios padarinius matome iki šiol.
Dabartinė Vyriausybė nepasižymėjo taip pat ypatingu veikimu. Tik tada, kai nesitraukdavome nuo jų durų, buvo imamasi veiksmų. Natūralu, kad yra nerimas.
Galbūt ateis dar kiti ir jie dar kitaip matys situaciją. Kartu tai yra nauji iššūkiai ir darbų tęstinumo galimybė. Manau ir tikiuosi, kad radikalių posūkių teisėsaugos sistemoje nebus“, – svarstė NPPSS pirmininkas.
Pasieniečių biudžetas nepasiekė net prieškrizinio lygio
Pasieniečių, kurie šiuo metu, pagal NPPSS pateiktą statistiką, yra vieni mažiausiai uždirbančių statutinių pareigūnų vadas Renatas Požėla neslėpė, jog VSAT, nepaisant intensyvių vidinių pertvarkų, atlyginimų didinimo, išgyvena ne pačius geriausius laikus.
„Nors šiais metais turėjome didesnį biudžetą negu praėjusiais metais, bet, lyginant su 2008 metais, tai yra prieškrizinį mūsų biudžetą, tai toli gražu tai dar nėra tos lėšos ir mes nesame pasiekę prieškrizinio lygio“, – portalui tv3.lt atviravo VSAT vadas.
R. Požėlos teigimu, VSAT pareigūnai turi vilčių, jog jų algos sieks 1000 eurų, tačiau, pasak tarnybos vadovo, be politinės valios to pasiekti nepavyks.
„Kaip mums pavyks artimiausių 2-3 metų perspektyvoje pasiekti tam tikrų rezultatų, didžiąja dalimi priklausys nuo mūsų papildomų poreikių įgyvendinimo.
Mūsų tarnyba yra tokia, kad mes matome geopolitines grėsmes, mes matome, kad tikrai kiekvienas pareigūnas, šiuo metu tarnaujantis, mums yra reikalingas, taigi pertvarkos nukreiptos į pareigūno motyvacijos didinimą, bet šioje vietoje vien mūsų pastangų vykdyti vidines reformas yra maža“, – aiškino R. Požėla.
Seimo rinkimai ir nauja valdančioji koalicija, pasak pašnekovo, pasieniečius taip pat neramina.
„Tai gali būti pavojus, bet gali būti ir naujos galimybės. Gali ateiti žmonės, kurie dar labiau mato vidaus nacionalinį saugumą kaip esminį mūsų šalies prioritetą ir tokie žmonės imsis dar aktyvesnių veiksmų stiprinti šias pozicijas. Sunku atsakyti, ar tai yra grėsmė, ar galimybė. Bet gali būti ir taip, ir taip. Vis dėlto, į Seimo rinkimus žvelgiame su santūriu optimizmu“, – kalbėjo R. Požėla.
TTK pirmininkas: smarkiai perdeda
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socdemas Julius Sabatauskas portalui tv3.lt teigė esantis nustebęs dėl pareigūnų profsąjungų kritikos parlamentui. Anot jo, Vidaus tarnybos statuto pataisoms parlamentarai nesipriešino, o tam tikrų dokumento nuostatų, kurios atvertų kelią pareigūnų algų augimui, įsigaliojimo nukėlimas į 2017 m. buvo susijęs su pinigų trūkumu.
„Mes viskam pritarėme, kad buvo suderinta su Vidaus reikalų ministerija, kuriai tuo metu vadovavo S. Skvernelis.
Visam statuto įsigaliojimui iš karto praktiškai buvo nepasiruošta. Rėmėmės Finansų ministerijos išvadomis, kad finansai toms premijoms už laipsnius bus duodami palaipsniui, tai yra 2016-2017 metais“, – aiškino J. Sabatauskas.
„Žinote, mes galime priimti bet kokį įstatymą, bet, jeigu tam įstatymo įgyvendinimui reikia pinigų, toks įstatymas taps neįgyvendinamu. Kiekvienam įstatymui, kurio įgyvendinimui reikia pinigų, turi būti paskaičiuotos lėšos ir iš kokių šaltinių jas reikia paimti. [...] Mes galime nustatyti, kad kiekvienam pareigūnui po milijoną mokėsime į metus, bet tai nebus įvykdoma. Ar tai bus geriau?
Švelniai sakant, profsąjungos smarkiai perdeda ir turėtų labiau gilintis į tuos dalykus, o ne vadovautis savo norais ir emocijomis“, – pridūrė TTK pirmininkas.
