Kai kuriems žmonėms labai lengva atsakyti į klausimą, kur jam maloniai keliauti – po milžiniškas betono džiungles ar ramius gamtos kampelius. Jei jus atsakyti į šį klausimą nėra paprasta, pateikiame dešimt požymių, rodančių, kad jūs ne „miestų turistas“.
Labai lengva atpažinti žmogų, kuris dar ne visai perprato miesto gyvenimą. Miestas iš tiesų yra tas padaras, kurį reikia perprasti prieš jį pasibalnojant. Tiems, kuriems miestai yra kasdieninė gyvenimo dalis, viskas vyksta greitai ir sklandžiai. Tuo tarpu miestų „naujokams“ mistiška miestų prigimtis gali smarkiai susukti galvą. Būtent susuktos galvos ir išduoda tuos, kurie nėra pratę prie greito ir judraus gyvenimo.
10. Perėjos
Ženklas: laukiate, kol galėsite pereiti gatvę
Viskas būna gražu ir tvarkinga ramiose priemiesčių gyvenvietėse. Visi yra pripratę prie ramaus eismo ir mandagių vairuotojų, kad ir kas jie būtų. Tuo tarpu mieste kiekvienas kovoja už save. Tą akivaizdžiai pamatysite, kai aklas žmogus bandys vienas pereiti gatvę, o aplinkinis eismas tik per plauką nenutrauks jam galvos vos tik pėstiesiems užsidegs raudonas šviesoforo signalas. Kantrybė yra ta dorybė, kurios mieste rasti beveik neįmanoma. Visi visuomet visur skuba, todėl netikėti eismo taisyklių anarchija tiesiog neišeina.
9. Keistuoliai
Ženklas: kreipiate dėmesį į gatvių keistuolius
Po maždaug 800-osios su savimi besikalbančios moters, pusamžio vyriškio, šaukančios mamos ar eilinio Kunigaikščio Vilgaudo pasirodymo miestiečiai tiesiog pradeda nebematyti šių keistuolių. Atrodo, kad mūsų pasąmonė juos tiesiog užblokuoja. Visokios nešvankybės, beprasmiai burbėjimai ir šūkavimai tampa tiesiog bereikšmiu fono triukšmu, kuris tik primena, kad jūs vis dar mieste. Tačiau prie ramaus priemiesčių gyvenimo pripratusiems žmonėms tokie keistuoliai yra tikrai neraminantys, o miestas pradeda panašėti į išsigimėlių cirką. Visada užtrunka, kol pasąmonė suvokia, ką girdi ir kol galiausiai nustuma tuos keistuolius į antrą planą, o triukšmą paverčia keistai raminančiu. Juk niekas kitas negalėtų taip puikiai priminti koks keistas gali būti miestas. Triukšmas primena: galėtų būti ir blogiau, galėčiau aš būti jų vietoje.
8. Aukštos kainos
Ženklas: jus šokiruoja žymiai didesnės kainos
Skamba kaip beprotybė, kad vandens buteliukas gali kainuoti 5 litus, o puodelis kavos – dukart tiek, bet tokia miestų realybė. Jei gyvenate mieste, didesnė alga turbūt pateisina aukštas kainas, bet iš priemiesčio atvykusiam žmogui gali pasirodyti, kad jis įžengė į kino teatro užkandžių kavinę (kuriose kainos net ir miestiečiams atrodo nemažos).
Gudresni miestiečiai jau žino, kad kažką pirkti nėra gera mintis. Įsidėti namuose paruoštus priešpiečius ir vandens buteliuką (Lietuvoje vanduo iš krano yra stebėtinai geros kokybės) yra kur kas pigiau. Galima pasijusti, tarsi paslapčiomis bandote įsinešti savų užkančių į kino teatrą. Tiesa ta, kad paslapčiomis bandote įsinešti tik lašelį taupumo.
7. Nuotraukos
Ženklas: fotografuojate viską
Jei kasdien vaikštote tomis pačiomis senamiesčio gatvėmis, tai visi pastatai ir žymūs objektai tiesiog praranda tą kerintį įdomumo jausmą. Tačiau vienadieniui miesto lankytojui gali pasirodyti, kad jis išlipa iš traukinio tiesiai į Ozo smaragdų miestą, kur viskas nufilmuota spalvotai. „Tokia neįtikėtina patirtis turi būti įamžinta tūkstančiais nuotraukų“ – galvoja turistas, „todėl šitos magijos neištrins niekas, o į knygutę pavirtusių atsiminimų niekas nepames“.
Tokios mintys tampa pražūtimi tų, kurie sutinka peržiūrėti didžiulius nuotraukų albumus, pilnus nesibaigiančių balandžių ir gatvės lempų nuotraukų.
6. Dviračiai
Ženklas: manote, kad dviračiams vieta yra tik ant šaligatvių ir dviračių takų
Jei manote, kad dviratis yra tik sporto forma ar tiesiog laisvalaikio praleidimo būdas, tai nustebsite pamatę, kokią svarbią vietą šita dviratė arogancijos gamykla sugebėjo užsiimti miestuose. Dabar didžiuosiuose miestuose jau įprasta užstrigti važiuojant paskui dviratį, kuris bando apsimesti automobiliu ar kokia kita pilnaverte transporto priemone. Dėl kažkokios keistos priežasties transporto priemonės, galinčios pasiekti daugiau nei 100 kilometrų per valandą greitį, turi valgyti nuo to paties stalo, kaip ir dviračiai, kurių greitis labiausiai priklauso nuo dviratininko fizinės formos.
Tiesa, kamščiais užkištuose miestuose dviračiais „ginkluoti“ pasiuntinukai yra bene vieninteliai, galintys būti greitesni už automobilius vairuojančius siuntinių pervežėjus.
