Uždari miestai (oficialiai – uždari administraciniai teritoriniai dariniai) buvo paplitę Sovietų Sąjungos gyvavimo metais. Tokiose spygliuota viela apjuostuose vietose galioja sugriežtintos saugumo taisyklės, į juos ribojamas patekimas. Šių miestų vis dar nemažai likę Rusijoje bei kitose NVS šalyse. Žurnalas „Forbes“ pristato paslaptingiausių miestų, kuriuos vertėtų aplankyti, dešimtuką.
Železnogorskas (Krasnojarsko kraštas)
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje yra kasybos ir chemijos kombinatas, kur gaminamas plutonis ginklams (plutonis 239) bei bendrovė „Akademiko M.F. Rešetnikovo „Informacinės palydovinės sistemos“, gaminanti palydovus.
Železnogorsko projektuotojai laikėsi nesikišimo į gamtos kraštovaizdį politikos, todėl iš pauksčio skrydžio aukščio atrodo, kad gyvenamieji namai stovi tiesiog miške. Kalnų masyve driekiasi plutonio gamybos reaktoriai. Vienas iš jų veikė dar visai neseniai – jis ne tik gamino plutonį, bet ir tiekė šilumą ir elektros energiją miesto gyventojams. Reaktoriai įkurdinti granitinio monolito tuneliuose (siekiant apsisaugoti branduolinio karo atveju).
Sovietiniais laikais uždaro administracinio teritorinio darinio statusas traukė užsienio šnipus, tačiau juos labai greitai atpažindavo vietiniai gyventojai. Vis dėlto populiariausias pasakojimas – ne apie užsienio žvalgybininką, bet apie vietinį, kuris 1980-aisiais dirbo kombinate ir sugebėjo išsinešti šiek tiek plutonio. Darbininkas jį laikė įprastoje stiklinėje. Kai specialios technikos pagalba vagišių surado, jis pasiaiškino tenorėjęs nunuodyti uošvienę. Jį pripažino nepakaltinamu ir nusiuntė gydytis.
Zelenogorskas, Krasnojarsko kraštas
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje įsikūrusi „Gamybos asociacija „Elektrochemijos gamykla“, kurioje gaminamas mažai prisodrintas uranas.
Zelenogorskas buvo pastatytas ant Kan upės kranto, nedidelio kaimelio Ust-Barga teritorijoje. Kaimelio, kuris buvo praktiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus, gyventojus pakvietė padėti statyti miestą. Zelenogorske, „Vityaz“ centre, veikia kadetų korpusas. Karinio pasirengimo čia moko ne tik berniukus, bet ir mergaites. Centro bazėje veikia nedidelis karinės šlovės muziejus. Taip pat mieste veikia muziejaus – parodų centras, esantis kitapus Serafimo Sarovskio šventyklos.
Pagrindinės zelenogorskiečių pramogos – pasisėdėjimai Kan upės pakrantėje ir lankymasis naktiniame klube „Miestas“, kuris atsidarė vos prieš keletą mėnesių. Norintys kultūrinių pramogų gyventojai vyksta į Krasnojarską, nors iki jo net 150 km.
Miesto svečiai greičiausiai bus nustebinti, kad miestelis, nepaisant savo sovietinės praeities, visai neatrodo kaip tipinis sovietmečio miestas – čia platūs prospektai, plytiniai daugiaauksčiai, nesuskaičiuojamos vejos ir skverai; jokios pilkumos ir liūdesio. Tiesa, čia vis dar stovi paminklai Leninui.
Znamenskas (Astrachanės apskritis)
Ypatingos padėties priežastis: Miestas yra administracinis-gyvenamasis karinio „Kapustin Jar“ poligono centras
1946 m. pastatytas karinis poligonas „Kapustin Jar“ buvo skirtas pirmosioms sovietinėms balistinėms raketoms bandyti. O savo visai taikų pavadinimą jis gavo nuo greta esančios gyvenvietės vardo, kuri vėliau tapo uždarojo Znamensko priemesčiu.
