Žurnalas „Wired“ sudarė 50 žmonių, kurie turės didžiausią įtaką mūsų ateičiai, sąrašą. Atrenkant kandidatus buvo apklausti ekspertai – mokslo, meno ir verslo lyderiai: pradedant „Wikipedia“ įkūrėju Jimmy Wales'u ir baigiant dailininku Ai Weiwei. Žurnalas „Theory and practice“ atrinko dešimt įdomiausių žmonių iš šio sąrašo.
1. Pattie Maes – tyrimų medialaboratorijos MIT įkūrėja ir idealogė užsiima naujų instrumentų, skirtų darbui su skaitmenine informacija, kūrimu vietoj pasenusios, prieš 40 metų sukurtos įrangos: klaviatūros ir pelės. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiuolaikinis žmogus jau turi pakankamai prieigos prie interneto, tačiau P. Maes taip nemano, ji tikina, kad kasdieniame gyvenime mes neišnaudojame visų tinklo galimybių, pavyzdžiui, apsipirkinėdami prekybos centre, mes galėtume naudoti mobilųjį telefoną tik socialiai atsakingų gamintojų produkcijos įsigijimui. Dėl to jos grupė ieško būdų, kaip iš tiesų giliai ir paprastai naudotis skaitmenine informacija, naudojantis ja kaip šeštuoju pojūčiu.
Būtent taip vadinasi jos pats įžymiausias įrenginys, kurią sukūrė jos grupė – „Sixth sense“. Šio neįtikėtino įtaiso prototipas P. Maes ir jos studentams kainavo 350 dolerių. Jis surinktas iš pardavime esančių kompenentų – išmaniojo telefono, mažo veidrodėlio ir kompaktiško projektoriaus. Naudodamas šį įtaisą žmogus turi galimybę pasijausti filmo „Įspėjantis pranešimas“ herojumi ir pridėdamas projektorių prie bet kokio objekto iš aplinkos matyti atitinkamą informaciją iš interneto.
Pattie Maes (nuotr. mit.edu)
2. 2007 metų žiemą du studentai iš Naropos universiteto Religijos tyrimo kurso – Vincentas Hornas ir Rohanas Gunatillake'as susitiko kavinėje, kad aptartų, ko jiems trūksta medijoje. Būdami budistais, jie nusprendė, kad reikia sukurti tinklalapį, kuris savo vartotojams suteiktų informaciją apie dvasinės praktikos ir šiuolaikinių technologijų sąveiką (pavyzdžiui, švietimas per evoliucijos teorijas ir duomenys apie smegenų aktyvumą meditacijos metu). Per kelis metus tinklalapis „The Buddhist Geeks“ subūrė unikalią bendruomenę, tikrą judėjimą visos Amerikos ribose, o nuo 2010 metų tinklalapio įkūrėjai kasmet rengia konferenciją tokiu pačiu pavadinimu.
3. Filosofas ir rašytojas Johnas Armstrongas užsiima filosofijos populiarinimu. Jo metodas – suprantamai papasakoti apie tai, kaip kasdieniame gyvenime panaudoti menotyros, estetikos ir klasikinės literatūros žinias. Jis lengvai panaudoja sąvokas iš scholastikos, kai svarsto apie Vėlykų komerciškumo priežastis, kurios, jo manymu, pastaruoju metu asocijuojasi tik su šokoladiniais kiaušiniais. Taip pat jis pasakoja apie karingų ir saikingų ateistų nesantaiką, apeliuodamas į Marka Aurelijų. Dar vienas J. Amstrongo bruožas - jo optimizmas. Jis mano, kad kalsikos skiepijimas gali priversti žmones nustoti vertinti tokias sąvokas kaip garbė, orumas arba žmogaus savigarba tarsi tuščią garsą.
4. Tyrėja Jennifer Jacquet mano, kad mes ne iki galo vertiname tokių iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų dalykų vaidmenį kaip gėdos jausmas ir išdidumas. Remiantis jos tyrimais UBC universitete pirmykštėje bendruomenėje kontroliuojančiu žmogaus veiklos faktoriumi buvo tai, kad žmogus buvo nuolat visų matomas ir stebimas.
Kai bendruomenė išaugo iki šiuolaikinių dydžių, šis mechanizmas pasikeitė: žmogaus daugiau nesulaiko artimojo prižiūrėjimas, tačiau į pamainą atėjo kitas elementas – reputacija.
J. Jacquet pažymi, kad socialinė medija dar labiau aštrina šį mechanizmą – informacija apie vieną ar kitą asmenį yra visiems prieinama ir sklinda milžinišku greičiu. Tokiu būdu, mano J. Jacquet, žmonės ims protingai elgtis vartojimo ir aplinkos atžvilgiu, tuo pat metu pagrindiniu stimulu daryti gerus darbus tapo didžiavimasis savimi.
5. Chen Guangchengas – visame pasaulyje žinomas kinų aktyvistas ir teisių gynėjas. Jis vienui vienas sutrikdė šalies ramybę, kovodamas už žmonių teises. Ch. Guangchengas sukilo prieš priverstinės sterilizacijos ir abortų praktiką ir siekė valstybinės paramos žmonėms, turintiems negalę, tačiau vietoj viešojo skatinimo, kaip tai dažniausiai ir būna autoritarinėse šalyse, jis pateko į kalėjimą ir buvo apkaltintas šnipinėjimu Valstybės departamentui. Nuostabiausia šioje istorijoje tai, kad jis pasiekė savo tikslą. Kinijos vyriausybė, praėjus šešeriems metams po aktyvisto įkalinimo pripažino savo klaidas: buvo priimtas sprendimas dėl kaltinimų Ch. Guangchengui panaikinimo ir kaltų valdininkų nubaudimo.
