Kompanija: „Benetton“
Priežastis: plakatai su popiežiaus Benedikto XVI ir Egipto imamo bučiniu
Benetton reklama (nuotr. SCANPIX)
Tai, kad turbūt skandalingiausios reklamos, įžeidusios tikinčiuosius, užsakovu tapo „Benetton“, nieko nestebina. Reklaminės kampanijos, sukeliančios visuomenėje rezonansą, seniai tapo kompanijos strategijos dalimi ir daugybės tyrimų is straipsnių objektu. Visos savo istorijos metu „Benetton“ „įžeidinėjo“ tikinčiųjų jausmus taip, kaip tik galėjo. 1992 metais kompanija, pavyzdžiui, išleido plakatą su besibučiuojančiu šventiku ir vienuole. Ir tai toli gražu buvo ne paskutinis jų „reklaminis bučinys“. Ir taip pat netgi ne pats skandalingiausias. 2011 metais eilinę „Benetton“ reklaminę kampaniją „UNHATE“ sudarė serija provokuojantys priešiškai viena kitai nusiteikusių pusių bučinių. Pavyzdžiui, Barackui Obamai „Photoshop“ pagalba pavyko pasibučiuoti su Kinijos lyderiu Hu Jintao ir Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu. Tačiau skandalingiausiu tapo popiežiaus Benedikto XVI ir Egipto imamo Ahmedo el-Tayebo bučinys. Pasipiktinę buvo beveik visi, kurie „bučiavosi“, tačiau Vatikano pyktis buvo didžiausias – buvo pareikšta apie ketinimus paduoti į teismą. A. el-Tayebas tapo vieninteliu kampanijos herojumi, kuris paprasčiausiai ją ignoravo. Turbūt ne veltui – nei kova su „Jeruzalės judaizacija“, nei katalikų bažnyčios boikotas neatnešė jam tokio žinomumo, kaip šis nelemtas bučinys. Galiausiai, viskas buvo užglaistyta: incidentas išsisėmė po viešo kompanijos atsiprašymo ir paaukojimo, kurio suma nebuvo atskleista. „Benetton“ tai buvo eilinis reklaminis proveržis. Dabar net sunku įsivaizduoti, kas gi bučiuosis kitą kartą?
Kompanija: „Coca-Cola“
Priežastis: reklama su stačiatikių bažnyčios kontūrais butelyje
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Turbūt žymiausias pasaulio prekinis ženklas sugebėjo tapti toks beveik nieko neįžeidęs, tačiau Rusijoje „Coca-Cola“ vis dėlto sugebėjo suklysti, tapusi šiai dienai žymiausio vietinio su bažnyčia susijusio reklaminio skandalo kaltininke. Nors jos „nusikaltimas“ atrodė pakankamai nekaltai: Žemutinio Naugardo srityje gaiviųjų gėrimų gamintoja reklamai panaudojo stačiatikių bažnyčių vaizdus, kad „pademonstruotų savo poziciją kultūros ir meno objekto išsaugojimo klausimu“. Vis dėlto vietiniai bažnyčios atstovai reklamoje įžvelgė tyčinį įžeidimą, nes šventieji pastatai buvo patalpinti į butelių kontūrus, ir plakatai buvo apklijuoti šaldytuvai. Ypač pastabūs žmonės įžvelgė reklamoje ir satanizmo elementų: daugelis pardavėjų reklamas klijavo aukštyn kojomis, todėl kryžiai jose būdavo apversti. Jau netrukus „Coca-Cola“ stačiatikių visuomenėje tapo matoma kaip tamsos kunigaikštienė, naudojanti „barbariška“ marketingą ir niekinanti svetimas (tai turbūt ir buvo svarbiausia) šventybes. Ypač aršūs aktyvistai padavė kompaniją į teismą, manydami, kad jis mažiausiai turėtų savo nuodėmes užglaistyti piniginėmis aukomis. „Coca-Cola“ reklamą paprasčiausiai atšaukė.