Miestas nėra toks jau ir uždaras: čia periodiškai į ekskursijas atvyksta mokiniai ir studentai iš artimiausių gyvenviečių. Taigi norintys patekti į Znamenską gali susiburti į ekskursijos grupę ir pateikti atitinkamą užklausą – gali būti, kad ypatingai norinčius priims.
Pirmasis „Kapustin Jar“ poligono vadovas, generolas majoras Vasilijus Vozniukas, pradėjęs tarnybą 1946 m., iki šiol yra gerbiamas vietinių gyventojų, administracijos kabinetuose kabo jo portretai. Jo atvaizdas yra ir kosmonautikos muziejuje. Būtent iš Znamensko į Kosmosą išskrido pirmieji šunys, kurių vardai buvo ne Belka ir Strelka, bet Dezik ir Cygan. Greta muziejaus yra atvira aikštelė, kurioje išstatyti karinės technikos pavyzdžiai, raketų įrengimai ir radarai.
Lesnoj, Sverdlovsko apskritis
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje yra „Elektrochimpribor“ kombinatas, skirtas utilizuoti branduolinę amuniciją bei gaminti urano izotopus.
Didžiausią Lesnoj miesto dalį pastaė GULAG'o kaliniai: iš viso ties slaptu objektu dirbo daugiau nei 20 tūkst. įkalintųjų. Nepaisant to, kad SSRS ministrų taryba vadovauti būsimų uždarų miestų statyboms siuntė tik geriausius specialistus, be tragiškų incidentų nebuvo apsieita. Lesnoj miesto statybos nusinešė kelių dešimčių gyventojų gyvybes, kurie žuvo sprogstamųjų darbų metu ir taip ir nebuvo tinkamai palaidoti – jų kūnai atgulė bendrose kapuose.
Lesnoj miestas labai panašus į kitas uždaras gyvenvietes: triaukščiai pirmųjų statybos metų (1950-aisiais) namai, solidūs „staliniški“ pastatai ir margi daugiaaukščiai šviesiuose prospektuose, simpatiškas Gagarino skveras, Lenino paminklas. Tiesa, laisvalaikį čia galima ir paįvairinti: juk Lesnoj įkurtas vos už kelių kilometrų nuo kaimyninio miestelio Nižniaja Tura: viena iš jo gatvių baigiasi ties uždarojo miesto siena. Nižniaja Tura atvykėliams siūlo apsilankyti istoriniame ir ekologiniame muziejuose.
Mirnyj, Archangelsko apskritis
Ypatingos padėties priežastis: Yra administracinis ir gyvenamasis kosmodromo “Pleseck" centras.
Vietoje, kur šiuo metu stove Mirnyj miestas, Carinės Rusijos laikais buvo nutiestas vadinamasis “valdovo kelias„ link Baltosios jūros. Legenda pasakoja, kad būtent šiuo keliu į Maskvą ėjo ir Michailas Lomonosovas. Tiesa, jokio tai įprasminančio stulpo ten nėra ir visos pagrindinės Mirnyj atrakcijos susijusios su kosmoso užkariavimu: pirmasis valstybinis “Pleseck“ kosmodromas ilgą laiką buvo pasauliniu lyderiu, kalbant apie paleidimų į kosmosą skaičių.
Mirnyj yra daugybė paminklų ir obeliskų. Į paminklą pavertė net akmenį, nuo kurio prasidėjo miesto statybos. Čia įrengtas „Kosmos-1000“obeliskas pirmojo sovietinio kosminio navigacinio aparato paleidimui atminti. 1989 m. į orbitą buvo išvestas palydovas „Kosmos-2000“ – šis įvykis taip pat įamžintas paminklu, kurį dėl panašumo į nežemiškų civilizacijų gyventojus praminė „ateiviu“.