Kinijos disidentas Chen Guangchengas (nuotr. Elta)
6. Indijoje gyvena daugiau žmonių nei visoje Europoje, todėl vargas ir žemas pragyvenimo lygis šioje šalyje yra išties globalios problemos. Tam, kad išspręstų šią problemą, Indijos ekonomistas Reubenas Abrahamas įkūrė įmonę „Rural Infrastructure and Services Commons“ (RISC), kuri suteikia pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui ir tuo pačiu užsiima humaniterinėmis regiono problemomis: finansuoja privačių klinikų ir mokyklų statybą, taip pat padeda valdžiai ir įmonėms diegti naujas technologijas ir naudotis inovacijomis. R. Abrahamas – tikra Indijos ekonominio mokslo žvaigždė. Jis konsultuoja Visuotinį banką, taip pat yra G. Soroso fondo valdybos narys ir Billo Clintono Iniciatyvinės grupės narys.
7. Fizikas-teoretikas Nima Arkani-Hamedas visą gyvenimą svajoja suformuoti vieningą teoriją, neprieštaraujančių vienas kitam fizikos dėsnių visumą, kuri apibrėžtų realybę – nuo mažo kvarko iki supermasyvių juodųjų skylių. Pirmą kartą apie jaunąjį mokslininką prakalbo 1998 metais – tuo metu jis ėmė ginti idėją, pagal kurią papildomi matavimai stygų teorijoje buvo daug didesni, nei buvo manoma iki šiol – vienu milimetru.
Vėliau jis dirbo ties taip vadinama sąveikų hierarchijos problema, susijusia su tuo, kad mokslininai negalėjo paaiškinti, kodėl gravitacija yra tokia silpna. Nima panaudojo metaforą tam, kad paaiškintu šio reiškinio priežastį – gravitacija silpnėja ir tuštėja dėl perėjimų iš vienos visatos į kitą, kaip tuštėja vyno butelys, kurį ratu siunčia draugų kompanija.
Jeigu N. Arkani-Hamedas teisus, ir papildomi matavimai iš tiesų tokie dideli, tai panaudojant Didijį hadronų kolaiderį galima bus pamatyti šį „antpirščių žaidimą“ – kai gravitacija, pateks į mūsų visatą, o vėliau išplauks į kitą.
8. Andrėjus Andrejevas per 10 metų įkūrė keturias sėkmingas interneto kompanijas: „SpyLog“, „Begun“, „Mamba“ ir „Badoo“. Kontekstinės reklamos tinklalapį „Begun“, įkurtą 2002 metais, A. Andrejevas pardavė po metų beveik už milijoną dolerių. Daugelis šį projektą vadina ankstyvąja analogiško „Google“ serverio versija, kuris, beje, 2008 metais siūlė už šią kompaniją jau 140 mln. dolerių.
Kita A. Andrejevo sėkmė susijusi su tinklalapiu Mamba.ru, kuris uždirbo neįtikėtiną pelną per vartotojų atliktus sms-mokėjimus. Bet pagrindinis verslininko kūrinys – vienas populiariausių pažinčių portalų pasaulyje – Badoo.com, kuris įeina į planetos lankomiausių tinklalapių šimtuką ir neša pelną, kuris lygus 150 mln. dolerių į metus.
9. Mokslininkas Aidanas Dwyeris neretai juokauja dėl savo amžiaus: „Aš tikriausiai vienintelis trylikametis berniukas, kuriam „Facebooke“ siūlo tapti draugais rizikingi investuotojai.“
Nepaisant amžiaus, A. Dwyeris turi taip vadinamą filosofinės nuostabos dovaną. Savo pirmojo pasirodymo praėjusių metų „Poptech“ konferencijos metu jaunas išradėjas papasakojo, kaip jis vieną kartą vaikščiodamas parku stebėjosi medžių grožiu ir suprato, kad viskas gamtoje yra labai apibrėžta. Vėliau iš knygų jis sužinojo apie Fibonačio formulę, o vėliau atliko tyrimą, kuris parodė, kad šis pagrindinis matematikos principas leidžia medžiams augti taip, kad jie kuo efektyviau sugertų saulės šviesą. Tuomet jis nusprendė sukonstruoti saulės plokštes, kurios priminė medžius. A. Dwyeris sužinojo neįtikėtinus rezultatus: ši konstrukcija buvo labiau pritaikyta oro kaitai ir miesto sąlygoms, be to, kaip jis pats sako, gražesnė, negu standartinės plokštės.
Aidanas Dwyeris (nuotr. solarreport.net)
10. Etiopijos Sveikatos apsaugos ministras Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas eina vienas iš atsakingiausių pasaulyje pareigas. Nuo jo sprendimų tiesiogine prasme priklauso daugelio žmonių gyvybės Etiopijoje. Šios vargingiausios šalies gyventojų per pastaruosius 30 metų sumažejo du kartus, be to, staigiai padidėjo vaikų mirtingumas, o gyvenimo trukmė sumažėjo. Glabalizacija lėmė, kad nedidelis profesionalių gydytojų kiekis dar labiau sumažėjo – dėl specialistų emigracijos į ekonomiškai patrauklesnes šalis.