Kompanija: „Cadbury“
Priežastis: firminė violetinė spalva
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Kompanija „Cadbury“, priklausanti „Kraft Foods“, turbūt net neįtarė, kad įžeis tikinčiųjų jausmus, kai nusprendė oficialiai įtvirtinti savo firminę violetinę spalvą. O paaiškėjo, kad veltui – juk ši spalva asocijuojasi su adventu, kalėdinio pasninko laikotarpiu, todėl ir negali priklausyti vienai kompanijai. Šiuo atveju bažnyčia nenorom užsistojo smulkiuosius gamintojus. Į klausimą iš pradžių atkreipė vienas iš britų vyskupų, padaręs išvadą, kad dėl tokio „Cadbury“ sprendimo sudėtingoje padėtyje atsidūrė Mančesterio kompanija „Meaningful Chocolate Company“. Kompanija buvo Kalėdų proga išleidusi violetinės spalvos šokoladinius papuošimus eglėms. Tačiau jau kitais metais jai teko atsisakyti panašios minties po to, kai teisininkai įspėjo, kad gali susilaukti nemalonumų ir „Cadbury“ pykčio. Kompanijai teko išleisti savo produkcija su kitos spalvos etiketėmis. Tai buvo, pasak minėtojo vyskupo, nesąžininga. Juk jei ir kažkam būtų galima pretenduoti į tam tikrą spalvą, tai tik ne į „bažnytinę“. Beje, prie bažnytinių spalvų turbūt būtų galima priskirti ir daugybę kitų, pavyzdžiui, kardinoliškąją raudoną.
Kompanija: „Red Bull“
Priežastis: reklaminis filmukas, kuriame Jėzus vaikšto vandeniu, paveiktas energetinio gėrimo
Prie „sparnus suteikiančių“ „Red Bull“ reklaminių filmukų su princesėmis, vampyrais ir pačiais įvairiausiais kitais personažais jau visi priprato. Tačiau kartą kompanija nusprendė paliesti šventus dalykus. Savo eilinėje reklamoje 2011 metais energetinių gėrimų gamintoja pavaizdavo žvejojančius Jėzų ir jo mokinius. Nieko nepagavęs Jėzus staiga išeina iš valties ant vandens ir pradeda eiti. Apstulbę apaštalai klausia Jėzaus, kaip jam tai pavyksta, ir spėja, kad tai arba „Red Bull“ poveikis, arba eilinis stebuklas. Reklamos pabaigoje paaiškėja, kad Jėzus paprasčiausiai vaikšto po povandeninius akmenis, kurie siekia vandens paviršių. Šiaip jau reklama nenuėjo taip toli, kad paaiškintų Biblijos stebuklus energetinio gėrimo poveikiu. Tačiau reklamas vis dėlto iš televizijos kanalų teko pašalinti, kad skandalas neišplistų. Šmaikštūs komentatoriai prisiminė, kad turbūt vertėtų atitinkamą scena pašalinti ir iš žymiojo filmo „Brialiantinė ranka“.
Kompanija: „Unilever“
Priežastis: dezodoranto „AXE“ reklama su krentančiais angelais
Dezodoranto „AXE“ (kai kuriose rinkose „LYNX“), kuris sukėlė angelų nuopolį, perėjo per beveik visas valstybes, kuriose veikia kompanija, be jokių problemų – matyt, angelai buvo tokie simpatiški, kad niekam nekilo ranka paduoti į teismą. Tačiau tiek ir pats rizikingas „puolusiųjų angelų“ vaizdavimas, tiek ir šiek tiek prieštaringas epizodas, kuriame angelai sudaužo savo nimbus, užkliuvo vienoje valstybėje. Paaiškėjo, kad labai įžeidūs tikintieji gyvena Pietų Afrikos Respublikoje, kurioje šią reklamą pašalino iš televizijos eterio jau po pirmo nusiskundimo, kai vienintelis žmogelis parašė, kad jam kaip krikščioniui svetima šios reklamos idėja, nes angelai nuo dezodoranto ant Žemės nekrenta. Stebėtina, kad vietinis Reklaminių standartų komitetas skundą palaikė adekvačiu ir tuojau pat uždraudė reklamą kaip įžeidžiančią religinius jausmus. „Unilever“ išplatino pareiškimą, kuriame buvo teigiamas, kad angelo atvaizdas jau seniai yra pasaulietinės kultūros elementas, o reklamoje jokios antrikrikščioniškos reikšmės nėra. Nepadėjo – vieno žmogaus tikėjimas buvo stipresnis.
Kompanija: „Antonio Federici“
Priežastis: plakatas su ledus valgančia nėščia vienuole
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Šįkart reklamos autoriai vėl neįtiko religingiems anglams. Dabar kritikos susilaukė nedidukas itališkų ledų gamintojas su reklamine kampanija „Ledai – mūsų religija“. Buvo išleisti keli reklamos variantai. Viename – vienuolė ir šventikas, pasiruošę pradėti karštą bučinį (nieko neprimena?), kitame – du šventikai. Taip pat pasiruošę bučiuotis. Tačiau skandalingiausiu tapo trečiasis – ledus valganti nėščia vienuolė. Britų reklaminių standartų komitetas uždraudė visus šiuo plakatus, nepaisant to, kad pasiskundė tik 10 žmonių.