Patekti į Mirnyj galima slaptu keliuku, kuris prasideda prie paskutinio kaimyninio Plesecko miestelio posūkio. Tiesa, tikslaus kelio geriau pasiklausti vietinių, taip pat reikėtų būti pasirengusiems susidurti su kariniais patruliais.
Novouralskas, Sverdlovsko apskritis
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje yra „Uralskij elektrochemijos kombinatas“, kur gaminamas praturtintas uranas.
Novouralskas pastatytas prie Verch-Nejvinsko tvenkinio, Nevos upės ištakose. Sakoma, kad patekti į miestą galima prie Belorečkos kaimo esančiu mišku. Tiesa, atvykėliui čia bus labai lengva pasiklysti, tad geriausia susirasti vietinį vedlį.
Novouralsko apylinkėse apstu gamtos paminklų, tarp kurių, pavyzdžiui, „Kabantis akmuo“ arba „Septynių brolių“ kalnas. Apie pastarojo kilmę sklando daugybė legendų: anot vienos versijos, kazokų vadas Jermakas pavertė į akmenis septynis burtininkus, kurie trukdė jam užkariauti Sibirą; kita versija – tai viskas, kas liko nuo brolių-aukso ieškotojų, kurie visą naktį nemiegojo ir saugojo savo turtą nuo grobikų, o artėjant rytui pavirto akmenimis. Egzistuoja ir tokia pasakėčia: sovietiniais laikais buvo paskelbtas sentikių, besislapsčiusių miškuose paieškos reidas. Septyni iš jų bėgo į kalnus, kur iš baimės suakmenėjo.
Miesto centre yra vietinės istorijos muziejus, operetės teatras, kurio atlikėjus ugdo ir Novouralsko muzikos mokykla.
Ozerskas (Čeliabinsko apskritis)
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje yra „Gamybinė sąjunga “Majak“, kur gaminami radioaktyvūs izotopai.
Nepaisant to, kad į „Majak“ statybą ir darbą buvo investuoti didžiuliai techniniai ir žmogiškieji resursai, be avarijų čia neapsieita. Beje, viena iš jų vos šiek tiek nusileidžia Černobylio katastrofai. 1957 m. rugsėjo 29 d. radioaktyviųjų izotopų saugykloje įvyko sprogimas ir užterštumo zonoje atsidūrė 300 km ilgio ir 10 km. pločio teritorija. Čia gyveno iš viso 270 tūkst. žmonių. Dauguma jų buvo pekraustyti, o jų turtas ir gyvuliai sunaikinti.
Specialistai, įėję į pirmą kombinato Nr. 187 (taip anksčiaui vadinosi „Majak“) darbininkų partiją buvo atrinkinėjami itin griežtai, kelių etapų metu, be to, atvykę į slaptą objektą jie kelerius metus negalėjo susitikti su artimaisiais ir su jais susirašinėti. Šiandien vietiniai gyvenimą uždarame miestelyje vertina ne kaip apribojimą, bet kaip privilegiją.
Sarovas (Nižnegorodsko apskritis)
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje yra Rusijos federalinis branduolinis mokslinės -eksperimentinės fizikos centras.
Sarovas – ypatingas miestas: iš vienos pusės, jis yra atominės bombos kūrimo vieta, iš kitos, čia yra viena iš labiausiai stačiatikių garbinamų šventovių Sarovskio dykuma. 1788 m. vienu iš vienuolyno, kuriame galiojo ypatingai griežti įstatymai, brolių tapo Prochoras Isidorovičius Mošninas, praeityje garsaus prekeivio sūnus, ateityje – šventasis Serafimas Sarovskis.
Greta Sarovskio dykynės yra tikras požeminis miestas, kur vienuoliai – atsiskyrėliai nusileisdavo ieškodami ramybės. Trijų lygių katakombos sudaro sudėtingą siaurų prastai apšviestų koridorių sistemą. Vietinė legenda skelbia, kad anksčiau pačiame žemiausiame lygyje buvo didelis ežeras, kuriuo vienuoliai plaukiodavo valtimis.