5. Laukinė gamta
Ženklas: šeriate voveres ir balandžius, nes jie „mieli“
Miškuose, kaip ir Disnėjaus animacijoje, voverės ir paukščiai yra patys tikriausi nekaltybės ir skaistumo įsikūnijimai. Tuo tarpu miestuose ir realybėje šie gyvūnai yra tikras prakeiksmas. Nežinia, kokiomis ligomis ir parazitais užsikrėtę gyvūnai rausiasi po šiukšlių konteinerius, kanalizacijas ir miesto išmatas. Tačiau natūralumo ir gamtos išsiilgusiems miesto svečiams atrodo labai įdomu žiūrėti į šiuos mielus mažuosius miestų gyventojus, didelėmis akimis spoksančius į jus ir lesiojančius trupinius aplink jūsų kojas.
Taip pat turistams reikėtų priminti, kad nuolat šerti šiuos gyvūnus nėra gerai, nes jie praras medžioklės instinktus ir nebemokės patys išsikasti kirmėliukų ar susirasti skanesnių sėklyčių. Tai gali lemti visos ekosistemos pražūtį.
4. Perpildytas viešasis transportas
Ženklas: laukiate kito troleibuso, nes „šitas labai pilnas“
Gyvendami miestuose priprantame prie privatumo stokos. Ryškiausiai tai matosi perpildytame viešajame transporte, kur žmonės stovi arčiau, nei du įsimylėjėliai, kurie tuoj pasibučiuos. Skirtumas tik toks, kad troleibuse visi kaip mirties vengia akių kontakto ar kokios kitokios reakcijos į vienas kito egzistenciją. Komforto zona yra tas fantastiškas konceptas, kurį įpirkti gali ne kiekvienas. Tik automobilį turintys miestiečiai gali tuo mėgautis. Miestiečiai instinktyviai žino, kad jei nori grįžti namo per piko valandą, tai teks itin glaudžiai pasitrinti į visą krūvą svetimų žmonių.
3. Baimė
Ženklas: nuolat bijote, kad kas nors jus apiplėš/išprievartaus/nužudys
Taip, statistiškai dauguma šių nusikaltimų įvyksta būtent miestuose, bet taip yra dėl to, kad miestuose gyvena proporcingai daug didesnė šalies gyventojų dalis. Visgi neleiskite žiniasklaidai, itin mėgstančiai išpūsti burbulą, įtikinti jūsų, kad miestai yra pavojų irštvos. Tikrai nėra neįprasta praleisti visą savo laiką mieste ir nei karto nebūti užpultam ar kaip kitaip sutrikdytam. Viskas, ko reikia, yra sugebėjimas ignoruoti tam tikrus dalykus ir įprotis apeiti viską, kas atrodo šiek tiek neaiškiai. Savaime suprantama, taip pat reikia vengti ir akių kontakto su visais, kurie atrodo ne itin draugiškai.
Šios kelios taisyklės yra viskas, ko reikia, kad galėtumėte gerai praleisti laiką mieste. Pripažinkite, kur gi dar galėtumėte rasti tokių puikių koncertų, restoranų ir naktinių klubų, jei ne miestuose?
2. Benamiai
Ženklas: duodate centų benamiams
Benamiai gali būti iš tiesų gudrūs ir išradingi. Jie dažnai susiranda strategiškai patogias vietas, prie kurių yra didelis smulkios gražos turinčių miestiečių srautas. Kavinių prieigos, judrios sankryžos, traukinių ir autobusų stotys yra įprasti tokių žmonių taškai. Po kurio laiko pinigų prašantys benamiai tampa priekabiavimo forma. Kaip ir kiti šiame saraše esantys erzinantys dalykai, benamiai taip pat po kurio laiko tampa įprasti ir „nematomi“. Juos matyti pasidaro taip pat įprasta, kaip ir parkavimo automatus, spaudos kioskelius ar anksčiau minėtus gatvių keistuolius.
Miestiečiai jiems pinigų duoda itin retai. Priežastys yra kelios: turbūt visi žino, kad benamiai pinigus vistiek išleis alkoholiui arba narkotikams. Be to, visiems pinigų duoti irgi neišeis, piniginės nėra bekraštės. Tačiau miesto nemačiusiam priemiesčių gyventojui gali pasirodyti, kad jis tiesiog mato žmogų, kurį ištiko rimta nelaimė ir kuriam reikia pagalbos. Galima pamanyti, kad keli centai galėtų pakeisti pasaulinį skurdo lygį ar padėti benamiui atsistoti ant jo lipnia juosta apvyniotų kojų...
1. Miestų įmantrumas
Ženklas: jums dar nėra nuobodu
Vienas bruožas, kuriuo pasižymi miestų gyventojai, yra nuolatinis nuobodumo, apatijos jausmas. Niekas jau nebestebina, kai daug metų pragyvenate dideliame mieste ir pamatote viską, ką jis gali pasiūlyti. Dingus smalsumui dingsta ir tas žiburėlis akyse, kuriuo pasižymi turistai, pirmą kartą lankantys miestą. Jį pradangina pykinantis visų miesto užkampių žinojimas, visi teigiami ir neigiami aspektai, susiję su gyvenimu dideliame mieste.
Tuomet su užuojauta ir netgi gailesčiu pradedame žiūrėti į tuos, kurie nežino, kaip tvarkytis su spaudimu ir nerašytomis taisyklėmis, galiojančiomis mieste ir persmelkiančiomis purvinas gatves. Įdomu ir tai, kad šį užuojautos žvilgsnį galima visai nesunkiai supainioti su pavydo jausmu.