Kompanija: „Vympelkom“
Priežastis: reklaminiai plakatai su nuogu vyru ir šūkiu „Kaina, ir nieko daugiau“
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Skirtingai nuo daugelio prieš tai išvardintų atvejų rusų kompanija „Vympelkom“ savo reklamoje tiesiogiai religinės temos niekaip nepalietė, tačiau paaiškėjo, kad tam, kad įsiutintum tikinčiuosius, užtenka tiesiog nuogo vyriško kūno. 2010 metais pradėjo kauptis skundai dėl „Bilain“ nuogalio. Paaiškėjo, kad nuogumas ne tik įžeidė tikinčiųjų jausmus, bet ir negatyviai veikia augančios kartos auklėjimą. Banga buvo pagauta ir Maskvoje – žymus šventikas Dimitrijus Arzumanovas pareiškė, kad Maskvos gatvėse apskritai kas antra reklama yra nešvanki, ir būtų puiku, jei maskviečiai išreikštų tai protestais. Nepavyko, reklamoms kryžiaus žygių pavyko išvengti.
Kompanija: „Jucom“ (Latvijos interneto tiekėja)
Priežastis: šūkis „Internetas kaip ir Dievas – vienas, bet prisijungimo būdu – daug!" ir religinių simbolių naudojimas
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Štai pasiekėme ir kaimynų latvių reklaminį sprendimą – Latvijos katalikų pasipiktinimą sukėlė vietinės interneto tiekėjos „Jucom“ reklama su šūkiu „Internetas kaip ir Dievas – vienas, bet prisijungimo būdu – daug!" Reklaminis plakatas vaizdavo žymųjį Kristaus paminklą Brazilijoje su „@“ formos nimbu, stačiatikių bažnyčia ir gotikinio soboro fasadu. Reklama ragino pasirinkti „geresnį prisijungimą“ vieno lango principu. Bažnyčia pareiškė: reklamoje slypi nuodėmė – žmogaus siekis tapti panašiu į dievą.
Kompanija: „Phone4u“
Priežastis: Jėzus renkasi „Samsung Galaxy“ ir mirkteli
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Žymus britų mobiliųjų telefonų pardavėjas „Phone4u“ sugebėjo įsivelti į skandalą prieš pat Velykas, kai nusprendė reklamoje panaudoti Jėzaus atvaizdą – vadinamąjį „Buddy Christ“ iš komedijos „Dogma“. Jėzus renkasi „Samsung Galaxy“ telefonus, mirktelėdamas žiūrovams ir rodydamas į viršų pakeltą nykštį. Jau minėtas reklamų komitetas pareikalavo daugiau nenaudoti Jėzaus, nes tai įžeidžia krikščionis. Kompanijos atstovai atsiprašė už nevykusį pokštą, pareikšdami, kad neturėjo jokių slaptų kėslų ir nenorėjo nieko įžeisti, o tiesiog norėjo „sukurti šiuolaikišką ir pozityvų krikščionybės vaizdą didžios šventės išvakarėse“. Tiesa, tuo viskas nesibaigė – Britanijos humanistų asociacija pareiškė, kad šios reklamos uždraudimas yra tarsi „raganų medžioklė“, o pareikšti kaltinimai yra visiška kvailystė ir žodžio laisvės pažeidimas.
Kompanija: „Apple“
Priežastis: parduotuvė Niujorke, savo forma primenanti Kaabos šventyklą
10 skandalingų reklamų, papiktinusių tikinčiuosius (nuotr. blogspot.com)
Kiek jau buvo ironijos dėl to, kad „Apple“ ženklas turėtų sukelti tikinčiųjų pasipiktinimą, nors, kaip žinoma, pirminis planas buvo toks – asociacijos ne su pirmaprade nuodėme, o su Isaacu Newtonu. Vis dėlto kompanija „pavyko“ sukelti nepasitenkinimą, nors ji praktiškai nieko ir nedarė, netgi jokios reklamos. 2006 metais musulmonų bendruomenės pasipiktinimą sukėlė „Apple“ parduotuvės konstrukcija Niujorke, kuri primena Kaabos šventyklą, švenčiausią islamo vietą. Kai kas suskubo pavadinti parduotuvę „eiliniu islamo įžeidimu“. Pradėjo plisti mitai, kad pati kompanija parduotuvę vadina „Apple“ Meka, o parduotuvėje pardavinės alkoholį. Išvada peršasi tik viena – jeigu yra noro, įžeisti tikinčiuosius gali bet kas.