Būtent religinis motyvas gali palengvinti svečiui atvykimą į Sarovą: į Sviato-Uspenskij vyrų vienuolyną Sarovskio dykynėje, kuris veikia nuo 2006 m. pradžios, periodiškai organizuojami piligrimų turai. Tiems, kuriuos labiau domina sovietinių branduolininkų pasiekimai, bazėje veikia branduolinių ginklų muziejus. Pagrindinis jo eksponatas – vadinamoji bomba-caras, kurią Nikita Chruščiovas žadėjo parodyti Amerikai. Didžiausia muziejaus eksponatų dalis, be abejo, yra kopijos.
Severomorskas, Murmansko apskritis
Ypatingos padėties priežastis: Stambi karinė jūrų bazė.
Severomorskas, praeityje Vaengos miestelis, įsikūręs Kolsko marių pakrantėje, Barenco jūroje. Iš pradžių šioje teritorijoje gyveno saamų ir pormorų gentys, vėliau, jau XX a. čia atėjo suomiai ir rusai. Bazės statybos prasidėjo 30-aisiais praėjusio amžiaus metais, tačiau uždarojo miesto statusas gautas jau po Sovietų Sąjungos žlugimo – 1996 m.
Atmintinos Severomorsko vietos skirtos jūreiviams ir laivyno istorijai. Primorsko aikštėje stovi paminklas Severomorsko herojams – gigantiškas jūreivis su automatu ir kepurėle su vėjyje besiplaikstančiomis juostelėmis. Vietiniai gyventojai jį meiliai vadina Alioša. Drąsos aikštėje pastatytas paminklas minininkui TK-12, kuris Antrojo Pasaulinio karo metais paskandino keturis priešų laivus. Čia pat yra ir muziejus-pavandeninis laivas K-21, kur eksponuojami pagrindiniai povandeninių laivų jūreivių buities daiktai: pradedant laivo tualetu, baigiant konservuotu mineraliniu vandeniu.
Severomorskas yra už šiaurės poliarinio rato, dėl to žiemą naktis čia trunka nuo gruodžio pradžios iki sausio vidurio. Tikri arktiniai šalčiai Severomorske būna retai. Vis dėlto dėl didelės drėgmės ir ledinio vėjo atvykėliui sunku iškęsti vietos klimatą.
Snežinskas (Čeliabinsko apskritis)
Ypatingos padėties priežastis: Miesto teritorijoje yra Rusijos federalinis branduolinis centras –akademiko E.I. Zababachino techninės fizikos mokslinių tyrimų institutas.
Geriausia į Snežinską atvažiuoti vasarą, kai miestas tiesiog skendi žalumoje. Snežinske yra keletas ežerų ir karštą dieną galima išsimaudyti ir pasideginti viename iš miesto paplūdimių. Turistai, kurie į miestą atvyksta žiemą, linksminasi slidinėdami kalnuose – netoli nuo miesto, Vyšninių kalnų šlaituose įrengtos slidinėjimo trasos. Ten pat yra ir slidinėjimo įrangos nuomos bei taisymo bazė bei sanatorija „Sungul“.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Snežinskas – tai jaukus ir švarus miestelis, kuriame net yra savo Brodvėjus (taip vietiniai vadina Cikolovskij bulvarą). Iš tikrųjų gi mieste apstu mįslingų artefaktų, išsilaikiusių nuo sovietinių laikų: neaiškios paskirties pastatų, ventiliacijos vamzdžių, kurie kyšo iš žemės pačiame miesto centre, tunelių, vedančių į nežinią.
Prieš kelerius metus vietos laikraštyje pasirodė fantastinis pasakojimas apie mieste esančią požeminių komunikacijų sistemą. Be įtikinamų faktų buvo pasakojama dar ir apie milžiniškus barsukus... Visuomenė iki šiol nesutaria, kiek galima tikėti gandais apie Snežinsko metro. O vietiniai lobių ieškotojai nuolat organizuoja ekspedicijas ir siekia rasti požeminius kelius.
