Viduramžiais kankinimai buvo pasitelkiami kaip bausmės, tardymo bei atgrasymo priemonės, dažniausiai atimdavusios aukos gyvybę. Nūdien nesunku save laikyti humaniškesniais, bet, nors dauguma iš sąraše esančių prietaisų jau nebenaudojami, kai kurie jų vis dar pasitelkiami baudžiant nusikaltėlius.Toliau skaityti patariame tik stiprių nervų skaitytojus.
10. Galvos traiškytuvas
Galvos traiškytuvas (nuotr. SCANPIX)
Į viršutinę prietaiso dalį įtaisius galvą, o į apatinę – smakrą, viršuje esantis sraigtas būdavo po truputį sukamas, kol pradėdavo spausti kaukolę. Visų pirma nukentėdavo dantys – jie sueižėdavo ir sutrupėdavo į žandikaulį. Tuomet iš akiduobių iššokdavo akys – būdavo ir tokių prietaiso variantų, kurie turėdavo specialias talpyklas joms sugauti. Galiausiai, kaukolė sulūždavo, priversdama galvos turinį ištekėti. Dar tik pradėdamas kankinimą, budelis galėdavo laikyti aukos galvą stipriai suveržtą, laikas nuo laiko smogdamas per metalinį viršugalvį, tokiu būdu per visą nelaimėlio kūną sukeldamas nuvilnijančias skausmo bangas.
9. Katės letena
Katės letena (nuotr. SCANPIX)
Katės letena neretai būdavo tvirtinama prie lazdos; dydžiu ir išvaizda ji priminė budelio rankos pratęsimą. Šis geležinis aštriadantis įrankis būdavo naudojamas smarkiai įdrėksti arba išvis nuplėšti mėsai nuo kaulų, nuo bet kūrios kūno dalies.
8. Kelių skaldytojas
Kelių skaldytojas (nuotr. SCANPIX)
Populiaraus Inkvizicijos laikų įrankio pavadinimas puikiai atspindi daromą žalą: kelių skaldytojas sutrupindavo aukos kelius, suluošindamas juos visam laikui. Šis prietaisas, sukonstruotas iš dviejų spygliuotų medienos plokščių, būdavo įtaisomas ties kelio sąnario priekiu ir iš vidinės kojos pusės. Du dideli plokštes jungiantys sraigtai būdavo po truputį sukami, todėl dantytos plokštės artėdavo viena kitos, sutraiškydamos aukos kelius. Šis įtaisas taip pat būdavo naudojamas pakenkti kitoms prasikaltusiojo kūno dalims, pavyzdžiui, rankoms.
7. Maitėdos dukra
Maitėdos dukra (nuotr. SCANPIX)
Maitėdos dukra vadinamas kankinimo instrumentas Anglijos karaliaus Henrio VIII valdymo metais išrastas Sero Viljamo Skevingtono (taip pat žinomo Viljamo Skeffingtono vardu), Londono bokšto leitenanto. Tai buvo „A“ formos metalinė kankynė, ties kurios viršūne būdavo įtvirtinama aukos galva, ties viduriu – rankos, o žemiausiuose formos kraštuose – kojos. Joje įkalintos aukos viršugalvis būdavo spaudžiamas žemyn, o keliai – aukštyn taip smarkiai, kad iš žmogaus nosies ir akių dėl milžiniško spaudimo pasipildavo kraujas.
6. Judo kėdė
Judo kėdė (nuotr. SCANPIX)
Šis kankinimo būdas liko iš esmės nepakitęs nuo Viduramžių iki šių dienų. Auka yra užkeliama ir įtaisoma ant piramidės smaigalio tokiu būdu, kad visas jos svoris tektų vienintelei kūno vietai – išangei, makščiai, po kapšeliu ar po stuburgaliu (ties paskutiniais dviem ar trimis slanksteliais). Budelis, priklausomai nuo tardytojų noro, prasikaltusiajam gali daryti įvairų spaudimą – nuo visiško nulio iki priversdamas sėdėti visu kūno svoriu. Be to, auka gali būti siūbuojama ar verčiama pakartotinai kristi ant smaigalio.
Italijoje bei Vokietijoje šis įrankis vadinamas „Judo lopšiu“ (culla di Giuda ir Judaswiege), o Prancūzijoje žinomas kaip „pažadintojas“ arba „naktinis sargas“ (la veille). Nūdien šis metodas tebetarnauja valdžiai Lotynų Amerikoje bei kitur, retkarčiais – pasitelkus tokias pagalbines priemones, kaip kad elektrifikuotus liemens žiedus. Panašus į Judo kėdę, bet, ko gero, dar žiauresnis, yra Ispanišku asilu vadinamas prietaisas.
5. Ispaniškas asilas
Ispaniškas asilas (nuotr. SCANPIX)
Ispaniškas asilas buvo įtaisas, susidedantis iš pailgo, prizmės formos pagrindo su aštriu nusmailinimu viršuje, pritvirtinto ant keturių kojų. Auka būdavo išrengiama nuogai ir raitomis pasodinama ant prietaiso, tarsi jotų asilu, o įvairūs svarmenys būdavo rišami jai prie kojų. Agonija galėjo būti „puikiai reguoliuojama“, priklausomai nuo svorių dydžio. Šaltinių teigimu, pleištas galėdavo nelaimėlį perpjauti pusiau, jei tik prie jo ar jos kojų pritvirtintas svoris būdavo pakankamai didelis.
4. Dusinamoji kriaušė
Dusinamoji kriaušė (nuotr. SCANPIX)
Šie įvairaus dydžio kankinimo instrumentai būdavo naudojami atsižvelgiant į tai, kurią žmogaus kūno vietą buvo norima sužaloti. Pailgas geležinis įrankis būdavo jėga įkišamas į burną, išeinamąją angą ar makštį, kur sraigto pagalba išsiskleisdavo su didele jėga ir atitinkamos kūno ertmės vidų sudarkydavo nepataisomai, dažniausiai – mirtinai. Nusmailinti instrumento kraštai pasitarnaudavo įplėšdami gerklę, žarnyną ar gimdos kaklelį. Burnai pritaikyta kriaušė buvo naudojama erezijų skleidėjams nubausti ar nustatyti žmogaus kaltę dėl neortodoksiškų tendencijų; išeinamajai angai skirta kriaušė laukdavo homoseksualių vyrų, o makščiai pritaikytoji – moterų, kaltinamų dėl seksualinės sąjungos su šėtonu.
3. Švino šlakstytojas
Švino šlakstytojas (nuotr. SCANPIX)
Švino šlakstytojas iš esmės buvo rankena su ant galo pritvirtintu tuščiaviduriu rutuliu. Viršutinė pastarojo pusė nusiimdavo, o apatinė būdavo pripildoma išlydytu metalu, verdančiu aliejumi ar vandeniu, pikiu arba dervomis. Tada viršutinė, perforuota, dalis vėl pritvirtinama į savo vietą. Purtomas bei mėtomas šis įrankis apšlakstydavo auką verdančiais rutulyje esančiais skysčiais. Auka, žinoma, būdavo iš anksto stipriai surišama.
2. Krūtų plėšytojas
Krūtų plėšytojas (nuotr. SCANPIX)
Šis įtaisas būdavo naudojamas tiek kaip baudžiamoji, tiek kaip tardomoji priemonė. Kai būdavo atliekama bausmė, prietaisas būdavo įkaitinamas iki raudonumo, ir juo žymėdavo netekėjusių motinų krūtis. Dažniausiai jį naudodavo dėl kokios nors priežasties pasmerktoms moterims nubausti: apkaltintoms erezijų skleidimu, šventvagystėmis, svetimavimu, bandymu pasidaryti abortą, erotine baltąja magija ar dar dėl ko nors, ką tik sugalvodavo inkvizitoriai. Geležiniais nagais – arba šaltais, arba įkaitintais – suspaustos neapsaugotos moters krūtys pavirsdavo į kruviną košę. Patobulintas krūtų plėšytojas buvo vadinamas Voru. Pastąrąjį sudarė spygliuoti strypai, kyšantys iš sienos. Moterys būdavo tąsomos išilgai šių strypų tol, kol jų krūtys nuplyšdavo.
1. Krokodilo žirklės
Krokodilo žnyplės (nuotr. SCANPIX)
Krokodilo žirklės buvo kankinimo instrumentas, naudojamas vėlyvasiais Viduramžiais Europoje, dažniausiai skiriamos tiems, kas išdrįsdavo pasikėsinti į karaliaus gyvybę. Ši karpyklė buvo padaryta iš geležies, žnyplių pagrindu. Tačiau, vietoj įprastų susiveriančių geležčių, ties instrumento galu buvo pora puscilindrių, kurie, „nasrams“ susivėrus, suformuodavo ilgą, siaurą angą. Pastarosios viduje buvo apstu aštrių dantukų ir spyglių. Raudonai įkaitinus krokodilo žirkes, įrankiu būdavo apžiodomas nusikaltėlio penis, kuris – negana to, kad skausmingai subadomas – būdavo nuplėšiamas nuo kūno arba paliekamas, nes auka galiausiai vis vien mirtinai nukraujuodavo.
TOP 11: žiauriausi pasaulio serijiniai žudikai
TOP 10 didžiausių visų laikų maištininkų
